. Indijos bėgikės, liaudyje vadinamos „butelinėmis“ antimis, savo išvaizda traukė ne vieno akį. V.Bulaičio nuotr.

Algirdiškyje – visos šalies gyvulininkystės pasiekimai

Nors oras nelepino, tačiau tradicinė, jau penkioliktoji, veislinių gyvūnų paroda Panevėžio rajono Algirdiškio kaime sulaukė didelio susidomėjimo. Dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – vykstančioje parodoje galima išvysti įvairių veislinių gyvūnų parodomąsias programas, pabendrauti su augintojais ar net įsigyti norimą gyvūną.

„Panevėžio veislininkystės“ įmonės vadovas Nerijus Gricius sako, kad parodos organizatoriai keičiasi. Iš pradžių ją rengė ši įmonė, vėliau iniciatyvą į savo rankas buvo perėmę Žemės ūkio rūmai, dabar antrus metus vėl parodą organizavo įmonė.

„Dalyvių sulaukiame tikrai gausiai. Įdirbis padarytas, dabar jau reikia naudotis turimomis galimybėmis, gerinti visą genetiką veislininkystei. Ką nors nustebinti jau nebėra tikslo – reikia dirbti“, – „Sekundei“ teigė N.Gricius.

Šiemetinė paroda išsiskiria žirgais – dalyvauja beveik visos žirgų augintojų asociacijos. Parodos rengėjai jau turi ir labiau žirgams pritaikytus gardus, kurie apsaugo nuo lietaus ir nepalankių oro sąlygų. Demonstruojami ir mėsiniai, pieniniai galvijai, įvairiausi paukščiai, ožkos, avys, alpakos.

„Supergyvūnų nepamatysime, tik pripažintus Lietuvoje veislinius gyvūnus. Mėsinių galvijų augintojai nustebina kiekvienais metais įregistruodami po naują veislę. Bijau suklysti, bet šiemet pirmą ar antrą kartą demonstruojamas kiano veislės galvijas“, – sakė N. Gricius.

Šiemet parodoje laukiama pirkėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Turkijos, Italijos, Izraelio, Vengrijos, Vokietijos.

Vertinami ir užsienyje

Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis sako, kad tokia paroda tikrai reikalinga, nes demonstruojami visų veislininkystės institucijų pasiekimai. Tokia paroda šalyje – vienintelė.

Pasak viceministro, pasidžiaugti yra kuo. Lietuvoje užauginti galvijai, kailiniai žvėreliai, žirgai, kiti ūkiniai gyvūnai vertinami ir užsienyje. Juos noriai perka visos Europos šalys, nes Lietuvoje nėra užkrečiamųjų ligų. S. Savickio teigimu, laukia ir iššūkiai. Pripažintos Lietuvos gyvulininkystės institucijos jau yra pačios subrendusios valdyti tokias įmones kaip „Panevėžio veislininkystė“. Šiuo metu ši įmonė yra valstybinė.

„Manome, kad būtų galima perleisti jiems į rankas visas veislininkystės įmones, kurios yra valstybės nuosavybė. Susikūrę kooperatyvai, gamintojų organizacijos galėtų patys plėtoti tą veiklą“, – svarsto S. Savickis.

Gyvūnų įvairovė

Pasižiūrėti parodoje tikrai yra į ką. Akį traukia įvairaus dydžio ir spalvų žąsys, antys, vištos, ožkos ir avys, žirgai, galvijai.

Iš Trakų rajono triušius atvežusi Rasa Griežė sako, kad šiuos švelniakailius auginanti jau apie dešimtmetį. Į parodą moteris atvežė Meklenburgo, Naujosios Zelandijos raudonųjų ir kitokių veislių triušių. R. Griežė pasakoja ilgaausius šerianti daugiausia miežiais, tačiau dabar po truputį duodanti ir kvietrugių, labai nedaug kitokių grūdų, truputį saulėgrąžų, kukurūzų. Taip pat jie gauna ir šakelių, o vasarą – žolės.

„Juos auginti nėra labai sunku, palyginti su karvėmis ar jaučiais. Jaučių aš truputį bijau, o triušeliai gražūs, meilūs“, – šypsosi triušių augintoja.

Iš Paįstrio seniūnijos alpakas atvežusi Renata Meleškienė sako tokioje parodoje dalyvaujanti tik antrą kartą.

„Mes norime kuo mažiau streso gyvūnams. Pernai važiavome į parodą, buvo gaila augintinių, bet pasiteisino – ir žmonių nemažai buvo, ir produkcijos pardavėme. Pabandėme ir antrą kartą. Norime, kad kuo daugiau gyventojų sužinotų apie alpakas – kam jos skirtos. Tai tokie gyvūnai, kurių dar tik pati pradžia Lietuvoje“, – sako kone 40 alpakų auginanti R. Meleškienė.

Augintojos teigimu, pirmosios alpakos į Lietuvą atvežtos tik 2011 metais. Pradžioje buvo reklamuojama, kad alpakos labai nelepios, joms nieko nereikia, niekuo neserga, tačiau tai – neteisybė.

„Tai gana lepus gyvūnas, atkeliavęs iš kito krašto. Alpakos kilusios iš Pietų Amerikos, iš Čilės“, – sako R. Meleškienė. Moters teigimu, iš svetur atkeliavusiam gyvūnui reikia ir priežiūros.