Albumas, kuriame užfiksuota 1968 m. disidentų kelionė po Žemaitiją, – R. Kauniečio dovana Panevėžio kraštotyros muziejui. G. Kartano nuotr.

Albumas apie disidentų kelionę

Albumas apie disidentų kelionę

Kraštotyrininkas, disidentas, pokario laisvės kovų metraštininkas Romas Kaunietis Panevėžio kraštotyros muziejui padovanojo 1968 m. vasarą vykusios disidentų kelionės kroniką.

Pateiktos 45 nespalvotos nuotraukos, mašinėle atspausdinti kelionės vaizdų, čia sutiktų žmonių, patirtų išgyvenimų ir aplankytų vietų aprašymai: Polekėlė, Šiauliai, Kuršėnai, Tryškiai, Telšiai, Žemaičių Kalvarija, Seda, Mažeikiai, Laižuva, Varniai, Židikai, Akmenė, Mažeikiai, Viekšniai, Papilė. Keliavo grupelė vyrų, lankė dvarvietes, bažnyčias, kapinaites, įamžino kelyje stovinčius kryžius ir koplytėles. Jų maršrutas nuvedė prie Viekšniuose pastatyto paminklo Vytautui Didžiajam, Laižuvoje palaidoto Antano Vienažindžio kapo, Simono Daukanto paminklo Papilėje, į Lazdynų Pelėdos tėviškę Paragiuose. Tuomet nebuvo rodyklių, žemėlapių ar kitos informacijos, nurodančios kultūros paminklų vietas, žymių žmonių gimtines. Keliautojai kelio klausėsi miesteliuose, pakelėse, o norėdami surasti atokesnes vietas, prašydavo vietinių žmonių palydėti. Tik jų padedami surado ir senąją Mačernių sodybą Šarnelės kaime. Vytauto Mačernio (1921–1944) gimtinėje poeto motina rodė sūnaus eilėraščius, nuotraukas, laiškus, asmeninius daiktus, užsienio lietuvių sveikinimus, dalijosi prisiminimais. Vyrai čia deklamavo mylimo poeto eiles, dainavo. Elžbieta Mačernienė palydėjo iki sūnaus kapo – poetas palaidotas ant kalnelio, netoli namų.

Kelionės maršrutas iš anksto buvo aptartas Panevėžyje, R. Kauniečio bute. Vieną 1968 m. vasaros penktadienio vakarą iš Panevėžio Žemaitijos link išvyko kompanija, kurią sudarė ne eiliniai keliautojai, o tikri drąsuoliai: vilniečiai Viktoras Petkus, Vladas Šakalys, Algimantas ir Rimas Baltrušiai, panevėžiečiai Algimantas Susnys, Bronius Šukys, Romas Kaunietis bei vairuotojas Jonas Ulys. Kelionės tikslas – artimiau pažinti savo gimtąjį kraštą, aplankyti kultūros ir gamtos paminklus, pabendrauti su žmonėmis. Albumo sudarytojui ir nuotraukų autoriui R. Kauniečiui tuomet buvo 24 metai. Viename albumo lape jis įrašė: „Man asmeniškai, tokia kelionė gyvenime buvo pirma, nes anksčiau, kur nors paekskursuoti po Lietuvą nėra tekę. Mašiną šiai kelionei parūpino Ulys Jonas. Su medine būda, iš visų pusių didžiuliai langai, viduje iš šonų du suolai.“

Vyrai dažniausiai nakvojo pas pažįstamus klebonus „ant aukšto“ arba daržinėje ant šieno. Kelionė buvusi ne tik turininga įspūdžių, bet ir linksma. „Mūsų tarpe linksmiausias vyras buvo Šakalys Vladislovas. Jo šmaikštus liežuvis ne kartą mus vertė iš juoko nuo suolų. Ir tai buvo visai natūralu, nes Vladui ne kartą kalėjimo slenkstį gyvenime teko peržengt. Taip kad ir pašnekėt jis turėjo ko ir apie ką“, – rašoma albume. Didelį įspūdį jiems padarė Žemaitijos pakelės, „turtingos įvairiausiais meniškai išdrožinėtais koplytstulpiais, šventųjų paveikslėliais bei statulytėmis, nepakartojamų formų Žemaitijos liaudies meistrų išdrožinėtais kryželiais, saulytėmis ir altorėliais. /…/ Šventųjų statulėlės gražiai aprengtos margaspalviais rūbais, vyrauja tautiškos spalvos bei ornamentai. Statulėlės patalpintos iš medžio sukaltuose namukuose, su priekyje ar iš visų pusių įdėtais stiklais, kad dievukus gerai matytų praeinantieji, nesulytų lietus ir būtų apsaugoti nuo dulkių. /…/ Su vairuotoju buvo sutarta, kad privažiavus kokį tik liaudišką ornamentą, pasistengtų sustoti. Ir iš tiesų, kuo giliau į Žemaitiją, tuo tankiau mašina ėmė stovinėti, o aš vos spėjau fotografuoti“, – kelionę aprašė R. Kaunietis. Šiandien tokią išvyką vadiname pažintine kelione. Prieš penkiasdešimt metų realybė buvo kitokia – dvarų, kapinaičių, koplytėlių lankymas, eilių apie Lietuvą deklamavimas, lietuviškų dainų dainavimas, bendravimas su kunigais kelionės dalyviams smarkiai „atsirūgo“. Šios išvykos nuotraukos ir užrašai kratų metu saugumiečių buvo konfiskuoti, o kelionė po Žemaitiją sovietų valdžios imta traktuoti kaip antitarybinė. 1969 m. spalio 24 d. laikraščio „Liaudies sargyboje“ 43 numeryje išspausdintas straipsnis „Vagys su tėvynės mylėtojų kauke“ šmeižikiškai aprašė minėtą kelionę. To meto sovietų valdžios ideologiją apibūdina kitas R. Kauniečio įrašas albume: „Ši turininga, kultūringa ekskursija buvo paversta dideliu antitarybiniu farsu, išprovokuoti, sukompromituoti ir morališkai sugniuždyti kai kurie jos dalyviai, jų tarpe ir aš pats, visgi teko paklust nežabotų įstatymų valiai ir nusilenkt netgi pačiam teismui, nes priešintis ir įrodinėt savo bešalę nuomonę buvo beprasmiška.“

R. Kaunietis albumą parengė 1976 m.: sudėjo nuotraukas, vaizdžiai aprašė neeilinę kelionę. Dar daugelį metų jį slėpė nuo „nepatikimų akių“, kol ilgai saugotą kelionės medžiagą perdavė visuomenės žiniai. Naujasis muziejaus eksponatas įkainotas didele istorine, kultūrine ir, be abejo, moralinių nuostatų verte.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų