G. Katano nuotr.

Memorialinė lenta įamžins panevėžiečių pasipriešinimą sovietams

Memorialinė lenta įamžins panevėžiečių pasipriešinimą sovietams

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Panevėžyje ant J. Miltinio dramos teatro priestato sienos, kur dabar įsikūrusi picerija, atidengta atminimo lenta – panevėžiečių nesusitaikymo su sovietine okupacija liudijimas.

Šioje vietoje prieš penkias dešimtis metų du miesto moksleiviai – Albertas Bukauskas ir Robertas Boveris – ant sienos baltais dažais užrašė „Laisvę Lietuvai“.

„Man didelė garbė būti pakviestam čia, įamžinant to meto įvykius. Labai gaila, kad šalia manęs jau nebėra Alberto Bukausko, su kuriuo mes 1972 m. užrašėme šiuos žodžius „Laisvę Lietuvai“. Nors mes gimėme ir užaugome jau okupuotoje Lietuvoje, visada tikėjome, kad Lietuva atgims ir vėl bus laisva. Susitikdavome grupelėmis ir kalbėdavomės apie Lietuvą, kas mūsų laukia ateityje. Po R. Kalantos aukos pakilo visa Lietuva. Nutarėme netylėti ir mes. Kodėl mes pasirinkome būtent šią vietą? Tuo metu Panevėžio dramos teatras buvo garsus savo spektakliais ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. O mes norėjome pasakyti pasauliui, kad Lietuva garsi ne vien tik savo kultūra, bet ji nepamiršo ir partizanų išlieto kraujo, tremtinių kančios. Mes tikėjome, kad visada bus žmonių, kurie aukodami save, savo ateitį, kovos už Lietuvos laisvę. Tokie buvome ir mes. Mūsų karta atvedė Lietuvą į atgimimą, į Sąjūdį, į Kovo 11-tąją – tad švęskime ją, tačiau nepamirškime, kokia trapi yra mūsų iškovota laisvė“, – kalbėjo į lentos atidengimo iškilmes atvykęs Robertas Boveris.

„Karo Ukrainoje kontekste dar kartą galime įsitikinti kiekvieno žmogaus asmeninio indėlio svarba. Blogio imperijos klestėtų, jei žmonės nuolankiai paklustų ir nesipriešintų. Būtent pasipriešinimo ženklai sukuria sniego gniūžtės efektą, kuris anksčiau ar vėliau lemia tiesos pergalę prieš melą ir blogį. Šiandien čia atidengsime lentą, įamžinančią drąsių jaunuolių aiškią pilietinę poziciją. Šis užrašas, drauge su lavina kitų įvykių kūrė nepakantumo okupacijai atmosferą ir atvedė mus iki Kovo 11-osios. Šiandien vieną šio istorinio pasipriešinimo simbolio autorių matome čia. Leiskite asmeniškai pareikšti Jums gilią pagarbą ir padėkoti už tų dienų drąsą“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Įamžinti tokį drąsų jaunuolių poelgį, anuomet sukėlusį sovietų struktūras ant kojų, Panevėžio savivaldybei dar pernai pasiūlė panevėžietis, pats nepanoręs viešumo.

Saugumą sukėlė ant kojų

Užrašas „Laisvė Lietuvai“ ant sienos tuometėje Lenino, dabar – Laisvės aikštėje atsirado 1972-aisiais, praėjus vos kelioms savaitėms po Romo Kalantos susideginimo Kaune, smarkiai išjudinusio visuomenę.

Antisovietinis šūkis, sukėlęs ant kojų sovietų saugumą, atsirado vieną vasaros naktį. Ryte panevėžiečiai išvydo 40 centimetrų dydžio užrašą baltais dažais, didžiosiomis raidėmis maždaug 1,6 metro aukštyje – „Laisvę Lietuvai“. Kad jo autoriai – du Panevėžio 1-osios vidurinės mokyklos bendraklasiai, saugumas nustatė maždaug po poros metų. Vaikinai buvo nubausti..

Nors atminimo lentoje minima konkreti 1972 metų naktį į birželio 3-iąją įvykdyta protesto akcija, tačiau, ji yra ir simbolis visų panevėžiečių dalyvavimo nepriklausomybės atkūrime.

Robertas Boveris. G. Kartano nuotr.

Robertas Boveris. G. Kartano nuotr.

Primins drąsųjį užrašą

Atminimo lenta kabės toje pačioje vietoje, kur buvo ir užrašas.

Ji pagaminta iš skaidraus stiklo, kad vaizdas, pasak Savivaldybės vyriausiojo dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus, primintų originalųjį, buvusį ant sienos.

Užrašui „Laisvė Lietuvai“ specialiai parinkti balti dažai, kad atrodytų, tarsi būtų rašyta teptuku ant sienos – taip, kaip atrodė tą 1972-ųjų vasaros rytą.

Ant tos pačios stiklo lentos mažesniu šriftu primenamos ir šio įvykio aplinkybės.

Galerija

 

 

Komentarai

  • Nesimatė šventėje signataro Jono Liaučiaus. Nesuprantu , kodėl nekviečiamas. “ Prieangis“ prie pagrindinio įėjimo į savivaldybę „lūžta “ , ale nuo garbingų ir labai labai nusipelniusių miestui ir Lietuvai veikėjų. Signataras kažkodėl ne tinka ? Gal ne parankus miesto valdžiai ??? Kodėl pamirštas/.
    Gėda.

  • Aš esu tarybinis žmogus. Kaip ir visi gimė tuo laikotarpiu. Tai ką? Mus ištremt, apspjaudyt ar dar kaip nors???

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų