Akistatai su Covid-19 apsisprendė per valandą

Akistatai su Covid-19 apsisprendė per valandą

Humanitarinėje misijoje Armėnijoje dalyvavusi Respublikinės Panevėžio ligoninės slaugytoja Jolita Škudaitė įsitikinusi, kad pasaulį paralyžiavęs koronavirusas labiausiai smogia šiltai tarpusavyje bendraujančioms, atviroms tautoms.

Savaitgalį Šiaulių Zoknių oro uoste nusileido karinių oro pajėgų lėktuvas, iš Armėnijos parskraidinęs dvi savaites humanitarinę misiją kovojant su COVID-19 vykdžiusią lietuvių medikų ir ekspertų komandą. Viena iš vienuolikos grįžusiųjų buvo Panevėžio ligoninės ilgametė Reanimacijos skyriaus slaugytoja Jolita Škudaitė.

Ji, kaip ir kiti misijos dalyviai, dabar yra 14 dienų izoliacijoje. Po darbo šalyje, kur užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius perkopė 25 000 ir vis dar sparčiai auga, saugumo priemonės privalomos. Juolab kad patys armėnai, kaip įsitikino Jolita, net pandemijos akivaizdoje negali ištverti be apsikabinimų, rankos paspaudimo ir malonaus artimo pokalbio su nepažįstamu žmogumi.

Panevėžio ligoninės slaugytojos teigimu, darbas Armėnijoje ir patiems Lietuvos medikams tapo vertinga patirtimi.

„Situacija Armėnijoje dabar itin karšta, – patvirtino „Sekundei“ slaugytoja, kurios teigimu, kovo mėnesį, kaip ir Lietuvoje, ten plisti pradėjusi kororavirusinė infekcija piką pasieks tik liepos viduryje. – Iš pradžioje susirgimų skaičius kilo lėtai, buvo įvestas karantinas, bet po Velykų susirgimų kreivė staiga šovė aukštyn.“

Tiesiai į reanimacijos skyrius

Kol dauguma lietuvių per karantiną klusniai vengė susibūrimų, atidėliojo asmenines šventes ir net nelankė savo pagyvenusių tėvų, tradicijas branginančių armėnų, pasak J. Škudaitės, net griežčiausi draudimai nesulaikė nuo bendravimo su artimaisiais. Tad po masinio Velykų šventimo Armėnijos sveikatos apsaugos sistema jau nebesugebėjo pati susitvarkyti su pandemija ir kreipėsi užsienio pagalbos.

Į prašymą atsiliepė Lietuva, tuomet jau tarptautiniu lygiu įvertinta kaip sėkmingai kontroliuojanti infekcijos plitimą.

„Lietuva sukūrė COVID-19 suvaldymo sėkmės istoriją ir mūsų metodika dabar seka daugelis pasaulio šalių. Armėnijai padėti taip pat norėjo prancūzai, vokiečiai, bet pandemijos apimta valstybė pasirinko lietuvius“, – sakė humanitarinės misijos komandos vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis.

Specialistai iš Lietuvos vyko į dvi Jerevano ligonines, šiuo metu skirtas tik koronavirusine infekcija užsikrėtusiems ligoniams. Misijos dalyviai buvo pasiųsti dirbti tiesiai į reanimacijos skyrius, kur teko iš arti matyti ir ne vieną mirties nuo viruso atvejį.

Mokėsi vieni iš kitų

„Mūsų skyriuje gulėjo 40–50 ligonių, – prisimena J. Škudaitė. – Kai kurie jų COVID-19 neįveikė.“
„Mirė, kaip įprasta, vyresnio amžiaus, rizikos grupei priskiriami gyventojai – jauni visada pasveikdavo“, – priduria slaugytoja iš Panevėžio.

Ji į kelionę pietinėje Užkaukazėje leidosi pasiūlius darbovietei – Panevėžio ligoninei. Apsispręsti dėl misijos esą reikėjo taip greit, kad nebuvo laiko išsigąsti pavojaus užsikrėsti.

Medikės pasirinkimą suprato ir jos artimieji.

„Jei būčiau ilgiau galvojusi, tai gal būčiau ir įsibaiminusi bei atsisakiusi kelionės, – prisipažįsta 22 metų slaugytojos stažą turinti moteris. – Bet atsakymo reikėjo per valandą, tad ir sutikau. Dabar to nesigailiu, nes patirtis Armėnijoje – neįkainojama, už ją esu dėkinga savo vadovybei. Jei galėčiau, vėl pakartočiau tokią komandiruotę.“

Vos nuvykusi į ligoninę Jerevane Jolita sako supratusi, kad tiek lietuvių kultūra, tiek medicina labai skiriasi nuo armėniškosios.

„Mokėmės vieni iš kitų. Stebėdami, kaip nereikia daryti, mes taip pat sėmėmės žinių“, – šypteli J. Škudaitė.

Į misiją Jerevane, be Jolitos Škudaitės, vyko dar septyni medikai ir trys ekspertai. Asmeninio archyvo nuotr.

Dirba paromis

Pasak slaugytojos, kolegas Armėnijoje pirmiausia teko mokyti griežčiau laikytis saugumo taisyklių.
„Rodėme pavyzdį, kaip, esant 26–30 laipsnių temperatūrai palatose, visą dieną ištverti dėvint visą apsaugos kostiumą, – pasakoja Jolita. – Bandėme įtikinti, kad, esant pandemijai, viskas – nuo medicinos įstaigų veiksmų iki darbo zonų paskirstymo – turi būti labai tiksliai ir aiškiai sustyguota.“
Armėnijai kovojant su koronavirusu, situacija šalyje, pasak pašnekovės, daug laisvesnė nei per karantiną buvo Lietuvoje. Net grėsmės sąlygomis ten medikai su savo pacientais bendrauja lyg su artimiausiais giminaičiais.

„Mūsų komandos įspūdžiais domėjosi pats Armėnijos prezidentas. Jam užsiminėme, kad didžiausia šios pandemijos priežastis – artimas žmonių bendravimas. Net užėjęs į parduotuvę Armėnijoje per dvi tris minutes tampi tave aptarnavusio pardavėjo draugu“, – pasakoja panevėžietė.

Dar blogiau, pasak jos, kad Armėnijoje itin trūksta gydytojų, tad medikai priversti pakelti didžiulius krūvius. Lietuvių misijos dalyviai ligoninėse dirbdavo ir ilsėdavosi kas keturias valandas. Tuo metu kolegos armėnai, J. Škudaitės žiniomis, įprastai pluša po 2–3 paras be pertraukos.

„Patys gydytojai koronaviruso nebebijo, nes didžioji dauguma jų – jauni specialistai, šia liga jau lengvai persirgę ir tikintys, kad įgavo imunitetą“, – pastebėjo panevėžietė.

Tikrieji herojai

Įvedus karantiną Armėnijoje, kontrolė iš pradžių buvo itin griežta, sako J. Škudaitė. Iš namų išeidavo tik po vieną šeimos narį, be to, turėdavo tiksliai žinoti, kur ir kokiam laikui vyksta, mat kiekvieną žingsnį sekė policija.

„Dabar armėnai vis dar nešioja veido kaukes, naudoja kitas apsaugos priemones. Kiekvienoje įstaigoje, įmonėje stovi dezinfekcinio skysčio. Bet panikos ir baimės ten visai nebėra“, – apie misijoje matytą vaizdą už ligoninių sienų sakė slaugytoja.

Situacijos dėl COVID-19 šalyje suvaldyti nebegalėjusi Armėnija kaip tarptautinės pagalbos teikėją pasirinko Lietuvą. Asmeninio archyvo nuotr.

Paklausta, ar garbė lietuviams pasaulyje diktuoti kovos su COVID-19 taisykles, panevėžietė tik nusišypso. Pasak jos, didžiuotis turėtų ne tik progą kitiems padėti gavę Lietuvos medikai, bet ir jų kolegos Armėnijoje, kuriems gelbėti gyvybes tenka be poilsio dienų ir už mažą atlygį. Pastarieji specialistai, pašnekovės nuomone, yra tikrieji herojai.

Apie lietuvių misijos Armėnijoje rezultatus ir naudą, pasak komandos narių, kalbėti dar anksti. Tačiau medikai ir ekspertai viliasi, kad jų pastabos ir patarimai nenueis veltui. Daugiausia dėmesio lietuviai pandemijos siaubiamai valstybei siūlė skirti dar intensyvesniam gyventojų testavimui dėl COVID-19.
Grįžus į Lietuvą humanitarinės misijos dalyviams taip pat buvo atlikti testai dėl koronaviruso. Visų jų rezultatai – neigiami.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų