-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kai kur amžinojo poilsio vietose augmenija jau kone siekia žmogaus ūgį, bet už kapinių priežiūrą atsakingi valdininkai bėdos nemato: sako žolę nuo neprižiūrimų kapaviečių šiemet kartą jau pjovę.
Panevėžietė Vida, Kristaus Karaliaus katedros kapinėse prižiūrinti mirusios mamos ir kitų artimųjų kapavietes, neslepia pasipiktinimo. Kol Savivaldybė liniuote matuoja privačiuose sklypuose augančią žolę ir apsileidėlius drausmina baudomis, kai kurios miesto kapinių vietos jau baigia paskęsti žolėse.
Tose pačiose Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje daugybę kapaviečių žolė užkerojusi taip, kad vietomis net paminklų nebematyti. Kad čia ne šabakštynas, o amžinojo poilsio vieta, išduoda tik šen ar ten kyšančios kryžių viršūnės.
„Viena tokia neprižiūrima kapavietė yra ir prie mamos kapo, – pasakoja ponia Vida. – Viksvos didesnės net už mane!“
„Vyras bandė nupjauti žoliapjove, tačiau ją sulaužė. Purškėme herbicidais, bet atvažiavus kitą kartą žolė jau vėl siekė mūsų kapavietę. Jau nebežinome ką ir daryti“, – guodžiasi.
Panevėžietės teigimu, tokių neprižiūrimų kapaviečių – daugybė.
„Turiu net raštą, kad kapavietė šalia mamos amžinojo poilsio vietos pripažinta neprižiūrima“, – moteris sako, kad tokia – jau ne vieną dešimtmetį.
„Mano mama mirusi penkiolika metų, o kol buvo gyva, irgi ją prižiūrėjo. Tai kiek reikia metų, kad pagaliau tokiomis kapavietėmis pradėtų rūpintis Savivaldybė?“ – nesuprantama Vidai.
Jeigu žolė privačiame sklype aukštesnė nei 20 centimetrų, iš Savivaldybės galima sulaukti baudos, tačiau amžinojo poilsio vietos niekam nė motais – vietomis žolė siekia žmogaus ūgį. P. Židonio nuotr.
Tvarka kapinėse, panevėžietės nuomone, privalu rūpintis miesto Savivaldybei. Jeigu nėra artimųjų, kurie lankytų mirusių giminaičių kapavietes, tada jų tvarkymas turėtų pereiti kapines prižiūrintiems specialistams.
Tačiau, ponios Vidos žiniomis, didžiulę Kristaus Karaliaus kapinių teritoriją tvarko tik dvi valytojos.
„Savivaldybė aiškina, kad tokių neprižiūrimų kapaviečių geriau neliesti. Tačiau kai tvarkingas kapavietes žolės kėsinasi okupuoti, kitaip neįmanoma – būtina jas išrauti. Deja, daugybę kapų prižiūri jau garbaus amžiaus moterys – tokias žoles išrauti ne jų jėgoms. Net žirklėmis tokių nenukirpsi“, – tikina panevėžietė.
Dėl netvarkos ji sako kreipusis ir į kapinių administratorių, ir į Panevėžio miesto savivaldybės priėmimo skyrių.
Kapines prižiūrintys darbuotojai nieko negalėjo padėti – besipiktinančiųjų netvarka daugybė, o jų rankos surištos, pasakoja Vida.
„Mano mama mirusi penkiolika metų, o kol buvo gyva, irgi ją prižiūrėjo. Tai kiek reikia metų, kad pagaliau tokiomis kapavietėmis pradėtų rūpintis Savivaldybė?“
Panevėžietė Vida
„Savivaldybėje mane patikino, kad liepos mėnesį viskas išsispręs. Bet jau baigiasi rugpjūtis, o žolės dar aukščiau stiebiasi“, – kremtasi panevėžietė. Ji svarsto, nejaugi tikrai neįmanoma šienauti dažniau: „Tie du kartai – pavasarį ir prieš Vėlinės – tas pats, kas nieko.“
Bet baisiausia, anot „Sekundės“ skaitytojos, net ne vešintys žolynai, o tai, kad dėl neatsakingų žmonių apleistos kapavietės virsta sąvartynais.
Užuot šiukšles, nebereikalingas dirbtinių gėlių puokštes ir žaliąsias atliekas nunešę į konteinerius, kai kurie jas be sąžinės graužaties supila ten – aukšta žolė paslepia viską.
„Aiškinama, kad neprižiūrimos kapavietės bus atiduotos kitiems, bet kol tai įvyks, gali praeiti ne vieneri metai“, – supranta Vida.
„Pikta, kad Savivaldybė kovoja su apleistų sklypų savininkais, grasina baudomis, bet pati nepadaro, kas jai priklauso. Nejaugi taip sunku žolę dažniau pjauti? Juk kapinės yra bendros. Pats kapinių administratorius pripažįsta, kad skundų dėl nepriežiūros daugybė, bet niekas nieko nesiima“, – toks neveiklumas stulbina panevėžietę.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Mickutės duomenimis, kol kas nėra nė vienos kapavietės, kuri būtų pripažinta neprižiūrima.
2017-aisiais ir 2020 metais Savivaldybė sudariusi tik galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašą. Jame atsidūrusios kapavietės išties šienaujamos tik du kartus per metus.
Nors ir pati Savivaldybė sulaukia skundų dėl jų nepriežiūros, dažnesnis šienavimas nebuvo svarstytas.
„Skundų dėl nenupjautos žolės sulaukiame ir mes, bet kad žolė būtų sulig žmogaus ūgiu – negali būti. Šiemet ji jau kartą buvo nupjauta. Jeigu nenupjauta, galbūt ta kapavietė dar nėra įtraukta į galbūt neprižiūrimų kapaviečių sąrašą“, – teigė vyriausioji specialistė.
Pasak S. Mickutės, nustačius, kad kapavietė neprižiūrima, už ją atsakingam asmeniu siunčiami įspėjimai sutvarkyti. Jeigu per metus to nepadaroma, kapavietė įtraukiama į galimai neprižiūrimų sąrašą.
Tokiame sąraše, vyriausiosios specialistės teigimu, – 347 kapavietės Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, 252 – Šilaičių ir viena – naujose Pašilių kapinėse.
Neprižiūrimų kapaviečių sąrašas skelbiamas Panevėžio miesto savivaldybės puslapyje.
„Būna, kad po įspėjimų žmonės susitvarko ir iš šio sąrašo išbraukiami, – pasakoja S. Mickutė. – Bet, pavyzdžiui, iš 2017 metais į sąrašą įtrauktų galimai neprižiūrimų kapaviečių buvo išbrauktos tik dvi. Kartais nebėra artimųjų, kurie galėtų tą kapą prižiūrėti, arba žmonės išvykę. Dar kiti atvyksta tik kartą per metus… Tad turime ir tokių kapaviečių, kurios į galimai apleistų sąrašus dar nėra įtrauktos, bet mūsų stebimos.“
Specialistės teigimu, šių metų pabaigoje jau bus įvertinta, kurias kapavietes galima pripažinti išties neprižiūrimomis. Pagal priimtą tvarką Savivaldybė jas tikrina ne rečiau kaip tris kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas tris mėnesius.
Kai bus galima kapavietes pripažinti neprižiūrimomis, jų priežiūrą perims Savivaldybė.
„Tikėtina, kad tada žolė bus pjaunama dažniau“, – sako S. Mickutė.
Kad čia esama amžinojo poilsio vietos, liudija tik bekyšančios kryžių viršūnės. P. Židonio nuotr.
Pagal įstatymus tokias neprižiūrimas kapavietes gali prižiūrėti kiti to pageidaujantys asmenys. Ir, Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės žiniomis, dabar jau yra septynios dešimtys panevėžiečių išreiškė tokį pageidavimą.
Tiesa, perimant apleistą kapavietę esama tam tikrų apribojimų – po paskutinio laidojimo turi būti praėję ne mažiau kaip 50 metų, be to, reikia išsaugoti paminklą, jeigu toks yra.
„Didesnioji dalis nori perimti apleistus kapus Kristaus Karaliaus kapinėse, – pabrėžia S. Mickutė. – Dažniausiai tokie pageidavimai yra, jeigu šalia apleisto kapo – šeimos kapavietė arba ten palaidoti artimieji ir negalima įrodyti giminystės ryšio.“
Ji sutinka, kad apleistos kapavietės gali kelti tam tikrų nepatogumų. Tačiau kaip specialistė įspėja: svarbu, jog žmonės neskubėtų tvarkyti tokių amžinojo poilsio vietų, nes jų pripažinimas neprižiūrimomis gali užtrukti.
„Tada neįmanoma patikrinti, ar iš tiesų ta kapavietė neprižiūrima. Sutvarkius, ji būna išbraukiama iš galimai neprižiūrimų kapaviečių sąrašo ir vėl reikia laukti ne vienerius metus, kol bus mūsų stebima“, – sako S. Mickutė.
Komentarai
-
- Vyriausiai specialistei Mickutei :
- 10:40 2022.09.03
Rodyti visus komentarus (1)Jei esate atsakinga už tvarką kapinėse , kodėl sistemingai nevaloma vandens nutekėjimo kapinių drenažo sistema , o ypač vandens surinkimo šuliniai ?? Tai yra viena iš priežasčių , kad dalis kapinių , ypač Staniūnų gt.pusėje pastoviai patvinsta , susidaro pelkės ir t.t. Ar nesuprantate , kad per savo aplaidumą galite gauti kolektyvinius civ. ieškinius dėl piliečių patiriamų nuostolių ? Apie tai rašoma ir kalbama nuo 2008 m. , o rezultatai nuliniai .