-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Po devynių dienų, praleistų namo rūsyje, panevėžiečiui tik iš antro karto pavyko pabėgti iš raketomis jau apšaudomo miesto.
Ištrūkęs iš kruvinos karo mėsmalės, R. Gabulas saugų prieglobstį galėjo rasti ir Panevėžyje, čia gyvena abu jo sūnūs, tačiau nepaliko ne tik dėl savo šalies, bet ir visos Europos laisvės kovojančių ukrainiečių.
Likęs Ukrainoje, panevėžietis rūpinasi, kad verslo ar nevyriausybinių organizacijų, valstybinių įstaigų ar pavienių žmonių suaukoti reikalingiausi daiktai, maisto produktai pasiektų karo fronte atsidūrusius civilius ir karius.
Čia R. Gabulas ir sulaukė žinios, kad Panevėžio savivaldybė jį paskelbė dar vienu projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadoriumi.
Kaip pasakojo R. Gabulas, jis – grynakraujis panevėžietis.
Ilgus metus dirbo prekyboje, dabar jau bankrutavusios „Semos“ gamyklos rinkodaros viršininku, taip pat vadovavo „Ekrano“ futbolo klubui.
Taip sutapo, kad prieš daugiau kaip du dešimtmečius panevėžietis užmezgė verslo ryšius su Ukraina.
O pernai jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos garbės konsulu Luhansko srityje, mat jau ne vienerius metus rūpinosi šio regiono medicinos ir socialinėmis įtaigomis, padėjo spręsti humanitarines Luhansko srities problemas.
Karštajame taške atsidūręs panevėžietis čia praleisdavo iki dviejų savaičių per mėnesį, o savo namais jis laikė Irpinę.
„Luhansko regioną pažįstu nuo 2015-ųjų, kai tik buvo prasidėjęs karas ir dalis regiono jau buvo okupuota. Buvau vienintelis diplomatinis atstovas šioje srityje visoje Europos Sąjungoje.
Dabar ten beveik nieko nebeliko, miestai praktiškai sugriauti ir sudeginti, visa infrastruktūra sunaikinta, dauguma gyventojų spėjo pasitraukti į saugesnius regionus. Dar kitus iš okupuotų teritorijų į Sibirą ir kitas neapgyvendintas Rusijos teritorijas išvežė patys rusai“, – „Sekundei“ pasakojo naujasis Panevėžio ambasadorius.
Robertas Gabulas pernai liepą Lietuvos Respublikos prezidentūroje už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. R. GABULO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Į Lietuvos ir Ukrainos istoriją besigilinantis R. Gabulas pastebi, kad tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, atkartoja sovietmečio žiaurumus Lietuvoje.
Jo nuomone, didžioji klaida padaryta dar prieš aštuonerius metus, kai Rusijai okupavus Krymą, Luhanską bei Donecką, Europa leido užgrobėjams šeimininkauti svetimose žemėse.
„Tas abejingumas ir lėmė, kad rusai dabar nusprendė atsiriekti dar daugiau. Reikėjo iš karto stabdyti, taikyti griežtas sankcijas. Bet dabar reikia žiūrėti į priekį ir kuo greičiau duoti atkirtį“, – įsitikinęs R. Gabulas.
Panevėžietis, dirbęs iš dalies okupuotoje Luhansko srityje, kasdien galėjo justi karo alsavimą, tačiau kai pačiam teko atsidurti įvykių epicentre, buvo baisu.
Iš Luhansko srities, Severodonecko, R. Gabului grįžus į Irpinėje esančius namus, vos po dviejų dienų prasidėjo karas.
Devynias dienas vyras kartu su savo ir kaimynų šeima slėpėsi namo rūsyje.
„Aš važinėjau į fronto linijas, mačiau tikrąjį karą. Bet vis dar laukiau ir tikėjau, kad per kelias dienas baigsis. Kai pradėjo bombarduoti ir mūsų miestą, ėmė kristi raketos ir pašauti lėktuvai, supratau, kad delsti nebegalima. Jau ir taip tiek savo, tiek kaimynų vaikus stūmėme į pavojų šitaip delsdami“, – pasakojo Ukrainoje gyvenantis panevėžietis.
Robertas svarsto, kad galbūt pasitraukę jie būtų ir anksčiau, tačiau negalėjo palikti kaimynės ligotos mamos.
Teko gerokai pasukti galvą, kaip iš apšaudomo miesto išvežti nevaikštančią senolę.
Pagaliau pavykus pajudėti iš namų, vos už trijų kilometrų jie turėję skubiai apsigręžti ir grįžti atgal – vieninteliu keliu riedėjo okupantų tankų kolona, kuri šaudė į visus, kas pasitaikė jų kelyje.
Kuo galėsiu, tuo padėsiu savo gimtajam Panevėžiui ir panevėžiečiams, tačiau dabar norėčiau paprašyti, kad panevėžiečiai paremtų ukrainiečius, atsidūrusius karo sūkuryje.
R. Gabulas
Galiausiai R. Gabulo ir kaimyno šeimoms ankstų kitos dienos rytą pavyko pabėgti iš Irpinės.
„Situacija buvo labai sudėtinga. Net ir man, mačiusiam karą, buvo baisoka. Dar dešimt minučių ir jau būtume nebeištrūkę iš pragaru virtusios Irpinės. Prasidėjo šaudymai, raketomis pradėti atakuoti gyvenamuosius namus. Iš miesto išvykti niekas nebegalėjo. Kiek girdėjau, mano namai dar stovi, bet žinant, kas aplinkui darosi, abejoju, ar užteks jėgų grįžti“, – ką teko išgyventi atsidūrus karo epicentre, pasakojo R. Gabulas.
Po beveik trijų parų nenuilstamos kelionės R. Gabului ir jo šeimai pavyko pasiekti saugesnius Ukrainos regionus.
Panevėžietis be galo džiaugiasi, kad atsirado daugybė žmonių Lietuvoje, kurie siūlėsi priglausti ar suteikti kitą reikalingą pagalbą.
Grįžti jis turėjęs kur – Panevėžyje gyvena du sūnūs.
Tačiau Robertas negalėjo palikti Ukrainos ir už jos laisvę besikaunančių žmonių.
Anot R. Gabulo, tai būtų buvę negarbinga.
Tad dabar jis visas pastangas deda, kad Lietuvos žmonių bei verslo ir įvairių organizacijų skiriama pagalba Ukrainai pasiektų karo fronte esančius karius ir civilius. Taip pat pats iš savo lėšų perka kariams taip reikalingus automobilius.
„Tai mano draugai, kurie dabar gina Ukrainą ir mus, visus europiečius. Mažiausiai, ką galime padaryti, prisidėti bent pagalba reikalingiausiais daiktais. Neturime teisės jų nepalaikyti“, – sako naujasis Panevėžio ambasadorius.
R. GABULO ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
R. Gabulo teigimu, ukrainiečiai nusiteikę kovoti iki galo.
Visus tuos aštuonerius metus, kai okupanto kojos įžengė į Ukrainos žemę, jie nebuvo nuleidę rankų ir dabar nepraradę vilties atsikovoti visą savo tėvynę.
Tiesa, daugelis rytinių teritorijų jau sunaikintos, susprogdintos ir sudegintos, tačiau okupantams, anot pašnekovo, niekada nepavyks sunaikinti vilties.
„Kai užėmė pusę Luhansko ir Donecko apskričių, daugelis žmonių iš karto išvyko, ten palikę užgyventą turtą. Liko tik tie, kurie negalėjo išvykti dėl senų tėvų ar kitų priežasčių. Likti nuogu ir basu, palikti visą užgyventą turtą taip pat reikia drąsos. Bet visi svajojo ir iki šios dienos tebesvajoja, kad kada nors vėl galės grįžti į namus, tik ne į rusų okupuotas teritorijas, o į laisvą Ukrainą“, – sako panevėžietis.
R. Gabulas viliasi, kad karas Ukrainoje greitai baigsis ir jis galės atvykti į Panevėžį.
Žinia, kad tapo Aukštaitijos sostinės projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadoriumi, jį maloniai nustebino.
Pasak Roberto, tai didžiulė garbė, o kartu ir atsakomybė.
„Visiems sakiau ir sakysiu, kad esu panevėžietis ir tuo labai didžiuojuosi. Gera gauti tokį titulą, tai yra mano darbo įvertinimas. Būdamas vienu iš projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorių tikiu, kad ateityje turėsiu dar ne vieną galimybę pasauliui pristatyti savo gimtąjį miestą“, – sakė R. Gabulas.
Panevėžietis yra ne tik garbės konsulas, verslininkas, bet ir įvairių istorinių ir meno projektų vadovas bei mecenatas. Ukrainoje R. Gabulas yra įsteigęs fondą „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ ir yra jo vadovas.
Šio fondo tikslas – atkurti kultūrinį paveldą Ukrainoje ir Lietuvoje, ir būtent kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinį paminklą Kijevo Pečiorų vienuolyne.
R. Gabulas pasakojo, kad lietuvių ir ukrainiečių tautų istorija glaudžiai persipynusi. Jis pažadėjo, kad jeigu panevėžiečiai norėtų, padėtų prisiliesti prie kultūrinio abiejų tautų palikimo.
„Kuo galėsiu, tuo padėsiu savo gimtajam Panevėžiui ir panevėžiečiams, tačiau dabar norėčiau paprašyti, kad panevėžiečiai paremtų ukrainiečius, atsidūrusius karo sūkuryje“, – paragino naujasis Panevėžio miesto garbės ambasadorius.
Šiuo metu „Globalus Panevėžys“ turi jau 6 ambasadorius – Didžiojoje Britanijoje gyvenančią Sandrą Baranauskienę, Airijoje – Donatą Simonaitienę, Estijoje – Justiną Pajus, JAV – Simą Urbonavičių, Turkijoje – Ievą Keskinę, Ukrainoje – Robertą Gabulą.
„Globalus Panevėžys“ – projektas, skirtas suburti po pasaulį išsibarsčiusių panevėžiečių bendruomenę.
