P. Židonio nuotr.

Ant seno malūno suplasnojo sparnai

Ant seno malūno suplasnojo sparnai

Vienas iš Panevėžio miesto simbolių – senasis malūnas Ramygalos gatvėje rudenį pasitinka iškėlęs sparnus.

Naujiems, kone aštuonių metrų ilgio sparnams montuoti malūno šeimininkas teigia neatsitiktinai pasirinkęs rugsėjo 1-ąją.

Originalus sveikinimas

Pasak bendrovės „Deliuvis“, kuriai priklauso malūnas, akcininko Arūno Nauronio, tai ne tik malūno atnaujinimas, bet ir sveikinimas visam miestui su pirmąja mokslo metų diena, kuriai nė vienas nėra abejingas.

Ramygalos gatvėje įvažiuojančiuosius į miestą pasitinkantį malūną bendrovė įsigijo prieš vienuolika metų.

Tuomet jo būklė buvo ganėtinai prasta. Naujiesiems šeimininkas teko rekonstruoti trupančias sienas, keisti langus, tvarkyti aplinką.

Daugiau nei 170 kv. m malūnas išsidėstęs per keturis aukštus, kurie lipant į viršų vis siaurėja.

A. Nauronio teigimu, šiuo metu remontuojamas vidus. O spėjusius sudūlėti sparnus pakeitę nauji ypatingomis progomis galės suktis – tam įrengta ir elektrinė pavara.

Kas galėtų įsikurti miesto simbolyje, jo savininkai kol kas neatskleidžia.

„Palikime intrigą. Jeigu pažadėjome, kad sutvarkysime malūną, taip ir padarysime“, – tvirtina A. Nauronis.

Malūną įsigiję verslininkai planavo jį sutvarkyti gerokai anksčiau, tačiau koją ilgai kišo absurdiški ginčai dėl pastatui priskirto sklypo.

Ilgą laiką miesto bendrajame plane jis buvo pažymėtas kaip zona, kurioje negalima jokia komercinė veikla. Ironizuota, kad sklypas mieste tetinkamas ožkoms auginti.

Tokia situacija ilgam buvo sustabdžiusi verslininkų viziją, kaip prikelti naujam gyvenimui miesto savotiška vizitine kortele esantį malūną.

Vienas iš Panevėžio simbolių – malūnas Ramygalos gatvėje keičiasi: rugsėjo 1-ąją pradėti montuoti kone aštuonių metrų ilgio sparnai. P. Židonio nuotr.

Matė vietą muziejui

Malūnas Ramygalos gatvėje pastatytas 1875 metais. Tarpukariu jame netgi buvo įrengtas lokomobilis (kilnojamasis arba stacionarus energijai gauti agregatas, sudarytas iš garo katilo, garo mašinos ir pagalbinių įrenginių).

Šalia malūno veikė vėlimo ir dažymo dirbtuvės. Pokario metais malūnas nacionalizuotas ir priklausė „Pramkombinatui“, o 1980-aisiais uždarytas.

Dar po aštuonerių metų pradėta malūno rekonstrukcija, planuota čia įkurti Panevėžio kraštotyros muziejaus gamtos skyrių, eksponuoti jo saugomą garsiąją drugelių kolekciją, įrengti Panevėžio malūnų istorijos ekspoziciją.

Tačiau dėl eksponavimui netinkamų sąlygų ir kitų priežasčių muziejus malūne taip ir neįsikūrė. Spėta surengti tik vieną kriauklių parodą.

Tuo metu malūno išorė buvo aptinkuota, tačiau sparnai net nebuvo suprojektuoti ir liko neatstatyti. Nepriklausomybės pradžioje malūnas kartu su 42 arais sodybos žemės sugrąžintas buvusių savininkų palikuoniams.

Istorinis statinys pradėtas nuomoti, jame kūrėsi restoranai.

Pietūs pasaulio gražuolei

Malūnas ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos dėmesio centre atsidūrė 1995-aisiais. Tų metų gegužės 5 dieną jame įkurtame restorane pietavusi ypatinga viešnia – gražiausios pasaulyje merginos titulą – „Mis pasaulis‘94“ – pelniusi indė Aišvarija Rai.

Viešnia kartu su „Mis Lietuva’95“ Gabriele Bartkute Panevėžyje aplankė vaikų globos namų auklėtinius, o „Malūno“ restorane gražuolių garbei buvo surengti pietūs.

Su gražiausiomis Lietuvos ir pasaulio merginomis turėjo garbės pietauti tuomečiai miesto ir institucijų vadovai: Panevėžio meras Tomas Josas, Panevėžio apskrities policijos vyriausiasis komisaras Eugenijus Venckevičius.

A. Rai pietums išsirinko daržovių asorti su marinuotais salierais, vištienos filė „Savoja“, ragavo spanguolinės suomiškos degtinės su apelsinų sultimis, valgė plaktos grietinėlės su vaisiais. Pietūs užtruko dvi valandas.

Į Panevėžį A. Rai atvyko Lietuvos prezidentūros automobiliu su prezidentūros apsauga, o visose miesto gatvėse, kuriomis gražuolės eskortas turėjo važiuoti, šmėžavo policininkai. Po du jie stovėjo kiekvienoje sankryžoje, prie malūno – daugiau nei 20.

Verslą gelbėjo vaiduokliais

Vėliau malūnui teko išgyventi ir liūdnos „šlovės“ metus.

Restoraną jame turėjusi verslininkė paskelbė apie pastate šėliojančias, restorano darbuotojams ir jo svečiams ramybės neduodančias vėles.

Sklandė legendos, neva vaiduokliai taip įsisiautėjo, jog darinėja langus, svaido virtuvėje daiktus, padavėjos ir barmenės bijančios net nueiti į tualetą. Netgi prašyta kunigo pašventinti patalpas, tačiau į striptizo klubą dvasininko taip ir nepavyko prisikviesti.

Tuometė legenda apie malūne besitrankančias vėles dabartiniam savininkui kelia juoką.

A. Nauronio teigimu, per vienuolika metų malūne nei girdėjęs, nei juolab matęs jokių vaiduoklių.

„Nereikia versle skolų prisidaryti ir nesivaidens jokie vaiduokliai“, – sako unikalų miesto simbolį naujam gyvenimui keliantis A. Nauronis.

Galerija

Komentarai

  • Šmėklos ir vaiduokliai tik brekman rusia

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų