Panevėžio savivaldybės iš privačios bendrovės priimta dovana – būsimasis naujos autobusų stoties techninis projektas – miesto Tarybos opozicijai pasirodė ne tik abejotina, bet ir įtartina.
Devyni jos atstovai kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybą, Apygardos prokuratūrą bei Vyriausybės atstovą prašydami išaiškinti, ar tokia parama miestui neprieštarauja įstatymams. Už dovanos priėmimą balsavę Tarybos daugumos politikai tokiame opozicijos žingsnyje įžvelgia bandymą vilkinti miestui svarbų projektą.
„Manome, kad negalima dovanoti ir spręsti priimti turtą, kurio nėra. Teisės projektuoti be konkurso nesamos dovanos dovanotojui turi korupcijos požymių, juolab nebuvo viešinami projektiniai pasiūlymai, tik kuriuos patvirtinus, galimi ir privalomi viešieji pirkimai projektavimo paslaugoms“, – rašoma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Žaliųjų partijos bei judėjimo „Kartu“ atstovų Panevėžio taryboje pasirašytame rašte teisėsaugai ir Vyriausybės atstovui.
Jų klausiama, ar Savivaldybės tarybos valdančiųjų priimtas sprendimas dėl dovanos neprieštarauja teisės aktams, ar tuo nebus pažeistas viešasis interesas, nes nebuvo skelbtas Panevėžio autobusų stoties architektūrinių idėjų konkursas, taip pat ar nepažeistas viešasis interesas autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymo projektą išbraukus iš URBAN sąrašo.
Balsavimą ignoravo
Panevėžio taryba praėjusią savaitę balsų dauguma pritarė, kad Savivaldybė iš prekybos centro pastatą autobusų stoties pašonėje valdančios bendrovės „Baltisches Haus“ priimtų siūlomą paramą – be atlygio parengti naujos stoties techninį projektą. Jei Savivaldybė tokią paslaugą pirktų, biudžetui tai galėtų kainuoti 50–100 tūkst. eurų.
Vis dėlto už tokios dovanos priėmimą Tarybos posėdyje balsavo tik daugumos atstovai. Nors posėdyje dalyvavo ir opozicija, ji balsavimą ignoravo – nepaspaudė nei „už“, nei „prieš“, nei „susilaikė“ mygtuko.
Dabar su jos kreipimosi į institucijas turiniu susipažinę Savivaldybės vadovai aiškina politinius oponentus pasiklydus įstatymuose.
„Tarybos sprendimas yra parengtas vadovaujantis Paramos įstatymu, pagal kurį parama galima turtu, paslaugomis arba pinigais. Opozicijos rašte teiginys, kad negalima priimti turto, kuris nėra sukurtas, visiškai neatitinka Paramos įstatymo“, – teigia Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Gelbėjo europines lėšas
Administracijos direktorius kategoriškai neigia, kad naujos autobusų stoties architektūrinė idėja atrinkta be konkurso.
„Tikrai nėra taip, kaip sakoma, kad nebuvo jokio konkurso, o visuomenė nežinojo, kokia stotis bus statoma“, – pabrėžė T. Jukna.
Savivaldybės dar prieš keletą metų skelbtė investuotojo autobusų stočiai statyti konkursą. Pasak direktoriaus, pirmoji konkurso dalis ir buvo architektūrinės idėjos atranka. Konkursas sulaukė vienintelio dalyvio – „Baltisches Haus“ pateikė vieno žymiausių Lietuvos architektų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko parengtą stoties idėją. Ji buvo išviešinta visuomenei, taip pat pristatyta architektų tarybai.
URBAN projektų sąraše dabartinio stoties pastato ir jo prieigų sutvarkymo projekto neliko ne pažeidžiant, kaip įtaria opozicija, viešąjį interesą, o, anot T. Juknos, atvirkščiai – jį ginant. Europines lėšas administruojančiai Centrinei projektų valdymo agentūrai atkreipus Savivaldybės dėmesį, jog šioji finansavimą gali gauti tik jai priklausantiems pastatams ir teritorijoms tvarkyti, paaiškėjo, kad stoties pastatą atnaujinti už europinę paramą pareikalautų ne tik daug laiko sąnaudų, bet ir papildomų išlaidų. Mat pastatas priklauso Panevėžio autobusų parkui.
„Nauja autobusų stotis, sutvarkyta aplinka būtų traukos vieta, užtikrinsianti ir daugiau klientų centro verslininkams. Visada verslui naudinga sutvarkyta aplinka.“
V. Jakštas
„Savivaldybė būtų privalėjusi stoties pastatą rinkos kaina išpirkti iš Autobusų parko, jis – sumokėti valstybei mokestį nuo gauto pelno. Tada būtų reikėję performuoti sklypą, nes ir jį valdo Autobusų parkas“, – aiškino T. Jukna.
Motyvuojama, kad dėl daugybės tokių niuansų būtų tiesiog nespėta laiku sutvarkyti pastato už europines lėšas iki URBAN projektų termino pabaigos, dėl to buvo sukeistos finansavimo eilutės – europinius pinigus, anksčiau numatytas senajam stoties pastatui tvarkyti, Savivaldybė skyrė Laisvės aikštei, kad nereikėtų jos rekonstrukcijai papildomai pridėti iš miesto biudžeto. Tačiau, pasak T. Juknos, Savivaldybė neatsisakė plano sutvarkyti senąjį stoties pastatą ir pastatyti naują stotį.
„Yra visiškai kitaip, nei interpretuoja opozicija. Eilinį kartą bandoma sukelti sąmyšį, kad nauja stotis nebūtų pastatyta. Matyt, toks yra tikslas, bet mes savo pradėtus darbus ginsime iki galo, kad vis dėlto būtų pastatyta nauja stotis“, – pabrėžė T. Jukna.
Nauda – naujas traukos centras
Balsavęs už verslininkų pasiūlytos paramos priėmimą vicemeras Valdemaras Jakštas teigė tame neįžvelgęs prieš Savivaldybę ir visuomenę galinčių atsisukti slaptų kėslų. Anot jo, privačios bendrovės interesas dovanoti techninį projektą irgi suprantamas.
„Priimdama paramą Savivaldybė neprisiima jokių įsipareigojimų. Dovanotojas ir be to gali turėti naudos. Nauja autobusų stotis, sutvarkyta aplinka būtų traukos vieta, užtikrinsianti daugiau klientų centro verslininkams. Visada verslui naudinga sutvarkyta aplinka“, – mano V. Jakštas.
Vicemeras abejoja, ar būtų buvę protinga Savivaldybei atsisakyti tokios paramos ir taip sutaupyti biudžeto pinigų bei laiko įgyvendinant naujos stoties idėją.
„Matome, kad bet koks daromas žingsnis opozicijos arba kritikuojamas, arba ieškoma begalė kliūčių, kad jis nebūtų žengtas arba pristabdytas. Čia irgi turbūt vienas tokių atvejų“, – svarsto V. Jakštas.
Vis dėlto, anot jo, teisėsauga tam ir yra, kad sudėtų taškus ant „i“, kai kyla abejonių.