-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kitokia ji todėl, kad darbus menininkai kūrė poromis.
A galerijos inicijuoto projekto „X“ parodos „X: Ego“ kūriniai gimė panevėžiečio Albino Vološkevičiaus iniciatyva. Tai jam prieš 6 metus kilo idėja draugėn suburti po du kūrėjus, kurie kurtų ne individualiai, o kartu, papildydami ir viens kitą, ir vienas kito kūrybą. Menininkai kūrė be atlygio, o sukurti darbai dovanojami Panevėžiui. Netolimoje ateityje, kai vietoj senojo „Garso“ kino teatro iškils modernus menų centras, jo lankytojams tarp visų kitų meno darbų bus pristatomi ir šių menininkų duetų sukurti kūriniai.
Projekto „X“ ciklas kurtas 5-erius metus, kasmet surengiant po parodą. Kiekviena jų atskleidė po idėją, kurią perteikti kūriniuose buvo menininkų užduotis. Šitaip jų poros kūriniuose įprasmino savąjį suvokimą, kas yra kritinė riba, palikimas, atmintis, laisva erdvė – tokias temas projekte dalyvaujantiems menininkams siūlė A. Vološkevičius. Šiųmetės parodos „X: Ego“ tema – atskleisti ego prasmę.
„Ėmęsi kurti pasiūlyta tema, ir aš, ir mama daug svarstėme, diskutavome, kas apskritai yra tas „ego“. Nutarėme, kad tai mes patys, tai ji ir aš“, – sakė vienas iš parodos autorių Mantas Misevičius-Sim.
Mantas – aukštuosius dailės mokslus baigęs grafikas, Panevėžyje gerai žinomos fotomenininkės Marijos Čičirkienės sūnus. Į klausimą, kodėl prie jo pavardės rašomos dar trys raidės Sim, M. Misevičius-Sim paaiškino, kad šiomis užrašyta korėjietės žmonos pavardė. Sutuoktiniai Misevičiai- Sim ir trys jų vaikai gyvena Vilniuje. Sostinėje gimė ir M. Misevičiaus-Sim kartu su mama sukurtas darbas.
Pasinėrę į ego paieškas, pradžioje mama ir sūnus vienas kitą nufotografavo. Tuomet nuotraukos buvo tobulinamos kompiuterine technika, o paskui ant matomų veidų M. Misevičius-Sim ėmėsi piešti įvairius simbolius, atspindinčius ir savo paties, ir mamos savastį. Stengtasi, kad parinktieji ornamentiniai simboliai atskleistų mamos ir sūnaus iki šių dienų nueitą gyvenimo kelią.
„Norėjau toje nuotraukoje atrodyti ir jaunesnė, ir gražesnė, bet ne jaunumas ir ne grožis atskleidžia kūrinio gelmę. Džiaugiuosi sūnaus indėliu į šį kūrinį. Matau ir suprantu, kad tai pavykęs darbas“, – kalbėjo M. Čičirkienė.
Parodą kaip tikrai vertą dėmesio įvertino į jos atidarymą atvykęs Daugpilio Marko Rothko menų centro direktorius Maris Čačka. V. Pečinino nuotr.
Panevėžietė dailininkė Diana Rudokienė kūrė drauge su Andriumi Miežiu. Šis kretingiškis prisistatė esantis laisvas menininkas, kurio idėjas D. Rudokienė įprasmino kūrinyje, tapusiame bendru. Pati dailininkė pasidžiaugė, kad bendra kūryba jai buvusi išties naudinga: bendraudama su Žemaitijoje gyvenančiu bendraautoriu žavėjosi jo kritiniu mąstymu, įžvalgomis, sveiku humoro jausmu, kuriuo persiėmė ir pati.
A. Miežis teigė, kad kūrybinis procesas, išgyventas drauge su panevėžiete, padėjo jam gilintis į „ego“ sąvoką, į savotiškas lentynėlės sudėlioti sudedamąsias ego dalis.
„Padariau išvadą, kad be ego kūrybos nebūtų“, – patikino A. Miežis.
Į porą kūrybinis procesas suvedė ir panevėžiečius tapytoją Artūrą Stančiką bei fotomenininką Valentiną Pečininą. Jiedu bendrame kūrinyje įkūnijo trigubą ego. Pasak V. Pečinino, psichologijos pradininkas Zigmundas Froidas tvirtino, kad ego susideda iš sąmonės, pasąmonės ir nepaaiškinamojo id.
„Remdamasis šiuo klasiku, ir aš savąjį darbą kūriau iš trijų vaizdų. Viršuje – bešokinėjantis žmogus, valdomas pasąmonės, susidedančios iš auklėjimo, išsilavinimo, patirties bei daugelio kitų dalykų. Jo patirtį ir visa kita stengiausi įdėti į vidurinę kūrinio dalį. O apačioje tasai id, kuriame sutelpa mūsų per gyvenimą patirtos įvairios traumos“, – aiškino V. Pečininas.
Tapytojas A. Stančikas tokį pat ego supratimą įkūnijo teptuko potėpiais. Abiejų jų kūriniai – šalia kits kito.
Liucija Karalienė ir Andrius Repšys. Paroda „„X: Ego“. V. Pečinino nuotr.
Į kūrybinį procesą pasinėrė ne tik menininkai. Kunigas Algirdas Dauknys bendrą darbą kūrė drauge su Panevėžyje šiuo metu gyvenančiu menininku iš Prancūzijos Dan Hermouet. Pasak dvasininko, juodu suvedė prancūzų kalba, kuri jam ir miela, ir artima ir kuria jiedu puikiai susikalbėjo.
„Tame žmoguje iškart pajutau gelmę ir suvokiau, kad noriu drauge kurti“, – kalbėjo kunigas A. Dauknys.
Jis teigė svarstymais, pamąstymais žadinęs D. Hermouet įkvėpimą gilintis į žaidžiančiąją būtį. O būtent tai, toks požiūris ir toks supratimas, anot kunigo, ir yra gyvenimo variklis. Pasak dvasininko, ego turi turėti ribas. Kai jo žmoguje pernelyg daug – neišvengiamas konfliktas.
„Susidūriau ir aš, kad pats žodis ego daugeliui asocijuojasi su egoizmu. Tačiau iš parodos matyti, kad tai tik kodinė sąvoka, atskleidžianti esmę, požiūrį, praplečianti suvokimo ribas“, – pastebėjo originalią parodą eksponuojančios Dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.
Žinant, kad architektūra – visų menų ir mokslų sintezė, architekto išsilavinimą turintis Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas pripažino, kad šioji paroda puiki, ir dar pabrėžė, kad jos sumanytojas A. Vološkevičius menininkams jau seniai yra tikrai aukštai iškėlęs kūrybinę kartelę.
Kas yra kritinė riba, palikimas, atmintis, laisva erdvė – tokias temas projekte dalyvaujantiems menininkams pasiūlė A. Vološkevičius. V. Pečinino nuotr.
„A galerijos projektai „X“ jau tapo gražia, aukštai kokybės kartelę iškėlusia tradicija. Nepaprastai malonu matyti tokią plejadą menininkų, priėmusių iššūkį savo individualistų kūrėjų talentą nukreipti komandiniam darbui. Rezultatas džiugina akį ir širdį. Akivaizdu, kad sinergija ne tik įvyko, bet ir puikiai pavyko“, – teigė Panevėžio meras.
Parodą kaip tikrai vertą dėmesio įvertino ir į jos atidarymą atvykęs Daugpilio miesto (Latvija) Marko Rothko menų centro direktorius Maris Čačka. Šiame centre jau buvo eksponuoti A. Vološkevičiaus sumanyto projekto darbai ir ten jie sulaukė ir vietinių gyventojų, ir centrą gausiai lankančių užsienio turistų dėmesio. M. Čačka teigė, jog Daugpilio ir Panevėžio menininkai neabejotinai bendraus ir ateityje, o M. Rothko menų centras keisis kūrinių parodomis su šiuo metu statomu būsimuoju Panevėžio menų centru.
Paroda „X: Ego“ Panevėžio dailės galerijoje veiks iki rugsėjo 4-osios.
V. Pečinino nuotraukos
