-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Taip pat didėja atotrūkis tarp gaunančių mažiausias ir didžiausias pajamas, o sausį jų augimą pirmą kartą viršijo infliacija.
Šiuos duomenis pirmadienį žiniasklaidai pristatė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Anot jos, pirmą metų ketvirtį vidutinės darbo pajamos kilo 13,7 proc., lyginant su 2021 m. I ketv., ir siekė 1666 eurus, arba 1051 eurą „į rankas“ vidutiniškai.
„Darbo pajamų augimas buvo spartesnis, nei prieš metus. Pernai toliau veikė pandemija, karantinas ir šiemet darbo pajamų augimas metų pradžioje dar spartesnis, nei pernai“, – teigė „Sodros“ atstovė, palyginimui pristačiusi, jog 2021 m. pirmą ketvirtį atlyginimų augimas siekė 10,7 proc.
Darbo pajamų augimą, anot jos, nulėmė didėjęs MMA, taip pat daugiau nei 2 proc. didintas pareiginis bazinis dydis valstybės tarnautojams bei pakilęs neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
„Šios priežastys prisidėjo prie darbo pajamų didėjimo“, – kalbėjo K. Zitikytė.
Taip pat, K. Zitikytės teigimu, privačiame sektoriuje vidutinės darbo pajamos augo sparčiau, nei valstybiniame: 14,5 proc. (iki 1677 eurų), lyginant su 9,7 proc. (iki 1611 eurų).
„Juose lygiai prieš metus darbo pajamos augo panašiai – apie 11 proc. tiek viename, tiek kitame. Šiemet situacija išsiskyrė ir sparčiau darbo pajamos ėmė augti nebiudžetiniame sektoriuje“, – teigė ji.
Ekspertė taip pat išskyrė, kad valstybiniame sektoriuje Lietuvoje dirba apie 16 proc. apdraustųjų gyventojų, likę 84 proc. – privačiose bendrovėse.
„Didžioji dalis nebiudžetiniame sektoriuje, kuriame darbo pajamų augimą lemia rinka, darbuotojų paklausa ir pasiūla. Tuo tarpu biudžetinis sektorius daugiau reguliuojamas ir čia darbo pajamų augimo sulaukiame dažniausiai jau priimant tam tikrus sprendimus didinti pajamas“, – paaiškino K. Zitikytė.
„Sodros“ atstovės pristatytais duomenimis, per metus padaugėjo minimalų atlygį uždirbančių asmenų. Skaičiuojama, kad „į rankas“ uždirbantiems minimalų atlygį darbo pajamos padidėjo apie 66 eurus. Taip pat pakilo asmenų, kurių pajamos nesiekė MMA, dalis – jų, lyginant su kovu pernai, padaugėjo nuo 95 iki 113 tūkst.
„Dirbančiųjų, kurie gauna lygiai minimalų atlyginimą, yra apie 3 proc. Dar 10 proc. dirbančiųjų, skaičiuojame, kad gauna darbo pajamas mažesnes, nei MMA. Ir vasarį, ir kovą tokia dirbančiųjų dalis buvo didesnė, nei prieš metus“, – teigė K. Zitikytė.
Tokią statistikos dinamiką ji sieja su vasarį ir kovą išaugusiu gyventojų sergamumu ir dėl to padažnėjusiomis ligos išmokomis.
„Jei „Sodros“ statistikoje žmogus tą mėnesį gauna ligos išmoką, jo darbo pajamos yra mažesnės ir tokie žmonės taip pat įtraukti į statistiką. Todėl vasarį-kovą nedarbingumo pažymėjimų išduota ir 70 proc. daugiau, nei prieš metus“, – aiškino „Sodros“ atstovė.
„Sodros“ skaičiavimais, daugiausia minimalų atlyginimą ar mažiau gaunančių darbuotojų dirba apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje.
Taip pat, anot K. Zitikytės, per metus daugiausiai pajamos didėjo uždirbantiems daugiausiai (per 2250 eurų iki mokesčių). Šio gyventojų penktadalio vidutinis darbo atlygis kilo beveik 15 proc. – nuo 3411 iki 3915 eurų. Kita vertus, „Sodros“ patarėjos duomenimis, uždirbančiųjų iki 800 eurų pajamos kilo lėčiausiai tarp visų gyventojų grupių ir siekė 11,7 proc. (nuo 531 iki 593 eurų).
13,5 proc. pajamos augo uždirbantiems iki 1199 eurų, 12,6 ir 12,2 proc. – gaunantiems 1200–1569 ir 1570–2249 eurus iki mokesčių.
Pasak „Sodros“ patarėjos, šiuos statistinius skirtumus lėmė pandemija, kadangi šių metų pirmaisiais mėnesiais didesnis sergamumas fiksuotas tarp gaunančių mažiausias pajamas, o gaunantys didžiausias sirgo gerokai rečiau.
„Tarp tų, kurie uždirba pačias mažiausias pajamas valytojų, pardavėjų, darbininkų, kurie dažniausiai dirba kontaktiniu būdu, gyvai, niekaip nuotoliu nepadarysi. Ir tarp šių žmonių pirmą metų ketvirtį sergamumas buvo didesnis ir penktadalis jų gavo nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas“, – argumentavo K. Zitikytė.
Savo ruožtu, uždirbantys daugiau COVID-19 sirgo mažiau, kadangi dažniau dirbdavo nuotoliniu būdu.
„Pandemija čia primena tam tikras savo įneštas realijas į darbo rinką. Nes akivaizdu, kad tam tikri sektoriai ir dažniau tie, kur ir darbo pajamos uždirbamos didžiausios, (…) tos veiklos, kuriose buvo dirbama nuotoliniu būdu (…) čia buvo išvengta didesnio sergamumo“, – sakė „Sodros“ ekspertė.
Atotrūkis tarp penktadalio uždirbančių daugiausiai ir penktadalio mažiausiomis pajamomis, jos teigimu, mažesnis nei 2020 m. kovą, kai siekė 7 kartus, tačiau per metus kilo nuo 6,4 iki 6,6 karto.
„Atotrūkis buvo išaugęs pandemijos pradžioje, nes vėlgi, sergamumas, veiklų sustabdymai ir panašūs dalykai. O 2022 m. kovą jis šiek tiek buvo didesnis nei prieš metus. Čia sergamumas poveikį taip pat padarė“, – kalbėjo K. Zitikytė.
„Tie 6,6 karto, jei skaičiuotume „į rankas“, skirtųsi 2000 eurų „į rankas“, – tęsė ji.
Kaip dar pristatymo metu kalbėjo K. Zitikytė, dėl augusio darbo užmokesčio kartu kilo ir įvairios socialinės išmokos. Ji pristatė, kad pensija turint būtinąjį stažą per metus kilo 10,3 proc., nedarbo išmoka – 23 proc., tėvystės išmoka – 15 proc., motinystės – 11 proc.
„Augant darbo pajamoms auga ir įvairios išmokos, kurios skaičiuojamos iš darbo užmokesčio ankstesnio šių išmokų gavėjams“, – sakė ji.
Vis dėlto „Sodra“ paymi, kad 2022 m. pradžioje infliacijos augimas viršijo pajamų augimą. Kovą vidutinė metinė infliacija siekė 15,7 proc., o vidutinis darbo pajamų metinis pokytis – 12,7 proc. „Lūžio taškas“, kuomet infliacija „pavijo“ pajamų augimą, pasak K. Zitikytės, įvyko sausį, o kitais mėnesiais jau kilo sparčiau.
„Kovą infliacija yra 16 proc., darbo pajamos kilsteli apie 13 proc. – galime matyti, kad jei kilstelėjamos darbo pajamos „į rankas“ apie 114 eurų, visgi dalį tektų atimti ir matyti, kad dalį pasiglemžia būtent išaugusi infliacija“, – sakė „Sodros“ atstovė, pridūrusi, kad panašios tendencijos išliks ir balandį, kurio metu kainos taip pat kilo apie 16 proc.
„Balandis bus, matyt, ketvirtas mėnuo, kai infliacija dar visą darbo pajamų augimą viršys“, – konstatavo ji.
Vis tik, aptardama darbo rinkos pokyčius, K. Zitikytė pažymėjo, kad per metus 38 tūkst. padaugėjo dirbančiųjų, o nedarbo išmokas gavo 66,4 tūkst. asmenų mažiau.
Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.
