I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Ant automobilių – įtartinos apnašos

Ar tikrai tuomet, kai Panevėžyje nefiksuojama padidėjusi tarša kietosiomis dalelėmis, panevėžiečiai kvėpuoja švariu oru?

Toks klausimas neduoda ramybės inžinieriui, buvusiam Panevėžio politechnikumo dėstytojui Algimantui Navickui, ieškančiam atsakymo, kokia cheminė medžiaga padengė jo mašiną.

Keista danga

Parko gatvės gale gyvenantis inžinierius pasakoja jau ne kartą atkreipęs dėmesį, jog kieme paliekamas automobilis, buto langai ir palangės kartkartėmis pasidengia šiurkščia, plika akimi sunkiai matoma aerozoline medžiaga.

Nors A. Navickas teigia dar žiemą pastebėjęs, kad tampa sunku nuplauti mašiną, o jos stiklas prieš saulę virsta kone nepermatomu, paviešinti problemą ryžosi praėjusią savaitę perskaitęs „Sekundės“ publikaciją apie dėl įvykusio gedimo įmonėje „Roquette Amilina“ Rožyną padengusias nekenksmingas krakmolo dulkes.

„Jokiu būdu netvirtinu, kad iš „Roquette Amilina“ gali pasklisti ir kitokios, prie paviršių prilimpančios apnašos. Tai gali būti tik mano prielaida. O gal tokia tarša sklinda iš kurios nors kitos įmonės“, – teigia A. Navickas.

Apžiūrėjo pro didinamąjį stiklą

Panevėžietis pasakoja dar žiemą pastebėjęs, kad mašina tapo šiurkšti. Tada pamanęs, kad jai, matyt, teko gatvėse barstomos druskos.

„Bandžiau nuplauti ir žiūriu, kad vanduo apnašų netirpdo – labai sunkiai pašalinamos.

Po kurio laiko pavasarį prieš saulę važiuodamas vėl matau, kad stiklas nebeskaidrus, tarsi smulkiai kažin kuo aptaškytas“, – prisiminė A. Navickas.

Inžinierius pradėjo stebėti ir kaimynų mašinas – jų paviršius taip pat šiurkštus.

Patikrino ir buto penktame aukšte langus – ir stiklai, ir palangės kažin kuo padengtos.

Pro didinamąjį stiklą žiūrėdamas į apnašas pastebėjo, kad šios aguonos grūdo dydžio pilkai balkšvos.

„Jei taip atrodo mašina, kas tada nusėda mano plaučiuose?“ – susirūpino A. Navickas.

Anot jo, nežinia, sutapimas ar ne, tačiau po žiemos pradėjo kamuoti per parą po keliskart užeinantis sausas kosulys.

„Gal ir ne nuo to kosėju, bet pamąstau, kad jei ant mašinos stogo kažkas nusėda, tai kas mano plaučiuose darosi?“ – svarsto inžinierius.

Parko gatvėje gyvenantis inžinierius, matydamas keistas apnašas ant automobilio, susirūpino, kas nusėda panevėžiečių plaučiuose. I. STULGAITĖS-KRIUKIENĖS nuotr.

Sunkiai nuplaunamos

A. Navickas pasakoja nuėjęs į Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūrą. Jos darbuotojos pasiūlė surašyti skundą, kad aplinkosaugininkai galėtų imtis tyrimo.

Panevėžietis pripažįsta skundo rašyti vis neprisiruošęs.

„Įtariu, kad tai organinė medžiaga, krentanti aerozoliu, nes prilimpa. Nuvažiavau nuplauti mašinos, o plovykloje vaikinukas sako: labai šiurkščios panevėžiečių mašinos, sunkiai nuplaunamos“, – prisiminė A. Navickas.

Panevėžiečio automobilis ir dabar šiurkštus. Kad tą įrodytų, inžinierius pakvietė žurnalistus įsitikinti. Iš tiesų – brūkštelėjus ranka per jo mašiną, paliekamą Parko g., ir kitą, laikomą garaže, jaučiasi akivaizdus skirtumas. Atrodytų, tarsi A. Navicko automobilis būtų padengtas šiurkščia, lipnoka danga.

„Savo naujesnę mašiną laikau garaže. Jis nėra šiurkšti“, – teigia panevėžietis.

„Gal ir ne nuo to kosėju, bet pamąstau, kad jei ant mašinos stogo kažkas nusėda, tai kas mano plaučiuose darosi?“

A. Navickas

Pranešti Bendrajam pagalbos centrui

Aplinkos apsaugos departamentui tokia panevėžiečio problema yra naujiena.

„Informuojame, kad Panevėžio AKKS daugiau panašaus pobūdžio pranešimų dėl automobilių ar kitų paviršių padengimo pilkšvomis ar kitokiomis medžiagomis nėra gavę. Todėl pasakyti, kodėl automobilio danga buvo šiurkšti ir kokia medžiaga padengta, negalime“, – rašoma departamento Komunikacijos skyriaus specialistės Linos Lapėnaitės atsiųstame atsakyme.

Anot jos, kad būtų galima laiku reaguoti į pažeidimus, aplinkosaugininkai prašo nedelsti ir iškart skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Padidėjusios oro taršos nefiksuota

Skundų dėl keistų apnašų teigia nesulaukusi ir Panevėžio savivaldybė.

Jos ekologė Rūta Taučikienė irgi patarė kilus įtarimams dėl taršos pranešti telefonu 112.

„Bendrasis pagalbos centras sujungia su Aplinkos apsaugos departamentu, pranešimas užfiksuojamas ir aplinkosaugininkai imasi tyrimo. Jie turi laboratorijas, gali atlikti tyrimus ir nustatyti, kokia tai medžiaga. Aplinkos apsaugos departamentas tikrina ir įmones, kaip jos vykdo aplinkosauginius reikalavimus, ar išmetimai atitinka išduotus taršos integruotos prevencijos leidimus. Savivaldybė to patikrinti negali“, – teigė R. Taučikienė.

Anot jos, inžinieriui susirūpinimą sukėlusios cheminės apnašos, prikibusios prie paviršių, negali būti susijusios su oro tarša mieste. Juolab kad ji didžiausia fiksuojama žiemą, kai kūrenamos krosnys, ir pavasarį, kai dėl sausų ir vėjuotų orų padidėja dulkių koncentracija ore.

Šią vasarą Panevėžyje nėra nustatyta padidėjusios oro taršos – dažni lietūs teršalus nusodina ant žemės.

O pernai vasarą panevėžiečiams teko dangstytis veidą saugantis ne vien COVID-19 viruso, bet ir ore sklandžiusių teršalų, atpūstų iš kitų šalių dėl jose kilusių gaisrų ir smėlio audrų.