-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į Lietuvą grįžo gelbėtojų komanda, padėjusi nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Turkijai.Labiausiai stichijos nusiaubtuose regionuose lietuviai su kitomis tarptautinėmis komandomis sugriuvusiuose daugiabučiuose, tapusiuose masinėmis kapavietėmis, ieškojo per stebuklą likusių gyvųjų.
Lietuvos gelbėtojų komandos narys Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I komandos viršininkas Darius Paltarokas per savaitę intensyvaus darbo tokio stebuklo nesulaukė – iš po sunkių betoninių nuolaužų pavyko ištraukti tik žuvusiųjų kūnus.
Paskutiniais duomenimis, per didžiausią stichinę nelaimę Turkijoje žuvo daugiau kaip 41 tūkst. žmonių, dar per 3 tūkst. žuvusiųjų priskaičiuojama kaimyninėje Sirijoje.
Su gelbėtojais, ieškančiais po griuvėsiais įkalintų ar palaidotų žmonių, darbavosi trys ugniagesiai iš Panevėžio apskrities: Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo vyresnysis specialistas Darius Pajuodis, Valdybos I komandos viršininkas Darius Paltarokas, Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Dalius Kunigėlis.
Lietuvos gelbėtojų komanda, kurioje buvo ir du panevėžiečiai, visą savaitę intensyviai dirbo, ieškodami griuvėsiuose likusių gyvų žmonių, deja, jiems teko traukti tik žuvusiųjų kūnus. D. PALTAROKO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Kaip pasakojo D. Paltarokas, kartu su lietuviais dirbo ir kitos tarptautinės komandos: Čekijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Sudano, Bangladešo, Lenkijos, Sakartvelo bei Kinijos.
Nors ugniagesiai gelbėtojai kasdieniame darbe susiduria su baisiomis nelaimėmis, tragiškomis mirtimis, tačiau tragedijos mastas Turkijoje – sunkiai suvokiamas.
Iš pradžių Lietuvos komanda, kurią sudarė 3 kinologai iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, 5 Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai ir 34 ugniagesiai gelbėtojai, apsistojo pietrytinės Turkijos Malatijos regione.
Vėliau buvo išsiųsti į Adijamano miestą.
„Turkijos valdžios atstovai, matydami kiekvienos komandos pajėgumus, nukreipdavo į labiausiai nukentėjusius regionus. Žemės drebėjimas sugriovė ne tik namus, bet ir kelių infrastruktūrą, tad vykti teko ne trumpiausiu, o saugiausiu keliu“, – pasakoja D. Paltarokas.
D. PALTAROKO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Pasak D. Paltaroko, Adijamano miestas ir visas regionas nuo stichinės nelaimės nukentėjo labai stipriai – vienuose kvartaluose žemės drebėjimas su žeme sulygino tik pavienius daugiabučius, o kituose ištisos gatvės virtusios betono nuolaužų krūvomis.
„Virto ir senos, ir naujos statybos namai. Vienur monolitiniai pastatai sugriuvo kaip kortų nameliai, o kitur tik, pavyzdžiui, dalis pirmojo aukšto, o viršutiniai aukštai liko santykinai sveiki. Tikriausiai tai priklausė ir nuo seisminių bangų“, – svarsto panevėžietis gelbėtojas.
Todėl ir gelbėjimo darbai buvo nevienodi.
Su ugniagesiais Turkijoje žemės drebėjimo aukų ieškojo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai su specialiai išmokytais šunimis. Keturkojai gelbėtojai su kinologais ne kartą vyko į skirtingas vietas, ieškodami likusių gyvų žmonių.
O kita Lietuvos komandos dalis daugiausia darbavosi prie dviejų visiškai sugriuvusių septynių aukštų daugiabučių. Su specialia technika valė griuvėsius, tikėdamiesi aptikti gyvųjų.
„Namui griuvus, tarp plokščių susidaro ertmės, į kurias patekus yra bent teorinė galimybė išgyventi. Buvo atvejų, kai iš griuvėsių gyvi žmonės buvo ištraukti ir praėjus savaitei. Deja, mums gyvų rasti nepavyko, iš nuolaužų ištraukėme jau tik mirusiųjų kūnus“, – pasakojo D. Paltarokas.
D. PALTAROKO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Gelbėtojai lenktyniavo ne tik su laiku, bet ir su nepalankiomis oro sąlygomis.
Adijamano mieste naktimis temperatūra siekdavo apie nulį, tačiau kituose nuo stichijos nukentėjusiuose regionuose spausdavo ir dešimties laipsnių šaltis.
„Mieste nėra nei vandens, nei elektros, labai daug žmonių liko benamiai, bet nėra taip, kad alkani klaidžiotų griuvėsiuose. Nukentėjusiesiems tiekiamas vanduo, maistas, kariškiai palaiko viešąją tvarką.“
D. Paltarokas
„Kai kuriuose Turkijos regionuose šalčiau ir daugiau sniego nei Lietuvoje. Be to, žemės drebėjimas daug kur sunaikino ir kelių infrastruktūrą, gelbėtojai ne visuomet greitai ir lengvai galėjo pasiekti nukentėjusius regionus. Žuvusiųjų labai daug, bet tokių sėkmės istorijų, kai iš betono kalėjimo ištraukiami dar gyvi žmonės, labai mažai“, – apie tragiškus stichijos padarinius pasakojo D. Paltarokas.
D. PALTAROKO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Nepaisant tokio masto katastrofos, Turkijoje, anot panevėžiečio, žmonės ir valdžios institucijos labai vieningi.
Kol šalis sulaukė tarptautinės gelbėtojų pagalbos, didžiulės savanorių pajėgos iš visos Turkijos skubėjo į labiausiai nukentėjusius regionus.
Vieni padėjo gelbėtojams iš po nuolaužų traukti žmones, kiti rūpinosi, kad likę gyvi turėtų kur prisiglausti. Be to, turkai buvo be galo dėkingi gelbėtojams iš kitų šalių – atsidėkodavo arbatos puodeliu ar šiltu žodžiu.
„Mieste, kuriame buvome apsistoję, nėra nei vandens, nei elektros, labai daug žmonių liko benamiai, bet nėra taip, kad alkani klaidžiotų griuvėsiuose. Nukentėjusiesiems tiekiamas vanduo, maistas, kariškiai palaiko viešąją tvarką. Chaoso nėra, atvirkščiai, labai didelis susitelkimas. Ši nelaimė suvienijo Turkijos žmones“, – pastebi D. Paltarokas.
D. PALTAROKO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Gelbėtojai iš Lietuvos dirbdavo pamainomis, o ilsėdavosi pačių atsigabentose palapinėse. Iš Lietuvos jie taip pat atsivežė maisto ir vandens, gelbėjimo misijai reikalingos įrangos.
Po fiziškai ir emociškai sunkios pamainos, kuri kartais užtrukdavo gerokai ilgiau, dažnas tiesiog nuo nuovargio krisdavo į miegmaišį palapinėje.
„Dirbome pamainomis, stengėmės palaikyti darbo ir poilsio režimą. Kartais darbas užtrukdavo ilgiau, nei suplanuota pamaina, bet komanda labai vieninga, tad didelių įtampų nebuvo. Visi supranta, kad kai situacija sudėtinga, reikia susitelkimo“, – kalbėjo D. Paltarokas.
D. PALTAROKO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Anot gelbėtojo, nors Lietuvos komanda turėjo nemažai teorinių žinių bei praktikos, įgytos treniruotėse, tokia gelbėjimo misija jiems buvo pirmoji. Jeigu tektų dar kartą vykti, D. Paltarokas nė nedvejodamas tą padarytų.
„Lietuvos tarptautinė pagalbos komanda sudaryta jau seniai, bet tokia misija buvo pirmą kartą. Nė vienas komandos narys nenukentėjo, taigi, manau, jai buvome pasiruošę gerai“, – svarsto ugniagesys gelbėtojas.
Nors dalyje Turkijos regionų sugriauti ištisi daugiabučių kvartalai, žmonės neteko daugybės savo artimųjų, anot panevėžiečio, vietiniai tiki, kad Turkijai pavyks stotis ant kojų ir atstatyti savo sugriautą infrastruktūrą. Net ir ant griuvėsių rusena viltis.
„Dalis žmonių Turkijoje neteko savo namų, šeimų, priversti glaustis palapinėse, bet net ir tokiomis sąlygomis gyvenimas juda į priekį. Turkijoje visi vieningai padeda vieni kitiems. Manyčiau, tik laiko klausimas, kada pavyks jiems atstatyti ištisus miestus“, – sako D. Paltarokas.
