Ant prekystalio – svajonė pakilti į dangų

Ant prekystalio – svajonė pakilti į dangų

Skelbimų portaluose mirga pasiūlymai pirkti nuo prabangaus nekilnojamojo turto iki išaugtų vaikiškų batukų. Bet kartais juose galima rasti ir visai netradicinių pirkinių. Panevėžietis, buvęs Liekupio bendruomenės pirmininkas Rimas Baranauskas nusprendė parduoti paties sukonstruotą vienvietį lėktuvėlį.

Netradicinės prekės kūrėjas dar nė pats nežino, kiek paprašyti už lėktuvą. Jo tvirtinimu, svarbiausia ne kaina, o kad taip ilgai kurtas lėktuvas, į kurį sudėtos visos vaikystės svajonės, prie jo kūrimo prisidėjusių aviakonstruktorių įdomios istorijos ir nenumaldomas noras pakilti į dangų, iškeliautų į geras rankas.

R. Baranauskas viliasi, kad atsiras pirkėjas, kuris jo konstruotą lėktuvėlį pakels į dangų. Jam pačiam padangių pasiekti nepavyko – pakildavo tik tempiamas žiguliuko.

Panevėžietis net neabejoja, kad aviacijos profesionalai pasijuoks iš jo noro parduoti taip iki galo ir neįgyvendintą svajonę. Tačiau matant garaže tik dulkes renkantį lėktuvą, širdyje vis kažkas krebždena ir nebyliai primena pažadus jį pakelti į orą.

„Man taip ir nepavyko lėktuvo sutvarkyti iki galo. Jis vis dar be variklio. Per kokius metus sukonstruočiau ir variklį. Noro netrūksta, bet laiko tam vis rečiau surandu“, – pripažįsta jau kelerius metus tarp Panevėžio ir Norvegijos gyvenantis R. Baranauskas.

Netradiciniu pirkiniu netrukus susidomėjo ir pirkėjai. Jau buvo ir atvykusiųjų apžiūrėti skraidymo aparato. R. Baranauskui svarbiausia, kad jo taip ilgai kurtas darbas nenukeliautų į metalo laužą ar krosnį.
„Manau, kad kas nors galėtų jį nupirkti ir perkonstruoti į kitą skraidymo aparatą, pritaikius šiuolaikišką variklį. Arba bent jau taptų interjero ar eksterjero detale – kabotų kur palubėje ir puoštų erdvę“, – svarsto R. Baranauskas.

R. Baranauskas šypsosi, kad lėktuvą pradėjo konstruoti, kai ūsai dar nebuvo žili, bet taip savo gyvenimo projekto ir nepabaigė. P. Židonio nuotr.

Rusija neįsileido

Buvęs Liekupio bendruomenės pirmininkas atvirauja, kad dangaus platybės nuo mažų dienų buvo jo didžioji svajonė. Rimo dėdė – vienas labiausiai patyrusių šalies sklandytojų ir lakūnų Gediminas Venskus. Biržuose gyvenanti aviacijos legenda ir sūnėną įkvėpė žengti jo pėdomis. Didelė šventė būdavo, kai dėdė, skrisdamas iš Panevėžio į Biržus, nutūpdavo Pasvalio rajono vienkiemyje, kur tuo metu su šeima gyveno R. Baranauskas. Netikėtas svečias po vaizdingas apylinkes paskraidindavo ne tik giminaičius, bet ir šalia esančio kaimo gyventojus.

„Dėdė ne tik užkrėtė mane meile aviacijai, bet ir savo patarimais labai padėjo konstruojant pirmąjį lėktuvą. Jaunystėje atrodė, kad visą gyvenimą skirsiu tik aviacijai, net nebuvo minties, kad gali būti kitaip. Bet gyvenimas sudėliojo savaip“, – atviravo panevėžietis.

Pradėjęs nuo jaunųjų sklandytojų būrelio, kuriame ne tik išmoko pakinkyti vėją, šokti parašiutu, bet ir įsimylėjo skrydžio laisvę, R. Baranauskas save matė kaip profesionalų lakūną. Tuo metu lėktuvų pilotai buvo rengiami tik Rusijos aviacijos mokyklose. Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, o kiek vėliau atėjus ir Nepriklausomybei, Rusija jaunuoliui iš Lietuvos užkirto duris į svajonę.

„Vyresni draugai, kurie jau buvo pradėję studijuoti Rusijos aviacijos mokyklose, buvo tiesiog išmesti. Buvo pasakyta, kad priešiškai nusiteikusioms tautoms lakūnų neruoš. Todėl su draugu net nebegalėjome įstoti. Gyvenimas privertė ieškoti kitų kelių“, – pasakojo R. Baranauskas.

Rankas pridėjo profesionalai

Nors mokytis aviacijos Rimas negalėjo, ambicijų pakilti į dangų neatsisakė. Tik Nepriklausomybės pradžioje pradėtas konstruoti lėktuvas taip ir nebuvo baigtas. Kaip pasakojo lėktuvo konstruktorius, dabar viskas paprasčiau – nuėjai į parduotuvę ir nusipirkai, ko tik reikia. O tais laikais ir pačių elementariausių dalykų tekdavo ieškoti „po blatu“. Tuo metu Prienuose veikė sklandytuvų gamykla, aviacijos mylėtojai stengėsi susibičiuliauti su ten dirbusiais aviakonstruktoriais, kad šie po skvernu paslapčia išneštų taip reikalingų detalių, aviacinių drobių ar dervų, tai buvo didžiausias deficitas.

„Anksčiau aeroklubuose jaunieji sklandytojai buvo mokomi su vadinamosiomis zylėmis – lietuvių konstruktorių kurtais sklandytuvais. Specialiu lynu pririšti sklandytuvai pakildavo maždaug į penkiolikos metrų aukštį, apskrisdavo aerodromą ir nutūpdavo. Šio sklandytuvo sutvirtinti ir pailginti sparnai ir tapo mano lėktuvo pagrindu“, – pasakojo konstruktorius.

Internete pasirodęs skelbimas apie parduodamą vienvietį lėktuvą jau sulaukė susidomėjimo, bet jį sukonstravęs R. Baranauskas nusiteikęs bet kam neparduoti.

Vadinamosios zylės iš pradžių buvo gaminamos Prienų gamykloje, vėliau šie sklandytuvai kurį laiką gaminti ir Panevėžyje. Skaistakalnio parke sovietmečiu veikė lėktuvų remonto dirbtuvės, jų nebelikus, kurį laiką čia dar veikė nedidelių lėktuvėlių gamybos ir remonto aviatoriaus Stasio Čepaičio kooperatyvas. S. Čepaitis, pats sukonstravęs prieš daugiau kaip šimtmetį į dangų pakilusio lėktuvo „Farman“ kopiją, padėjo ir R. Baranauskui sukonstruoti sparnus.

Kiti Panevėžyje žinomi aviatoriai taip pat pridėjo savo rankas prie dabar parduodamo lėktuvėlio. Buvęs skraidymo instruktorius Vincas Mikeliūnas, atkūręs legendinį amerikietišką monoplaną, Rimui padėjo sutvirtinti lėktuvo rėmą. O sparnų nerviūros – jau paties rankų darbas.

„Iki šiol turiu išlikusių sovietinių knygų, iš kur sėmiausi idėjų, kaip sukonstruoti lėktuvą. Tai atsakingas darbas, būtina iki smulkmenų apskaičiuoti svorio centrą, numatyti sparnų išdėstymą. Korpusą kažkaip pavyko susirinkti, o variklio sukonstruoti taip ir nepavyko“, – apgailestauja pašnekovas.

Lėktuvą tempė žiguliukas

Bet koks gi kūrėjas, jeigu jis neišbandytų savo išradimo, netgi jei šis ir be variklio. Sumeistravęs lėktuvą, R. Baranauskas su bičiuliais sumanė jį išbandyti kaip sklandytuvą. Prisirišę prie žiguliuko, pabandė pakelti į dangų, bet svajonei skristi nepavyko išsipildyti iki galo.

„Lėktuvas pakilo, bet ne tiek, kiek norėjome. Dabar automobiliai galingi, o sovietiniai žiguliukai antra pavara taip neįsibėgėdavo, kad sklandytuvas galėtų pakilti, o trečia pavara žigulys jau nebepatempdavo. Tokių bandymų pakilti buvo ir daugiau, bet gero skrydžio jis ir nematęs“, – pasakoja naujų šeimininkų savo lėktuvui ieškantis R. Baranauskas.

Jeigu pirkėjų neatsirastų, Rimas irgi labai neliūdėtų. Kur kas labiau būtų gaila, jeigu lėktuvas būtų supjaustytas malkoms, o kitos dalys priduotos į metalo laužą.

„Jeigu kas nors bandytų prikelti naujam gyvenimui, tikrai parduočiau. Bet ir neliūdėčiau, jeigu tinkamų pirkėjų neatsirastų. Tai ne tik sparnai, bet ir svajonės, prisiminimai, įdomios istorijos“, – teigė aviacijos aistruolis.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų