A. Anušauskas: krašto gynybą papildomai pasieks beveik 100 mln. eur.

Sekundė
ELTA
Aktualijos
2023.02.23 13:12

Išlaidos gynybai šiemet padidės dar beveik 100 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tokiu būdu bus užtikrinta, kad Lietuva krašto apsaugai ir toliau skirs suplanuotus 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Pasirodė, kad praėjusių metų Lietuvos ekonominiai rodikliai yra geresni. Todėl beveik 100 mln. eurų bus skirta dar papildomai, norint išlaikyti 2,5 proc. BVP gynybai“, – Eltai teigė A. Anušauskas.

Pasak ministro, jau yra ir numatyta, kur bus panaudotos šios papildomos lėšos – planuojama įsigyti ginkluotės ir amunicijos. Konkrečiau suplanuotų įsigijimų A. Anušauskas nekomentavo.

„Tai yra ginkluotė ir amunicija“, – sakė jis.

Be to, A. Anušauskas pažymėjo, kad jau metus besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje kontekste Lietuva turi galvoti apie dar didesnes išlaidas gynybai. Pasak jo, svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos visuomenė teigiamai vertina išlaidų krašto gynybai didinimo klausimą.

„Išties yra galimybės Lietuvai, kaip ir kitoms regiono valstybėms, realiai galvoti apie didesnes išlaidas gynybai. Mes dabar turime galimybę ją sustiprinti ir tą galimybę reikia išnaudoti. Juo labiau, kad egzistuoja visuomenės palaikymas. Apklausas darėme: du trečdaliai pritaria 2,5 proc. BVP ir didesniam gynybos finansavimui. Šiuo atveju Lietuvos kariuomenė per keletą metų įgytų tokį potencialą, kurio iki šiol niekada neturėjo“, – teigė ministras.
Anot jo, pavasarį bus aiškiau, ar Lietuvos išlaidos gynybai artimiausiu metu galėtų šoktelti iki 3 proc. nuo BVP.

„3 proc. BVP biudžeto svarstymo metu, kaip žinia, buvo deklaruoti. Jeigu leis finansiniai rodikliai, kurie gegužės mėnesį bus aiškesni, tada bus galima daugiau apie tai kalbėti. Dabar mes nežinome tų finansinių rodiklių. Nežinome, ar leidžia, ar ne. Aš tikiuosi, kad situacija leis didinti finansavimą“, – apibendrino A. Anušauskas.

Seimas praėjusių metų lapkritį priėmė 2023 metų biudžetą, kuriame numatyta galimybė krašto gynybai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. Kaip teigia Vyriausybė, konkretus tokio skolinimosi poreikis paaiškės metų eigoje, o sąlygos (neviršyti deficito ir skolinimosi limito) dėl teigiamų tendencijų energetikos išteklių rinkose greičiausiai bus tenkinamos.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.