-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Iki tol juos priimdavo civilinės metrikacijos skyriai. Dabar mirusiojo tapatybės dokumentą pristatyti į migracijos skyrių turėtų medicinos įstaigos, tačiau taip elgiasi toli gražu ne kiekviena.
Panevėžio rajono gyventoja, kitos apskrities mieste mirus artimam žmogui, susidūrė su tokia situacija, kad ligoninė išdavė medicininę mirties pažymą, tačiau asmens dokumento nepaėmė. Pradėjus domėtis, kur jį dėti, buvo patarta eiti į Civilinės metrikacijos skyrių, o galiausiai – į Migracijos skyrių. Turint omenyje, kad visa tai vyko kitame, menkai pažįstamame mieste, o abi įstaigos yra gana toli viena nuo kitos, žmogui, išvargintam laidotuvių rūpesčių, tai nebuvo nei patogu, nei lengva.
Į panašią situaciją pateko ne vienas gyventojas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė sako, kad Panevėžio apskrityje formuojasi labai įvairi praktika. Taip yra todėl, kad institucijų tvarka skiriasi.
Viršininkė tvirtino visada besiremianti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, kuriam turi paklusti visi. Jame teigiama, kad mirusių asmenų dokumentai per mirtį įforminusią instituciją grįžta į migracijos tarnybą.
„Mes bandėme bendrauti su gydymo įstaigomis, kurių mūsų apskrityje yra be galo daug. Vienos tuos dokumentus paima ir perduoda mums, kitos tiesiog atiduoda artimiesiems. Ką jiems tada pasako, reikėtų klausti jų“, – „Sekundei“ teigė B. Pliavgienė.
Į Migracijos skyrių atėję žmonės pasakoja, kad gydymo įstaigos liepia mirusiojo tapatybę patvirtinantį dokumentą atiduoti skyriaus darbuotojams. Pasitaikė, kai žmogų nusiųsdavo ir į Civilinės metrikacijos skyrių, ir į Migracijos skyrių. Būna, kad dokumentas į Migracijos skyrių atnešamas praėjus vos valandai po artimojo mirties. Atėjusieji tvirtina, kad jiems buvo patarta paskubėti, nes kažko negaus.
Per du šių metų mėnesius mieste ir rajone grąžinta 174 mirusiųjų dokumentai, iš jų tik 65 pristatė gydymo įstaigos. Kitaip tariant, didžiąją dalį dokumentų atnešė gyventojai.
„Panevėžio apskrities rajonų medicinos įstaigos beveik nepristato dokumentų“, – konstatavo B. Pliavgienė.
Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkė B. Pliavgienė sako, kad didžiąją dalį mirusių asmenų dokumentų atneša ne gydymo įstaigos, o artimieji. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių duomenimis, mieste iki kovo vidurio registruota 360 mirčių, o rajone – beveik 100. Galima tik spėti, kiek mirusiųjų asmens dokumentų liko pas jų artimuosius.
Anksčiau per mėnesį Migracijos skyrius sulaukdavo per šimtą tokių dokumentų ir dar gaudavo jų iš visos Lietuvos. Manoma, kad didžioji dalis žmonių sugrąžina dokumentus, tačiau grėsmė, kad jais bus neteisėtai pasinaudota, nemaža.
„Manyčiau, kad kai kurie pasiliks mirusio artimojo dokumentus. Mes tikimės, kad jie nebus kam nors perduodami ar išmetami, kad kažkas galėtų pasinaudoti ar turėtų galimybę klastoti“, – sako B. Pliavgienė.
Bauda už tai, kad žmogus nepristatė mirusiojo asmens dokumento, negresia. Baudžiama tik tada, jei neteisėtai būtų panaudotas negaliojantis dokumentas.
B. B. Pliavgienės teigimu, nors mirusiųjų dokumentus turėtų paimti gydymo įstaigos, tačiau jos dažniausiai tai vertina kaip papildomą darbą. Kai kurios kategoriškai pareiškė nieko nedarysiančios. Priversti jų Migracijos skyrius negali, nes tai – ne jo kompetencija.
„Galime tik prašyti, nes mes labai norime surinkti dokumentus. Matome, kad juos bandoma klastoti. Kai daroma išperkamosios nuomos sutartis, ne visada įmonės pasidomi, ar tas dokumentas galiojantis. Pasinaudoti svetima asmens kortele nėra taip sudėtinga, jeigu ją reikia tik parodyti“, – slypinčius pavojus akcentavo specialistė.
Panevėžio miesto gydymo įstaigos elgiasi įvairiai. Respublikinės Panevėžio ligoninės viešųjų ryšių specialisto Vytauto Riaubiškio teigimu, anksčiau dažniau palikdavo dokumentus, o dabar praktiškai vienodai – tiek pasiima, tiek palieka.
„Tai yra artimųjų noras – pasiimti ar palikti. Jeigu jie nepaima, atiduodame Migracijos skyriui. Jeigu žmogus pasilieka, tai jo atsakomybė, kur deda ir ką daro su jais“, – sakė V. Riaubiškis.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė piktinosi, kad gydymo įstaigoms užkraunamos papildomos funkcijos.
„Mes tikrai neimame ir, nepykite, nežadame imti. Nemanau, kad tai yra gydymo įstaigos funkcija“, – „Sekundei“ teigė V. Grigienė.
Pasak jos, gabenant dokumentą į Migracijos skyrių reikėtų užtikrinti saugumą. Be to, abejojo, ar kiekvienas svetimam, nepažįstamam žmogui duos asmens dokumentą.
„Aš irgi nebūčiau linkusi duoti dokumento kažkokios įstaigos darbuotojams. Ar galima garantuoti, kad neprisiims greitųjų kreditų, o aš paskui turėsiu nemalonumų?“ – kalbėjo ligoninės vadovė.
V. Grigienės nuomone, nėra garantijos, kad vežant į Migracijos skyrių kas nors nepavogs darbuotojo rankinės su dokumentais, neprisiims greitųjų kreditų.
„Kas atsakys už greituosius kreditus? Kam kels teisminius ieškinius ir kam antstoliai vykdomuosius raštus rašys – gydymo įstaigai, kuri neužtikrino saugumo?“ – įžvelgia pavojus direktorė.
Ligoninei reikėtų ne tik atskiro darbuotojo, galinčio nuvežti dokumentus, bet ir apsaugos. Pasak jos, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad paprasta rinkti ir nešioti dokumentus, tačiau gydymo įstaigoms primetamos joms nepriklausančios funkcijos. O lėšų tam neskiriama.
„Mieste atstumai nėra dideli. O rajoninių ligoninių – Krekenavos, Naujamiesčio, Ramygalos? Kuo turi gydymo įstaiga užsiimti? Kur tos papildomos lėšos? Kai deleguojamos funkcijos, visų pirma reikia atsiklausti rinkos dalyvių, ar tai jiems priimtina, ar tai logiška, ar racionalu? Tada paskirti atitinkamą sumą, kad būtų galima įdarbinti kurjerį. Manyčiau, kad ir vėl gydymo įstaigoms primetamos tos funkcijos, kurios visiškai neįeina į sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – piktinosi V. Grigienė.
Jos teigimu, iki tol šias funkcijas vykdžiusioms institucijoms darbo sumažino, o viską sukrovė ir taip apkrautiems medicinos darbuotojams. V. Grigienė mano, kad nesuvokiama reali situacija, kokia ligoninėse sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarka, kokios yra apimtys, koks psichologinis, fizinis krūvis, todėl primetamos kitų institucijų funkcijos.
„Mano darbuotojai nerinks asmens dokumentų. Gali mane bausti, ką nori daryti, bet tada nežinau, kaip jiems suspėti ir kiek tų darbuotojų turiu priimti, kad jie dar užsiimtų papildomomis funkcijomis?“ – žėrė argumentus direktorė.
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius sako, kad, remiantis įstatymu, gydymo įstaigos privalo priimti mirusiųjų dokumentus. Jos turi laikytis įstatymo. Kodėl tai nevykdoma, jis teigė nežinantis visų peripetijų.
„Nebūtina jau kitą dieną po mirties ar tuoj pat po laidotuvių dokumentą grąžinti. Yra tam tikri protingumo kriterijai. Tą galima padaryti ir per savaitę ar dvi, jeigu nepavyksta susitarti su ligonine“, – Teisingumo ministerijos atstovas mano, kad galima rasti išeitį iš keblios padėties.
A. Kutrevičiaus teigimu, ir atokiau gyvenantieji vis tiek važiuoja į apskrities centrą tvarkyti reikalų. Jo manymu, tada pasiekti migracijos skyrių nėra didelė problema. Be to, galima bandyti tartis su policijos nuovadomis.
„Kai kurie policininkai iš nuovadų mielai paima dokumentus ir atiduoda migracijos tarnybai“, – A. Kutrevičius sako, kad šalyje egzistuoja ir tokia praktika.
Komentarai
-
- Skaitytoja
- 16:19 2022.10.12
Rodyti visus komentarus (1)Ne sutinku, visi artimųjų laidoja per laidojimo namus, jie sutvarko ir „Laidojimo dokumentų, socialinių išmokų“ . Tai kodėl tas firmas neįpareigoti asmens dokumentus pristatyti į Migracijos departamentą? Arba laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai-gali jie pristatyti. Man atrodo tai būtų tikslingiau.