P. Židonio nuotr.

Aplink Baltiją pasisemti nuotykių

Aplink Baltiją pasisemti nuotykių

Panevėžį aplankė neįprasti svečiai – kasmetinio, jau vienuoliktojo ralio „Baltic Sea Circle“ dalyviai iš Vokietijos, dėl kilnaus tikslo ryžęsi įveikti beveik 8 000 km regioniniais keliais.

Nors į įspūdingą kelionę per Baltijos šalis ir Skandinaviją leidosi du vokiečių automobiliai su keturiais komandos nariais, praėjusio šeštadienio rytą tropinių karščių svilinamoje Aukštaitijos sostinėje pasirodė tik du iš susitikimą su „Sekundės“ žurnalistu inicijavusių lenktynininkų – Maikas Gotheilas ir Marvinas Šaubas.

Nežinia, kas pakišo koją, – nepažįstami keliai, nežinomos vietovės ar tai, jog šiame ralyje buvo naujokai, tačiau antrasis ekipažas varžybas baigė griovyje aukštyn ratais. Kitam automobiliui taranavus vokiečių mašinos šoną, ši tęsti ralio tiesiog nebegalėjo.

Eismo įvykis niekais pavertė visus keliautojų planus, bet sužalojimų, laimė, pavyko išvengti.

Prisiminimui apie ne itin nusisekusią kelionę, juokauja lenktynininkai, liko sumaitotas vienas iš komandos automobilių.

P. Židonio nuotr.

Iki šiauriausio taško ir atgal

M. Gotheilas ir M. Šaubas, kaip ir didžioji dauguma „Baltic Sea Circle“ dalyvių, šiemet raliui užregistravusių 159 ekipažų, nėra profesionalūs lenktynininkai. Pirmasis Oer-Erkenšvicko mieste dirba elektriku, antrasis, iš Vokietijos Marlo miesto, – vilkiko vairuotojas.

Kelių tūkstančių kilometrų kelionė tradiciškai prasidėjo Vokietijoje, Hamburgo mieste. Panevėžį aplankiusio ekipažo maršrutas driekėsi per Daniją, Švediją į Norvegijos Šiaurės kyšulį Magerojos saloje, Finmarko provincijoje.

Šis kyšulys – 307 m aukščio stati uola – tradiciškai laikomas šiauriausiu Europos tašku.

Vėliau maršrutas vingiavo per Suomiją, Baltijos šalis, aplankant Lietuvą bei Lenkiją. Per ją pirmadienį vyrai po šešiolikos dienų kelyje grįžo į išvykimo punktą – Hamburgą.

Pamatė, ko nesitikėjo

Nors abiem lenktynininkams šis ralis buvo tik hobis ir pirmasis toks išbandymas kelyje, lydėję iššūkiai naujokų neišgąsdino ir nuotaikos nesugadino.

Nemiegojusiems, po ilgos kelionės gerokai išvargusiems vokiečiams dar užteko jėgų ne tik papasakoti „Sekundei“ apie kelionėje patirtus įspūdžius, bet ir probėgšmais susipažinti su Panevėžiu.

Paklausti, kokiu tikslu leidosi aplink Baltijos jūros šalis, tiek M. Gotheilas, tiek M. Šaubas sutartinai teigė buvę pavilioti įdomių, dar niekada nebandytų kelių. Ir, žinoma, gamtos: aplink Baltijos jūrą išsibarsčiusių šalių įvairovė, anot pašnekovų, dovanojo nepamirštamų įspūdžių.

Ypač keliautojus sužavėjo laukiniuose Suomijoje paplūdimiuose „besideginantys“ elniai.

„Nors įprasta, kad paplūdimiuose turėtų būti žmonės, bet ten radome tik natūralią gamtą. Nuostabūs vaizdai“, – sako M. Gotheilas.

P. Židonio nuotr.

Kilniu tikslu

„Baltic Sea Circle“ ralis – nepigi pramoga. Lenktynininkai skaičiuoja, jog vien degalams išleido per 2 tūkst. eurų.

Dar bemaž tūkstantį ekipažui iš Vokietijos reikėjo sukrapštyti dalyvio mokesčiui.

Tačiau visa tai niekai, palyginti su kilnia renginio misija: dar prieš ekipažams išriedant iš Hamburgo dalis pinigų buvo paaukota specialiam fondui – vaikų paliatyvios slaugos centro Datelno mieste, Vokietijoje, reikmėms.

2010 metais atidarytas centras sunkiai sergantiems vaikams bei paaugliams gydyti tapo pirmuoju tokiu Vokietijoje.

Pasikliovė popieriniu žemėlapiu

Į daugiau kaip dviejų savaičių kelionę M. Gotheilas ir M. Šaubas bei jų kolegų ekipažai leidosi senutėliais „Opel“ markės automobiliais. Tai viena iš ralio taisyklių – dalyvių transporto priemonės negali būti naujesnės nei dvidešimties metų.

1999 ir 2002 metais pagamintus automobilius vyrai iki pat stogo prigrūdo reikalingiausių daiktų – nuo drabužių, maisto iki stovyklavimo įrangos, mat apie komfortišką gyvenimą viešbučiuose ralio metu galėjo tik pasvajoti.

M. Gotheilas prisipažino pasiėmęs ir talismaną, kuris, tiki, neša laimę: sūnaus jam dovanotą mažą minkštą žaisliuką.

„Baltic Sea Circle“ ralis – tai beveik 8 000 kilometrų regioniniais valstybių keliais. Ir pagal griežtas taisykles, lenktynininkai negali naudotis nei navigacija, nei telefono programėlėmis, nurodančiomis tikslią kryptį. Vienintelis galimas orientyras – senutėliai popieriniai žemėlapiai.

Nakvodavo lenktynininkai ne itin patogiose palapinėse po atviru dangumi. Čia pat, ant laužo ruošdavo ir maistą.

P. Židonio nuotr.

Įsiamžino su lietuvišku ožiu

Prieš išvykstant į kelionę aplink Baltiją, lenktynininkams į rankas yra įduodamas specialus sąrašas – vadinamoji kelio knyga, nurodanti varžybų dalyviams, kokias nuotaikingas užduotis jie privalo atlikti kelyje.

Kiekviena įveikta užduotis reiškia papildomus taškus ekipažui ir dar labiau priartina prie pergalės.
Panašu, jog sąrašo sudarytojams išmonės tikrai netrūko.

Štai, viena užduočių buvo įsisodinti į automobilio saloną gyvą ožį ir jį nufotografuoti prie vairo. Už tai ralio dalyviams pažadėta net dešimt taškų.

Vokiečių džiaugsmui geranoriškas atokaus Lietuvos kaimelio ūkininkas sutiko paskolinti savo žilabarzdį išskirtinei nuotraukai.

Net šešiolika dienų trukęs ralis kiekvieną dieną vyrams dovanojo vis naujų, kartais labai kurioziškų patirčių: jiems teko fotografuotis žvejojant ant automobilio stogo, įamžinti savo transporto priemonę taip, jog ji atrodytų tempiama arklio, ar pagriežti smuiku ant automobilio stogo.

Anot M. Gotheilo, kūrybiškumas ir improvizavimo talentas šiose varžybose yra koziris.

Dar dešimt papildomų taškų vokiečių ekipažas į savo skrynelę įsidėjo susitikęs su „Sekundės“ žurnalistu.

Panevėžyje viešėję vokiečiai juokiasi, jog su kiek keistoku iššūkių sąrašu jiems gana neblogai pavykę susitvarkyti ir jau gali pasvajoti apie vardinį kvietimą į kitais metais vyksiantį ralį.

P. Židonio nuotr.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų