Daugiabučiame name sprogus dujoms, gyventojai išgyveno pragarišką naktį, smarkiai apdegė viena moteris su paaugle dukra. Pastarosios būklė sunki, ją gydo sostinės medikai. „Kupiškėnų mintys“ nuotr.

Ant degančio mirties slenksčio

Ir baisiausiam sapne nesusapnuosi, ką prieš savaitę sprogus dujoms teko išgyventi vieno Kupiškio daugiabučio namo gyventojams. Liepsnų įkalinti žmonės artimiesiems siuntė atsisveikinimo žinutes, iš antklodžių statė palapines kūdikiams ir skaičiavo paskutinius oro gurkšnius.

Ilga kaip šimtmečiai diena, tokia pat ilga tapo vos viena valanda balandžio 30-osios vidurnaktį kupiškėnui, daržoves Panevėžio turguose pardavinėjančiam 25-erių Deividui Bubuliui. Jis su žmona ir vos trijų mėnesių sūneliu pakliuvo į patį visą Lietuvą prieš savaitę sukrėtusio gaisro sūkurį. Tą lemtingą naktį daugiabučio namo pirmojo aukšto bute sprogo dujos.

„Mes gyvenome penktame to namo aukšte, tiesiai virš sprogusių butų“, – pasakoja po gaisro savo butą visam laikui palikęs D. Bubulis.

Po patirtų išgyvenimų vyras nebeturi minčių su šeima grįžti į buvusius namus. Dabar jis glaudžiasi pas tėvus kaime, čia ir jų bendras daržovių ūkis.

Penktame aukšte gyvenęs D. Bubulis su žmona ir vos trijų mėnesių sūneliu lemtingą naktį atsidūrė dūmų ir ugnies spąstuose, nebesitikėdami iš jų ištrūkti. Asmeninio archyvo nuotr.

Įspėjo bjaurus garsas

„Prieš maždaug dešimt metų bute pakeitėme viryklės vietą, o neseniai nusipirkom ir naują dujinę kaitlentę. Dešimt minučių iki sprogimo aš dar nemiegojau, skaitinėjau naujienas kompiuteryje, žmona su vaiku jau gulėjo. Išgirdau tarsi metalo gręžimo, lamdymo garsą – ausims jis šlykštokas pasirodė“, – naktį, kai penkių aukštų namo gyventojai balansavo ties plonyte gyvybės ir mirties linija, pamena Deividas.

Pirma jam šovusi mintis buvo, kad kažkas nutiko šaldytuvui. Atlėkęs į virtuvę šeimininkas suprato, kad garsas sklinda iš viryklės čiaupų.

„Pro jungtuką pradėjo pūsti dujas, garsas priminė atsuktą automobilio ventilį. Nors viryklė buvo išjungta, sukosi dujų skaitiklis. Staigiai uždariau avarinę sklendę. Išgirdusi, kad kažką darau, atsikėlė žmona, pakalbėjome, kad gal kaitlentė sugedo“, – prisimena Deividas.

Visgi jau tada jis pagalvojo ir apie didesnę avariją dujų sistemoje, netgi galimą sprogimą.

Neradusi naktį budinčio dujų tarnybos avarinio telefono numerio, šeima visgi sugulė. Tačiau nespėjo sutuoktiniai bluosto sudėti, kai visas penkiaaukštis sudrebėjo nuo duslaus, galingo sprogimo garso.

„Spėjau pamatyti per langus skraidančias šukes. Jos krito ir gulė ant kieme stovėjusio automobilio. Puoliau skambinti tėvams, kūdikį tuoj pat įsodinau į automobilio kėdutę, griebiau žmoną ir pats be kojinių, apsirengęs kuo pakliuvo bėgt laukan“, – pasakoja D. Bubulis.

Baigėsi laiptai

Sutuoktiniai su trijų mėnesių sūneliu ant rankų vos per minutę nuo sprogimo jau buvo laiptinėje. Jos apačioje Deividas išgirdo klaikius nenutrūkstamus kaimynų klyksmus.

„Bėgdamas vaiką apdengiau antklode, bet trečiame aukšte atsimušiau į dūmus, per juos nieko nebesimatė – nei laiptinės šviestuvai, nei telefono žibintuvėlis nepadėjo. Broviausi per dūmus toliau, iš atminties apčiuopdamas turėklus, sienas – visur buvo šukės, trūko oro, tvoskė didžiulis karštis. Pavyko nulipti beveik iki pirmo aukšto, o ten po kojom staiga dingo laiptai – buvo įgriuvusi laiptinė“, – prisimena D. Bubulis.

Visą straipsnį skaitykite penktadienio (gegužės 8-osios) „Sekundės“ laikraštyje.