-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
To nepadarius, po dvejų trejų metų kapavietė bus pripažinta neprižiūrima ir pagal galiojančią tvarką perleista kitiems.
„Netvarkoma kapavietė, sutvarkius kreiptis į kapinių administratorių“ – lentelėmis su tokiu įrašu pradėti ženklinti apleisti kapai trejose Panevėžio kapinėse.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse tokios lentelės bus ant 208-ių galbūt neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių, Šilaičių kapinėse – ant 287, Pašilių kapinėse – ant vienos.
Netvarkomos kapavietės Panevėžio kapinėse imtos registruoti ir viešinti dar 2017 metais. Tai daryti visas šalies savivaldybes įpareigojo Aplinkos ministerija. Pagrindinis tokio viešinimo tikslas – paraginti mirusiųjų artimuosius tvarkyti laidojimo vietą.
Jei kapavietė vis tiek bus netvarkoma, gali būti perleidžiama pageidaujantiesiems ją prižiūrėti. Praėjus 25 metams nuo paskutinio palaidojimo perimtoje kapavietėje galima vėl laidoti.
Savivaldybės specialistų pastebėtos apleistos kapavietės iš pradžių įvardijamos galbūt neprižiūrimomis.
„Ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo lentelės palikimo dienos, apžiūrėjus kapavietę ne rečiau kaip tris kartus per metus ir ne dažniau kaip kas tris mėnesius, bus sprendžiama dėl tos kapavietės pripažinimo neprižiūrima“, – teigė Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Trejose Panevėžio kapinėse apleistos kapavietės pradėtos žymėti specialiomis lentelėmis. P. Židonio nuotr.
Panevėžio kapinėse jau skaičiuojama kelios dešimtys kapaviečių, kurios gavo neprižiūrimų statusą ir į jas gali pretenduoti norintieji tvarkyti.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse tokių aštuonios, Šilaičių kapinėse – 33.
Jų sąrašą paskelbusi spalio 16-ąją, iki vakar miesto Savivaldybė buvo gavusi 11 prašymų tvarkyti neprižiūrimas Kristaus Karaliaus katedros kapinių kapavietes.
Prižiūrėti apleistas Šilaičių kapinių kapavietes pretendentų neatsirado.
Pasak D. Vadlugos, pirmenybė rūpintis neprižiūrima kapaviete suteikiama mirusiųjų giminaičiams įrodžius giminystės ryšį, taip pat tiems, kurių artimi žmonės jau palaidoti tose kapinėse. Jei į neprižiūrimą kapavietę pretenduoja keli velionių giminaičiai, pirmenybė suteikiama pagal prašymo padavimo datą.
„Ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo lentelės palikimo dienos, bus sprendžiama dėl tos kapavietės pripažinimo neprižiūrima.“
D. Vadluga
Tas kapavietes, kurioms prižiūrėti prašymų nebus pateikta, imsis tvarkyti Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“.
Praėjus 25-eriems metams po paskutinio palaidojimo Savivaldybės prižiūrimoje kapavietėje, ji pagal eilę bus skirta laidoti mirusiajam.
Apleistų kapaviečių, kol jos nepripažįstamos neprižiūrimomis, netvarko ir kapines prižiūrinti Savivaldybės įmonė.
Pasak D. Vadlugos, jeigu būtų tvarkomos, nebūtų galimybės nustatyti kapavietės lankymo požymių.
Vedėjas paaiškino, kad tikrindami galbūt neprižiūrimas kapavietės Savivaldybės administracijos specialistai jas fotografuoja. Tai reikalinga patvirtinti, kad kapavietė tikrai niekam nerūpi.
Praėjusios savaitės pabaigoje lentelėmis pažymėtos netvarkomos Šilaičių kapinių kapavietės, vakar tokios atsirado ant apleistų kapų ir Kristaus Karaliaus kapinėse Ramygalos gatvėje. . Židonio nuotr.
Kapaviečių priežiūros paslaugą Panevėžyje teikianti Žydra Štuopienė pasakoja, kad tai jos šeimos verslas.
„Tvarkydama artimųjų kapavietes ir bendraudama su atėjusiaisiais į kapines dažnai išgirsdavau, kad vieni neturi laiko, o ypač – sveikatos lankyti kapus. Tai ir įkvėpė mintį imtis kapinių priežiūros verslo“, – teigia panevėžietė.
Toks verslas – sezoninis, kapinės paprastai pradedamos tvarkyti prieš Motinos dieną, baigiamos – prieš Vėlines. Tačiau visą šiltąjį pusmetį Ž. Štuopienė tvirtina turinti užtektinai darbo.
„Ne taip seniai esu šiame versle, vos treji metai. Jau turiu nuolatinių klientų, atsiranda ir naujų“, – patikino Ž. Štuopienė.
Tarp jos klientų nemažai vyresnių žmonių, išvykusių gyventi į kitus miestus pas vaikus.
Tokiems važinėti į Panevėžio kapines pasodinti ir palaistyti gėlių pernelyg sudėtinga.
Ž. Štuopienė tvirtina, jog jos paslaugomis naudojasi ir emigrantai, ir gyvenantieji Panevėžyje, kurių sveikata ar senyvas amžius nebeleidžia dažnai aplankyti artimųjų amžino poilsio vietos.
Ji teigė, kad apleistą kapavietę, kai tenka tikrai nemažai dirbti, jos šeima sutvarko už 100–200 eurų. Jei klientai pageidauja, kad kapavietė būtų prižiūrima visą sezoną, imamas 20–30 eurų mėnesinis mokestis.
„Kapavietę visada nufotografuojame prieš darbą ir jau sutvarkę, o nuotraukas nusiunčiame klientams“, – pasakojo kapaviečių tvarkytoja.
Ji sako atkreipusi dėmesį, kad šio verslo niša dar tikrai nėra užpildyta – apleistų kapaviečių Panevėžio kapinėse kasmet daugėja.
