Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrui pavyko surinkti vieną multimedijos paslaugų teikėjų klasę – 18 studentų, bet ir tokie rezultatai įstaigą džiugina. P. ŽIDONIO nuotr.

Amato mokantiesiems – rekordinė žiema

Amato mokantiesiems – rekordinė žiema

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią žiemą vadina rekordine profesinėms mokykloms.

Šįmet per žiemos priėmimą į jas susirinko dvigubai daugiau stojančiųjų nei pernai tuo pačiu metu. Visgi amato mokančias Panevėžio mokyklas moksleiviai surikiavo ne visai taip, kaip šios tikėjosi – vienoms priėmimas viršijo lūkesčius, kitos nesurinko minimalaus skaičiaus nė vienai grupei sukomplektuoti.

Darbo rinka keičiasi

Aukštaitijos sostinės kai kurie darbdaviai tiesiai rėžia šiame mieste nerandantys kvalifikuotai paruoštų reikiamų specialistų, todėl savo darbuotojus siunčia mokytis net į Visaginą.

Jau trečius metus priėmimas į profesines mokyklas organizuojamas ne tik vasarą, bet ir žiemą. Praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui, į profesines mokyklas priimta 1 040 jaunuolių, pernai tokių buvo 515.
„Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, – ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Labiausiai stojantieji rinkosi apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Populiariausias tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, čia priimta 129 jaunuoliai, į profesinio mokymo centrą „Žirmūnai“ Vilniuje – 115, į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą Kaune – 97, į Marijampolės profesinio rengimo centrą – 83 mokiniai.

Tokie skaičiai atrodo milžiniški, palyginti su įstojusiųjų į Panevėžio profesines mokyklas gretomis.

Populiarėja per lėtai

Panevėžyje per žiemos priėmimą geriausiai sekėsi Darbo rinkos mokymo centrui. Nuo pirmadienio jame mokslus pradėjo iš viso 25 nauji studentai: 11 vairuotojų ekspeditorių ir 14 slaugytojų padėjėjų.

Centras kvietė mokytis ir duonos bei pyrago kepinių kepėjų, pardavėjo konsultanto specialybių, tačiau į šias programas nesurinkta minimalaus dvylikos studentų skaičiaus.

Anot Panevėžio darbo rinkos mokymo centro direktoriaus Valentino Masilionio, jie profesinį mokymą organizuoja išimtinai tik suaugusiesiems, todėl dažniausiai ateina motyvuoti žmonės.

„Beveik visi jau ateina žinodami, ko nori, gal net turi darbinės praktinės patirties, bet trūksta žinių. Suaugę žmonės retai kada daro klaidų pasirinkdami specialybę, ko negalėtume pasakyti apie jaunus, ką tik mokyklą baigusiuosius“, – pastebi V. Masilionis.

Jo nuomone, nors profesinio mokymo programos populiarėja, visgi ne taip sparčiai, kaip reikalinga darbo rinkai.

Panevėžio profesinio rengimo centras nuo šios savaitės planavo pradėti rengti naują elektrikų grupę, tačiau per žiemos priėmimą nesurinko nė minimalaus norinčiųjų mokytis šio amato skaičiaus. P. ŽIDONIO nuotr.

Panevėžio profesinio rengimo centras nuo šios savaitės planavo pradėti rengti naują elektrikų grupę, tačiau per žiemos priėmimą nesurinko nė minimalaus norinčiųjų mokytis šio amato skaičiaus. P. ŽIDONIO nuotr.

„Žmonės supranta, kad norint uždirbti pinigus šeimai ar sau, reikia turėti profesinę kvalifikaciją. Deja, pas mus piramidė vis dar apversta – daugiau jaunuolių mokosi universitetuose ar kolegijose, bet visi suprantame, kad bet kurioje įmonėje vadovų ar kitų aukštos kvalifikacijos specialistų yra gerokai mažiau nei žemesnės kvalifikacijos“, – pastebi V. Masilionis.

Anot jo, praėję metai Darbo rinkos mokymo centrui buvo vieni geriausių – į valstybės finansuojamas vietas priimta per 450 studentų. Iš viso įstaigos duris per metus praveria apie 2,5–3 tūkst. žmonių – kiti studijuoja savo lėšomis, yra siunčiami Užimtumo tarnybos ar savo darbdavių. Populiariausios – paramediko ir slaugytojo padėjėjo, transporto srityje – motorinių transporto priemonių vairuotojų ir ekspeditorių, maisto gaminimo specialybės, apskaitininko kasininko, taip pat nauja sekretoriaus programa bei įvairių paslaugų teikėjų – siuvėjų, floristų, kirpėjų.

Viršijo lūkesčius

Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrui pavyko surinkti vieną multimedijos paslaugų teikėjų klasę – 18 studentų.

Ir tokie rezultatai, pasak mokymo centro direktoriaus Tautvydo Anilionio, pranoko jų lūkesčius: mokykla vylėsi turėti dvylika naujų studentų.

„Aš kalbu tik apie inžinerines specialybes ir galiu pasakyti, kad Panevėžio profesinio rengimo centruose žmonės šito neišmoksta.“

T. Prūsas

„Žiemos priėmimas, mano nuomone, labai inovatyvus ir reikalingas, nes praplečia mokymosi galimybes. Pirmi metai buvo problemiški, bet pernai ir šiemet jau surinkome grupes“, – pasakojo direktorius.

Viltys į vasarą

Panevėžio profesinio rengimo centras nuo šios savaitės planavo pradėti rengti naują elektrikų grupę, tačiau per žiemos priėmimą atsirado per mažai norinčiųjų mokytis šio amato. Pasak profesinio rengimo centro direktoriaus Broniaus Sadulos, išmokti elektriko specialybės pageidavo tik devyni asmenys, o grupei sudaryti reikėjo bent dvylikos.

„Intensyviai ruošiamės vasaros priėmimui. Nepatekusieji per žiemos priėmimą galės mokytis nuo rudens. Pernai rugsėjį buvo gerokai didesnis susidomėjimas profesiniu mokslu“, – viltis į vasaros priėmimą deda B. Sadula.

Jo teigimu, žmonės turi suprasti, kad aukštojo mokslo diplomas negarantuoja gero uždarbio ar darbo vietos. Atvirkščiai, darbo rinkai reikia tokių amatininkiškų specialybių kaip statybininkai, elektrikai, autošaltkalviai, grožio ar maisto ruošos specialistai, siuvėjai, operatoriai. Maždaug pusė ateinančiųjų į profesinę mokyklą – jau baigę vidurinį mokslą ar net įgiję darbo patirties. Kita pusė – moksleiviai.

„Anksčiau ateidavo didesnė dalis moksleivių. Bet žmonės, ypač pabuvę užsienyje, pamato, kad ten didžioji dalis darbuotojų dirba gamyklose ar užsiima įvairiais amatais, todėl profesinis mokymas ir pas mus tampa patrauklesnis. Deja, bet vis dar dažnai manoma, kad jeigu būsi viršininku, tik tuomet daug uždirbsi“, – pastebi B. Sadula.

Moko patys

Dėl to, kad darbo rinkoje ima trūkti ne vadovų, o darbininkiškų profesijų atstovų, jau ne vienerius metus skundžiasi ir darbdaviai. Tiesa, profesinių mokyklų absolventų gebėjimai ne visada atitinka darbdavių lūkesčius.

Į gamyklos Panevėžyje plėtrą investavusios milijonines sumas ir šį pavasarį statybas planuojančios baigti Estijos elektros įrangos gamintojos „Harju Elekter“ direktorius Tomas Prūsas kalba atvirai. Anot jo, bent jau inžinerinių specialybių darbuotojai Panevėžio profesinėse mokyklose paruošiami labai silpnai. Direktorius atkreipia dėmesį, kad nors profesinių centrų infrastruktūra puiki, tačiau pats specialistų ruošimas smarkiai šlubuoja. Todėl „Harju Elekter“ dažniausiai darbuotojus moko patys arba naudojasi Visagino profesinės mokyklos paslaugomis.

„Aš kalbu tik apie inžinerines specialybes ir galiu pasakyti, kad Panevėžio profesinio rengimo centruose žmonės šito neišmoksta. Panevėžio kolegijoje ar net Gedimino technikos universitete, tame pačiame Kauno technologijos universitete, kurį ir pats baigiau, labai silpnai paruošia specialistus. Todėl juos ruošiame mes patys arba siunčiame į Visagino profesinio rengimo centrą, kuris ne tik pirmauja pagal profesinių mokyklų reitingus, bet ir yra aukščiausia specialistų rengimo institucija“, – pabrėžė T. Prūsas.

Komentarai

  • Gal ne profesinės blogai paruošia. Gal jaunimas jau nesugeba nieko suprasti ir nenori nieko žinoti, nes jau mokykloje nesistengia mokytis, nes jiems nieko nereikės. Jie tiesiog negali nieko išmokti.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų