-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Panevėžio bitininkų draugijos pirmininko Vaido Arbutavičiaus teigimu, tyrimai, kiek rinkoje esančio medaus yra falsifikatas, Lietuvoje dar nėra atlikti, tačiau kaimyninių šalių patirtis rodo, jog rasti pirkti tikro kokybiško medaus darosi vis sunkiau.
Pasak V. Arbutavičiaus, nors Lietuvoje bitininkai prisuka daugybę tonų kokybiško maistingo medaus, tokiam sudėtinga konkuruoti su pigiu atvežtiniu.
„Kam pirkti iš Lietuvos bitininko kokybišką, bet brangesnį medų, kai gali įsigyti iš kitų šalių pigesnio. Kaip parodė visoje Europoje estų laboratorijos atliekami tyrimai, daugybė medaus parduotuvių lentynose yra falsifikuotas. Tas pigus atvežtinis darinys sumaišomas su lietuvišku ar kitu tikrų bičių medumi ir pateikiamas kaip medus“, – teigia V. Arbutavičius.
Asociacijos vadovo pateikti skaičiai stulbina: Vokietijoje tokio medaus randama net 80 proc., Didžiojoje Britanijoje – 65 proc., Austrijoje – beveik 100 proc. Paskutiniai duomenys atkeliavo iš Latvijos, kad čia net 70 proc. falsifikuoto medaus.
„Reikia akcentuoti, kad medų falsifikuoja ne bitininkai, o perdirbėjai, kurie gerą kokybišką medų sumaišo su neaiškios kilmės pigiu padirbiniu ir pateikia kaip tikrą. Kaip parodė tyrimai, tai nėra medus. Estai atlieka labai sudėtingus laboratorinius tyrimus, kurie gali parodyti žiedadulkių kiekius, bičių DNR, pikio likučius. Dažnu atveju tyrimai parodo, kad medus, parduodamas parduotuvių lentynose, net nėra buvęs avilyje“, – pasakoja V. Arbutavičius.
Daugiausia medaus į Lietuvą atvežama iš Ukrainos, Lenkijos, Kinijos.
Pasak V. Arbutavičiaus, niekam ne paslaptis, kad iš Kinijos dažnai atkeliaujantis medus gaminamas ne aviliuose, o pramoniniu būdu gamyklose.
Išoriškai toks niekuo nesiskiria nuo tikrojo, bet neturi jokios vertės ir natūralaus medaus savybių. Tai dažniausiai būna tiesiog iš sirupo padarytas medaus gaminys.
„Dažnai medus perkamas sveikatinimo tikslais, o iš tokio perdirbto nebus jokios naudos organizmui. Kol nėra skundų, tol atsakingos institucijos Lietuvoje nesiima tyrimų. Šią vasarą buvo gautas skundas Estijoje, kad „Lidl“ prekybos tinkle pardavinėjamas lenkų gamybos falsifikuotas medus. Lietuvos bitininkų sąjunga dėl šio įvykio taip pat kreipėsi į prekybininkus ir šis gaminys buvo pašalintas ir iš Lietuvos rinkos“, – kalba V. Arbutavičius.
Bitininko teigimu, žmonės, kurie renkasi medų pirkti prekybos centruose, produktą rinktis turėtų labai atsakingai.
Kai medus nėra tikras, dažnai nurodoma, kad jis atkeliavo iš „ES ir ne ES šalių“, tai reiškia, jog gali būti lietuviško ir kiniško ar kurios kitos šalies medaus mišinys. Tiesa, nežinia, kokiomis proporcijomis sumaišytas.
„Nėra jokių duomenų apie tokio medaus poveikį organizmui. Gal nieko nepadeda, o gal net kenkia. Tokiu medaus mišiniu žmonės dažnai nusivilia ir ta blogo medaus etiketė klijuojama visiems bitininkams“, – pažymi V. Arbutavičius.
„Sekundės“ archyvo nuotr.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje medus yra pačios aukščiausios kokybės – tai įrodė ne vienas tyrimas. Vienintelis būdas išsirinkti gerą medų, tvirtina V. Arbutavičius, pirkti tiesiai iš bitininkų.
„Kiekvienas miestas, miestelis ir kaimas turi savo bitininką, tiesiai iš jo įsigyti medų nėra sudėtinga. O ir tuose pačiuose prekybos centruose galima rasti gero kokybiško medaus – ant etiketės turi būti nurodyti bitininko ar bityno kontaktai“, – pataria Panevėžio bitininkų draugijos pirmininkas.
V. Arbutavičiaus žodžiais, rinkoje daugėjant pigaus atvežtinio medaus, kenčia ir Lietuvos bitininkai. Perdirbėjai, kadaise supirkdavę išimtinai tik lietuvišką medų, dabar dažnai iš Lietuvos bitininkų nuperka tik 30 proc. lietuviško medaus, visas kitas – pigesnis atvežtinis.
„Visą vasarą mūsų bitininkai dirba išsijuosę, o neturi kur realizuoti savo produkcijos. Lietuviai tikrai geri bitininkai, bet ne tokie geri vadybininkai, tad tenka taikytis prie didžiųjų supirkėjų, kurie, atsiveždami daug pigaus medaus, muša ir lietuviško medaus kainą. Pasirinkimo nelabai turime. Reikia ne tik pragyventi, bet ir mokėti paskolas, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, todėl bitininkai priversti medų parduoti pigiai. Daug jau pasitraukė iš bitininkavimo arba tai liko tik hobis“, – sako V. Arbutavičius.
Bitininko teigimu, norėtųsi, kad atitinkamos institucijos imtųsi sprendimų, kurie apsaugotų ne tik vartotojus, bet ir bitininkus.
„Jeigu tai nėra medus, tuomet ir turėtų būti žymima, kad tai tik medaus skonio gaminys ar netikras medus. Bet kol nėra skundų, kol niekas nuo tokio gaminio nesunegalavo, tol nesiimama priemonių“, – apgailestauja V. Arbutavičius.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, jog tikrindama, ar rinkai tiekiamas medus atitinka teisės aktų reikalavimus, mėginius atrenka iš rinkos ir medaus gamintojų.
Mėginiai siunčiami į laboratoriją ištirti.
Kaip informavo VMVT, pernai per planinę kontrolę metu atrinktuose mėginiuose nebuvo nustatyta neatitikimų dėl medaus sudėties ir kokybės kriterijų.
„Tačiau praėjusiais metais buvo gautas pranešimas dėl galimai klastojamo medaus prekybos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pranešime nurodytas medus iš tiesų neatitinka autentiškam medui keliamų reikalavimų, todėl prekybos subjektas buvo įpareigotas pašalinti produkciją iš rinkos“, – „Sekundei“ komentavo tarnyba.
Šiuo metu VMVT taip pat yra gavusi Latvijos atsakingos institucijos kreipimąsi dėl galimai neautentiško lietuviško medaus, patekusio į Latvijos rinką. Tyrimas dar tebevyksta.
„Prekybos lentynose vartotojai gali rasti ir įvairiausių medaus skonio mišinių. Toks mišinys neretai dėl patrauklesnės kainos vartotojui padaromas iš kelių šalių gamintojų medaus“, – teigia VMVT.
Tad vartotojai, rinkdamiesi medų, turėtų įsiminti reikšmes etiketėje.
„ES medaus mišinys“ – reiškia, kad medus pagamintas sumaišant kelių ES valstybių bitynuose pagamintą medų (pvz., lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).
„Ne ES medaus mišinys“ rodo, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz., kinišką ir ukrainietišką ar kt.).
„ES ir ne ES medaus mišinys“ patvirtina, kad medus buvo pagamintas sumaišant kelių kilmės šalių medų (pvz., lietuviškas ir kiniškas ar kt.). Pasak VMVT, tikėtina, kad tokiame produkte lietuviško medaus gali būti tik maža dalis.
„Tokie medaus mišiniai yra technologiškai apdoroti (šildyti, maišyti, homogenizuoti), todėl tai gali turėti įtakos šio produkto kokybei, skoninėms savybėms, konsistencijai. Pastebima, kad įvežtinis medus ir jo mišiniai visuomet būna skystesni“, – dėmesį atkreipia VMVT.
