P. Židonio nuotr.

Alkoholizmui gydyti savaitgalių nėra

Alkoholizmui gydyti savaitgalių nėra

Nors, naujausiais duomenimis, Lietuva patenka į labiausiai alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką, vis tiek pagal išgeriamą kvaišalų kiekį gerokai lenkia Europos vidurkį.

Eksperimentas pasiteisino

Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialas nuo rugsėjo atviras net ir šeštadieniais. Filialo vadovo Dariaus Mačiulio teigimu, tokį sprendimą lėmė keletas faktorių: augantis tokių paslaugų poreikis ir šių ligonių specifinė elgsena.

„Reikėtų nebijoti pasakyti, kad žmonių, turinčių priklausomybę, motyvacija šlubuoja. Sugalvoja, kad nori gydytis jau šiandien, o kaip bus rytoj – nežinia“, – pastebi direktorius.

Anot jo, poreikį dirbti savaitgaliais rodė ir pacientų skambučiai. Ligoninės stacionaras dirba ištisą parą, tad savaitgaliais jo darbuotojai atsiliepdavo registratūros telefonu. Ir šis retai nutildavo.

Pasak D. Mačiulio, į ligoninę atvyksta nemažai anoniminių pacientų, kuriems patekti pas mediką savaitgalį netgi patogiau – nedirbant administracijai, įstaigoje mažiau akių.

Tą įvertinusi, pakankamai gydytojų psichiatrų turinti ligoninė sumanė eksperimentą.

„Ilgai svarstėme, ar žmonės bus linkę gydytis savaitgaliais“, – sako D. Mačiulis.

Anot jo, pirmuosius du savaitgalius sulaukta vos po keletą pacientų, tačiau per kitus ligonių, kenčiančių nuo alkoholizmo ir kitų priklausomybių, buvo užtektinai. Blaivytis važiavo ne tik vietiniai gyventojai, bet ir iš kitų savivaldybių.

Lovas ištuštino pandeminiai ribojimai

D. Mačiulio teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį ligoninės stacionare besigydančiųjų priklausomybes gulėjo žymiai mažiau nei įprastai.

„Sumažėjimą lemia ne mūsų paslaugų poreikio mažėjimas, bet labai griežtos patekimo sąlygos, kiti buvę pandeminiai ribojimai“, – sako direktorius.

„Alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, bet tas labiausiai matyti tarp jaunimo, o 40–60 metų amžiaus grupėje ši problema išlieka gaji.“

D. Mačiulis

Eilių į šios specifinės ligoninės stacionarą nėra ir dabar. Iš 24 lovų dviejuose skyriuose užimta apie 20. Visgi, pasak vadovo, situacija gali netikėtai pasikeisti – pacientų skaičius nuolat svyruoja, o jie priimami iš visos Lietuvos.

„Nepasakyčiau, ar daugėja, ar mažėja pacientų – nėra aiškių tendencijų. Manau, kad jų skaičius stacionare maždaug nusistovėjęs“, – sako D. Mačiulis.

Anonimų daugėja

Vasarą Respublikinio priklausomybės ligų centro medikai Panevėžyje išgyveno ambulatorinių paslaugų prašiusių ligonių antplūdį. Rugsėjį jų banga atslūgo, bet, pasak direktoriaus, taip būna visada. Viena iš to priežasčių, D. Mačiulio nuomone, galėtų būti atostogas baigę ir atgal išvykę emigrantai. Be to, nemažą dalį šios gydymo įstaigos klientų sudaro kaimo žmonės, o jiems rugsėjis – pats darbymetis.

„Rugsėjį visada šiek tiek mažesnis srautas, bet ambulatoriškai besikreipiančiųjų skaičius, palyginti su buvusiu prieš pandemiją, didėja“, – konstatuoja D. Mačiulis.

Daugėja ir besigydančių anonimiškai. Tokių, bijančių, kad jų priklausomybės netaptų viešos, Panevėžio filialas per metus sulaukia maždaug 400.

„Galbūt tai nėra didelis skaičius, tačiau anksčiau būdavo tikrai gerokai mažiau“, – sako D. Mačiulis.

Pasak jo, tokiu atveju paslaugos yra mokamos. Nepaisant to, kam leidžia finansai, stengiasi likti anonimais.

„Gal žmonės baiminasi, kad tokia diagnozė gali pakenkti gyvenime. Svarbiausia, kad jie ieško galimybių, nori keisti gyvenimo būdą, o kaip tą daro, nėra pagrindinis faktorius“, – svarsto filialo vadovas.

Statistinis pacientas – pusamžis vyras

Seime verda diskusijos dėl siūlymo atsisakyti dalies su prekyba alkoholiu susijusių ribojimų. D. Mačiulis nemano, kad tai gera mintis.

„Pritarčiau daugelio ekspertų nuomonei, kad nereikėtų švelninti ribojimų. Reikia pripažinti, kad draudimo politika veikia – alkoholizmas mažėja. Sakyčiau, tos priemonės buvo sėkmingos ir nereikėtų jų atlaisvinti“, – įsitikinęs medikas.

Anot jo, pastaruoju metu keičiasi ir alkoholio vartojimo kultūra.

„Alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, bet tas labiausiai matyti tarp jaunimo, o 40–60 metų amžiaus grupėje ši problema išlieka gaji“, – pastebi D. Mačiulis.

Žalingų ir gyvenimus griaunančių įpročių, anot mediko, neatsikratoma lengvai ir greitai.

Į ligoninę kreipiasi labai įvairaus amžiaus tokie pacientai, bet vidurkis – apie 50 metų. Didžiąją jų dalį – apie 80 proc. – sudaro vyrai, tačiau, D. Mačiulio nuomone, šią problemą turi ne ką mažiau ir moterų, tik jos rečiau ieško pagalbos. Direktorius svarsto, kad tam įtakos greičiausiai turi visuomenėje gajūs stereotipai.

„Vyrams visuomenė lengviau atleidžia tas problemas, o moterų priima kitaip“, – svarsto D. Mačiulis.

Faktai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva nuo 2015 iki 2019 metų alkoholinių gėrimų vartojimą sumažino 17 procentų. Ji patenka į labiausiai sumažinusių vartojimą šalių penketuką kartu su Estija, Kirgizija, Ukraina, Rusija.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas skelbia, kad pernai tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų nustatyta 30 proc. mažiau nei 2016 metais. Per tą patį laiką alkoholinių psichozių atvejų sumažėjo 31,4 proc., apsinuodijimų alkoholiu – 27,7 proc., priklausomybių nuo alkoholio – 9,4 proc.

Citata:

„Alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, bet tas labiausiai matyti tarp jaunimo, o 40–60 metų amžiaus grupėje ši problema išlieka gaji.“ D. Mačiulis

Nuotr.

Priklausomybių ligų gydytojams savaitgalių nėra – Panevėžyje stebimas išaugęs tokių ambulatorinių paslaugų poreikis. P. Židonio nuotr.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų