Panevėžietė Angliją prisijaukino per keramiką

Panevėžietė Angliją prisijaukino per keramiką

Panevėžietė jaunoji keramikė Greta Gurskaitė gali pasigirti didele sėkme. Jos keramikos darbai nutūpė į prestižinės Anglijos meno dirbinių parduotuvėlės lentynas.

Anglijoje jau ketverius metus gyvenanti menininkė Greta Gurskaitė kuria paprastus, tačiau širdžiai labai mielus keramikos darbus. 28-erių panevėžietė neseniai sulaukė džiugios žinios iš populiarios Anglijos dizaino parduotuvės „Mulberry Tree Gallery“ – ji nusprendė pardavinėti Gretos darbus.

G. Gurskaitė Vilniaus dailės akademijoje baigė bakalauro studijas. Dar mokydamasi jau kūrė papuošalus, tačiau apie keramiką pagalvoti nė nedrįsdavo. Atrodė, jog šis amatas labai sudėtingas ir ne jos nosiai.

Visada domėjausi keramika, keliaudama nepraleisdavau progos aplankyti ne tik meno galerijas, bet ir įvairiausias dizaino parduotuves“, – apie natūraliai nusidriekusį kelią kalba Greta.

Pasak G. Gurskaitės, kai apie keramiką pradedama kalbėti kaip apie verslą, sunkiausia yra derybos su žmonėmis, neturinčiais apie šią sritį nė menkiausio supratimo.

Po studijų ji bandė savęs ieškoti Lietuvoje, tačiau vis norėjosi kažko daugiau. Rodėsi, niekaip neranda savo vietos. Tad nusprendė kelti sparnus į lietuvių tuo metu taip pamėgtą Londoną pas ten jau gyvenusią draugę.

G. Gurskaitė juokiasi, jog pirmieji jos žingsniai Londone tikrai nebuvo prašmatnioje meno dirbinių parduotuvėje. Svetur atrodė beprotiškai sunku.

Esu socialus žmogus, bendravimas man lyg žuviai vanduo, todėl pirmiausia, dėl ko išgyvenau, buvo socialinis vakuumas. Pradėjau dirbti nereikšmingus pavienius darbus ir intensyviai studijuoti menų fakultete“, – prisimena Greta.

Panevėžietės vis neapleido mintis, jog studijos Vilniaus dailės akademijoje tebuvo tam, kad emigravusi ant sumuštinio dėliotų kumpį.

Tariau sau, kad gyvenimas per trumpas daryti, ko nemėgstu“, – šypteli jaunoji keramikė.

Iš paskutinių santaupų – krosnis

G. Gurskaitė išsikėlė į gražų miestelį Solsberį. Nieko nesvarsčiusi nusipirko molio ir tiesiog pradėjo lipdyti.

Draugė man ir sako: o kas toliau? Taigi keramiką degti reikės. Tai ir krosnį iš paskutinių santaupų nusipirkau“, – juokiasi menininkė.

Taip ir prasidėjo jos, kaip keramikės, kelias. Tuo metu Greta dar nežinojo, nei kur save mato, nei ką konkrečiai nori daryti. Pradėjo tirti keramikos situaciją Anglijoje ir galimybes.

Porą metų nesėkmingai bandžiau savo darbus pateikti įvairiose mugėse ir galiausiai supratau, kad noriu daugiau. Nesu močiutė, savo malonumui savaitgalį kepanti pyragėlius ir pardavinėjanti mugėje“, – juokauja G. Gurskaitė.

Šiandien ji gali didžiuotis, kad yra puikiai vertinama profesionalios keramikos srityje. Dirba studijoje, rengia ir dalyvauja parodose, keramikos festivaliuose.

Stereotipai trukdo

G. Gurskaitės darbais šiandien prekiauja garsioji „Mulberry Tree Gallery“. Kaip panevėžietei pavyko pasiekti jos lentynas?

Jau prieš kelerius metus klientai Gretai sakydavo, kad jos darbai tiktų kokioje jaukioje, prestižinėje parduotuvėlėje.

Net supratimo neturėjau, kas tai yra, ir galvojau, ačiū, bet jokioje parduotuvėje nenoriu pardavinėti. Kodėl turėčiau kitiems savo darbais pelną nešti? Net juokinga, kiek daug mūsų galvose kvailų stereotipų“, – šypteli kūrėja.

Padrąsinta draugės G. Gurskaitė dalyvavo „Mulberry Tree Gallery“ konkurse. Pirmasis atrankos etapas pasirodė labai lengvas. Tereikėjo pateikti darbų nuotraukas. Tačiau pamačiusi, kiek žmonių dalyvauja konkurse – virš 10 000 – panevėžietė sutriko.

Galvojau, kokia tikimybė, kad mano darbą pastebės iš visos šios menininkų masės? Bet iš karto nusiraminau. Juk kažkas turi laimėti, o kažkas pralaimėti“, – sako Greta.

Reikšmingas įvertinimas

Konkursas vyko gana ilgai ir tik po pusmečio sulaukė elektroninio laiško, jog jos darbai atrinkti prekiauti meno dirbinių parduotuvėje. Panevėžietė negalėjo patikėti sėkme ir netgi pagalvojo, jog kažkas bando nevykusiai pajuokauti.

Jaučiau ir nuostabą, ir džiaugsmą, ir šiokią tokią baimę. Tai didžiulis šuolis ir kartu įsipareigojimas. Man, kaip pradedančiai menininkei, dirbti su tokiu prekės ženklu yra didžiulė galimybė“, – sako G. Gurskaitė.

Panevėžietė neseniai sulaukė džiugios žinios iš populiarios Anglijos dizaino parduotuvės „Mulberry Tree Gallery“ – ji nusprendė pardavinėti Gretos keramikos darbus.

Mulberry Tree Gallery“ – puikiai vertinama meno galerija, parduodanti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu žinomų menininkų, šiuolaikinių kūrėjų darbus. Joje pardavinėjama rankų darbo keramika, papuošalai, originalūs meno kūriniai, riboto leidimo atspaudai, sveikinimo atvirukai, raštinės reikmenys, taip pat unikalūs vintažiniai kūriniai traukia ne vieno meno gerbėjo žvilgsnį.

Ne paslaptis, jog garsios kompanijos diktuoja savo taisykles ir reikalavimai ten išties labai aukšti. Dar keli mėnesiai prieš Gretos darbams atsiduriant parduotuvės lentynose, ji bendravo su daugybe skirtingų skyrių darbuotojų, išklausė aibę reikalavimų.

Derėjomės dėl laiko, per kurį galėsiu paruošti tam tikrą skaičių darbų. Vos spėjau dirbdama savaitgaliais ir ilgom darbo dienom, o galiausiai paprašė, kad darbus pristatyčiau savaitę anksčiau, nei buvo sutarta. Dabar ruošiu kitą kolekciją. Esu daug ramesnė, jau turiu patirties, labiau pasitikiu savimi“, – sako panevėžietė.

Vargina derybos su užsakovais

Pasak G. Gurskaitės, kai apie keramiką pradedama kalbėti kaip apie verslą, sunkiausia yra derybos su žmonėmis, neturinčiais apie šią sritį nė menkiausio supratimo. Tuomet kaskart reikia pasakoti, kad tai yra labai ilgas procesas, kad ši meno sritis turi daug etapų, kurių negalima paskubinti.

Visas kūrybos procesas atliekamas rankomis, todėl nulipdyti didesnį objektą užtrunka net porą dienų. Tuomet ilgas džiovinimo procesas, kuris neretai trunka iki dviejų savaičių. Kai kūrinys gerai išdžiūvęs, laikas jį degti“, – pasakoja Greta.

Kai užsakovas klausia, ar užteks mėnesio dvylikai didelių keramikos darbų sukurti, anot Gretos, ji net nežino, kaip mandagiau pasakyti, jog tai neįmanoma.

Ir dar, lyg to būtų negana, kai tau terminas ant nosies, kūrinys ima ir sutrūksta paskutinio degimo metu. Tada ir rankos dreba, ir nežinai, ko imtis, nes laiko sukurti naują visai nėra. O šiaip menininko darbas tikra palaima“, – šypteli G. Gurskaitė.

Greta juokauja, jog jai šventės nutinka kur kas dažniau nei eiliniam mirtingajam, mat kiekvieną kartą atidariusi krosnį ir ištraukusi sveiką, žvilgantį kūrinį, pati džiaugiasi lyg vaikas.

Aš tai vadinu keramikos Kalėdomis arba Velykomis. Džiugina ir dar vienas dalykas – kliento šypsena. Tai ir yra esminis motyvas, dėl ko kuriu. Sunkiomis akimirkomis esu sau sakiusi, jog kol turėsiu nors vieną klientą, nesiliausiu kūrusi“, – šypsosi pašnekovė.

Ribos tik galvoje

G. Gurskaitė tiki, jog nieko gyvenime nebūna šiaip sau. Tik kartais užtrunka suprasti, kad vienokia ar kitokia situacija padeda augti. Kai aplink daugybė jos pažįstamų, draugų palikdavo gimtinę ir emigruodavo į užsienį, sau ji vis kartodavo, kad tikrai negyvens ir nedirbs svetur.

Tu planuoji, o Dievas juokiasi“, – ne kartą įsitikino mergina.

Anot jos, paradoksas, jog visi esminiai gyvenimo pokyčiai nutinka spontaniškai ir staigiai. Greta kaip niekas kitas žino, kiek užsispyrimo reikia galimybių mieste Londone. Ir dar – tikėjimo savimi.

Kai pradėjau savo veiklą, būdavo tokių minčių, o kas jei nepavyks? Ir sau kartodavau, padaryk viską, ką gali, ir pavykti privalo šimtu procentų. Tai tik laiko klausimas. Be abejo, Anglijoje galimybių yra kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, Lietuvoje, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvoj negalima sėkmingai užsiimti mėgstama veikla“, – tikina Greta.

Anot jos, dažniausiai visos ribos yra tik mūsų galvose. Ir Londonas nepadeda, jei baimių daug, o vizijos nėra.

Geriausia, ką gali pasiūlyti Londonas, yra pažintys, bendravimas su įdomiais žmonėmis. Šiame mieste gali sutikti tikrai sėkmingų žmonių, jų istorijos įkvepia, skatina veikti, kurti“, – pabrėžia G. Gurskaitė.

Smalsauja Anglijoje

Baigusi kokį galvoje netikėtai šmėstelėjusį projektą, G. Gurskaitė juokauja vis galvojanti, kad jau dabar tai tikrai atsipūs nuo visų darbų. Tačiau atsikvėpti nėra kada.

Anglijoje jau ketverius metus gyvenanti menininkė Greta Gurskaitė kuria paprastus, tačiau širdžiai labai mielus keramikos darbus.

Šią vasarą turiu du didelius meno renginius, tačiau visus organizacinius reikalus stabdo nelemtasis koronavirusas. Dar ruošiu keramikos darbų kolekciją eksponuoti meno galerijoje. O rudens pradžioje su kolega tapytoju organizuojame savo parodą“, – vardija nenuilstančioji menininkė.

Pasak jos, kurdama ji laviruoja tarp funkcijos ir meno, mat tik gražiai atrodantys, tačiau niekam nepritaikomi dirbiniai nėra vertingi.

Labai nemėgstu daiktų, kurie būna tik gražūs. Neturėdami pskirties, jie tik renka dulkes lentynose. Todėl pati sau visada išsikeliu užduotį sukurti įdomų ir praktiškai pritaikomą indą“, – sako G. Gurskaitė.

Jos darbų stilistika išryškėjo labai natūraliai – norėjosi kurti tokius darbus, kurie būtų nepavaldūs laikui. Mat jai patinka vadinamoji lėtos mados idėja, kai svarbu ne kiekybė, o ištobulintas dizainas.

Greta sako, jog jai labai sunku apsispręsti, ar likti Anglijoje, ar grįžti į Lietuvą. Vis dėlto kol kas viršų ima smalsumas, nes norisi pagyventi kitoje kultūroje, nors gimtojo Panevėžio išties ilgisi.

Sakau „pagyventi“, nes likti visam laikui čia neplanuoju. Žinau, kad kada nors grįšiu į Lietuvą. Turbūt tada, kai pajusiu, kad esu persisotinusi įspūdžių“, – šypteli mergina.

Greta sako norinti palinkėti visiems siekti savo svajonių.

Jas tikrai galima įgyvendinti, tačiau neužmirškite, jog niekas kitas už mus to nepadarys – tik mes patys“, – pabrėžia jaunoji keramikė.

Galerija

 

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų