-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Antradienio rytą Kauno oro uoste nusileidusios Alinos laukė artimieji ir panevėžiečiai bičiuliai.
Net pačių sportininkų beprotybe pavadinamose varžybose geležinę valią pademonstravusiai Alinai įteiktas floristės Ritos Kielienės sukurtas vainikas su specialiai parinktais augalais: pūkeniu, simbolizuojančiu moterišką švelnumą, lazdyno šakelėmis su riešutais, bylojančiais apie tvirtumą ir atkaklumą, o visa tai papuošusios lauko gėlės – tarsi užuomina į ištvermės karaliene dažnai pavadinamos Alinos paprastumą.
Dar didesnė staigmena sportininkės laukė sugrįžusios į savąjį miestą.
Prie įvažiavimo į Aukštaitijos sostinę A. Rancevos automobilį sustabdė sveikintojai su Panevėžio ir Lietuvos vėliavomis.
Padėkoti Panevėžį garsinančiai sportininkei susirinkusiųjų būryje – jos bičiuliai, miesto Savivaldybės Sporto skyriaus atstovai, krepšinio komandos „7bet-Lietkabelis“ aistruolius vienijančios fanų asociacijos „X Sector“ nariai.
Puokštėmis gėlių apdovanotą ultratriatlonininkę šmaikščiai pasveikino originalių metalo skulptūrų autorius verslininkas Rimantas Kiela – įteikė dviračio ratą.
Neįtikėtinų valios pastangų ir fizinių jėgų pareikalavusią distanciją įveikusią Aliną apkabinusi mama Ona Padleckienė neslėpė, kad toks dukters žygis buvo išbandymas ir jai.
„Labai bijojau, kad kas neatsitiktų Alinai su sveikata. Kai sužinojau, kad dalyvaus tokiose varžybose, nepritariau tam. Kol ji buvo trasoje, neverkiau, bet visada galvojau apie Aliną. Ir spaudimas kilo“, – pasakojo dukrą Kaune pasitikusi O. Padleckienė.
Prie įvažiavimo į Aukštaitijos sostinę A. Rancevos sutikti atvykusi Rita Kielienė svarstė, jog tokį iššūkį įveikusi ir savo bei Panevėžio vardą į šalies sporto istoriją įrašiusi Alina ne tik parodė savo galimybes, bet ir suvienijo panevėžiečius.
„Mes esame bendruomenė, esame vienis. Kuo labiau džiaugsimės vieni kitais, tuo daugiau džiaugsmo patiems grįžta. Įveikusi distanciją Alina mus suvienijo. Mes išdidūs, kad ji iš mūsų krašto, iš mūsų Panevėžio“, – kalbėjo R. Kielienė.
A. Rancevą pasitikusiųjų būryje vėliavą iškėlęs „7bet-Lietkabelio“ fanų klubo „X Sector“ narys Virginijus Kvedaras pripažino: tai, ką padarė ši smulkutė moteris – sunkiai suvokiama.
„Sekiau žinias, kaip Alinai sekėsi. Tai, ką ji padarė, yra kosmosas, nesuprantama ir nesuvokiama. Tiek turėti ištvermės! Lenkiu savo žilą galvą“, – kalbėjo V. Kvedaras.
Prancūzijoje, Kolmaro mieste surengtame penkiagubo ultratrialono čempionate A. Ranceva trasą įveikė per 98 val. ir 38 min.: nuplaukė 19 kilometrų, dviračiu numynė 900 km ir dar 211 kilometrų nubėgo. Šiam neįtikėtinų fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujančiam nuotoliui įveikti buvo skirtas 148 valandų limitas. Ruošdamasi tokiam iššūkiui sportininkė kalbėjo, jog didžiuotųsi, jei distanciją baigtų per 100 valandų.
Pačios išsikeltą tikslą pagerinusi A. Ranceva trasą įveikė ketvirta, už nugaros palikusi aštuonias varžoves.
Bendroje įskaitoje iš 46-ių dalyvių panevėžietė finišavo 11. Trasos nebaigė aštuoni dalyviai.
Iki šiol penkiagubą ultratriatloną yra įveikę tik du lietuviai: panevėžietis Vidmantas Urbonas ir iš Jonavos kilęs Tautvydas Grabauskas.
Panevėžiečių pasitikta A. Ranceva neslėpė emocijų ir braukė džiaugsmo ašaras.
„Važiuodama į Prancūziją nesitikėjau, kad ten bus taip karšta. Bet kai visas Panevėžys ir Lietuva palaiko, neturėjau teisės trasoje pasiduoti. Kai prarasdavau viltį, pasiskaitydavau komentarus, palaikymo žinutes. Sau sakydavau – žingsnis po žingsnio ir finišą pasieksi. Ir pasiekiau. Taigi, be jūsų nebūtų ir manęs“, – už palaikymą dėkojo A. Ranceva.
„Kai prarasdavau viltį, pasiskaitydavau komentarus, palaikymo žinutes. Be jūsų nebūtų ir manęs.“
A. Ranceva
Anot jos, pergalė susideda iš mažų dalykų, o jos pradžia – užgimusi svajonė.
„Pernai įveikiau trigubą ultratriatloną, šįmet penkiagubą, neatmetu, kad bus ir dešimtgubas. Kai jaučiu, kad palaiko, mane skatina, suprantu, jog esu teisingame kelyje, kad kitiems tai rūpi, kad žmonėms gera, jie nori manimi tikėti ir mane palaikyti“, – sako Alina.
Sudėtingiausia trasoje A. Rancevai buvo susitvarkyti su alinamo karščio pasekmėmis.
Sportininkė su ją lydėjusiu vyru Andrejumi Rancevu svarsto, jog pirmąjį saulės smūgį Alina gavo jau pirmajame varžybų – plaukdama baseine 19 kilometrų.
Startavusi 7 val. ryto panevėžietė finišavo apie 14 val. – plaukti atvirame baseine teko per patį karštį. Vandens temperatūra siekė 26 laipsnius.
„Jutau, kad reikia kuo greičiau bėgti iš vandens. Galva buvo karšta, sprogstanti, tarsi visas kraujas būtų į ją subėgęs. Maniau, jog tokia savijauta dėl ilgo, beveik 7 val. plaukimo ir nuolatinio buvimo horizontalioje padėtyje. Bet dviračių trasoje niekaip neatsigavau, nuolat skaudėjo galva, po 300 km buvau nusprendusi stoti pamiegoti 30 min. Vyras, matydamas mano savijautą, leido miegoti 2 val. 30 min.“, – pasakoja A. Ranceva.
Praėjusią savaitę, nuo pirmadienio 7 val., kai stojo prie starto linijos, iki pat penktadienio 9 val. 40 val., kai kirto finišą, Alina miegojo vos šešias valandas.
„Labai bijojau, kad nepavyks užmigti, bet miegodavau puikiai, vos užmerkdavau akis, vyras jau keldavo: Alina, jau dvi valandos praėjo.
Pamiegojusi atsigaudavau, bet kai tik trasoje pradėdavo kaisti, prasidėdavo problemos su galva, atrodydavo, kad ji dega. Trasa ėjo per vynuogynus, kur jokio pavėsio. Perkaisdavau tiek, kad gulant miegoti purtydavo šaltis, drebulys“, – pasakoja A. Ranceva.
Panevėžietė sako tik kartą sau leidusi pasvajoti apie trečią vietą. Kurį laiką atrodė, kad šis tikslas bus ranka pasiekiamas – panevėžietę buvo aplenkusios tik dvi dalyvės.
„Ir tai buvo mano klaida“, – mano iš moterų ketvirtoji finišą pasiekusi Alina.
Bandydama pelnyti medalį, A. Ranceva pripažįsta bėgdama neapskaičiavusi jėgų ir dėl per didelio organizmui tekusio krūvio pradėjusi vemti.
„Aš paprasčiausiai sudegiau. Pasiekiau būseną, kai žiūri į vieną tašką ir supranti, kad čia pabaiga. Šaltas dušas, daug skysčių ir druskų leido grįžti į trasą, bet jau ne tokiai, kokia buvau – su raumenų traukimais ir skausmais. Toliau nebebuvo bėgimas, veikiau greitas ėjimas“, – pasakoja penkiagubą ultratriatloną įveikusi sportininkė.
Alina neslepia: finišas pasiektas milžiniškomis valios pastangomis ir per didžiules kančias. Kojos buvo tokios ištinusios, kad nešiojanti 38 dydžio batus A. Ranceva nuotolį baigė avėdama vyro 42-o dydžio apavą.
„Dar ir dabar jaučiuosi ne tiek fiziškai pavargusi, kiek emociškai. Atrodo, buvau kažkur uždaryta ir 3–4 paras kankinta. Šitas ultratriatlonas – ne apie fizinį pasirengimą, o apie žmogaus psichologiją“, – teigia A. Ranceva.
Grįžusi namo sportininkė šypteli, jog dabar labiausiai nori, kad greičiau sugytų saulės nudegintos, žaizdotos lūpos.
„Jausmas toks pat, kaip stipriai nusideginus liežuvį. Naktį net miegoti negalėjau, kaip skauda lūpas“, – sako Alina.
