Pirštinę meta antrą kartą

Pirštinę meta antrą kartą

Pernai šalyje garsiai nuskambėjęs kalafiorų skandalas, išaugęs į tris dienas trukusį prekybos centrų boikotą, netrukus gali pasikartoti. Šį kartą lietuviai boikotuoti parduotuves nusiteikę keturias dienas, o akciją ketina pradėti Valstybės atkūrimo dieną. Ar panevėžiečiai pasirengę prisidėti prie boikoto?

Pernai pavasarį surengtas didžiųjų prekybos centrų boikotas sukėlė nemažai triukšmo, tačiau teigiamų rezultatų nedavė. Maisto produktų kainos ir toliau kyla šuoliais. Tačiau tautiečiai pasiduoti neketina. Jie pasirengę garsiai pasakyti, jog maisto produktų kainos vis labiau stebina nedidelius atlyginimus gaunančius Lietuvos piliečius.

„Užtenka tyčiotis iš Lietuvos gyventojų. Jei tau nusibodo permokėti už prekes ir manai, jog jos tampa prabangos prekėmis, tada išreikšk savo valią neidamas į prekybos centrus“, – taip skamba socialiniuose tinkluose plintanti žinutė apie antrąjį didžiųjų prekybos centrų boikotą. Akcija, kurį trūks net keturias dienas, prasidės Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Tiesa, apie akciją „Neisiu į prekybos centrą vasario 16–20 dienomis“ yra girdėję tik maža dalis panevėžiečių, tačiau tai, jog jų kišenės apsilankius didžiuosiuose prekybos centruose vis labiau tuštėja, pajunta kas antras.

Panevėžio rajone gyvenantis Kazimieras sako pajutęs, kad prekybos centruose viskas pabrango dešimteriopai. Jis nesitikėjęs, jog litas vieną dieną prilygs eurui.

„Yra prekių, kurios anksčiau kainavo litą, o dabar už jas reikia mokėti netgi daugiau nei vieną eurą“, – nuogąstavo ponas Kazimieras.

Iš pensijos gyvenantis vyras neslepia, jog pragyventi darosi vis sunkiau. Nors nuo sausio mėnesio jo pensija padidėjo 20 eurų, tačiau dėl to jis geresnio gyvenimo skonio nepajutęs. Kainos prekybos centruose taip pat nestovi vietoje, o kasdien kyla.

„Gyvename iš tiesų vargingai. Jeigu vyks piketas dėl didėjančių kainų, manau, kad žmonės susirinks iš visų Lietuvos kampelių, tarp jų būčiau ir aš pats“, – tikino rajono gyventojas.

Nors vyras prekybos centruose stengiasi lankytis kuo rečiau, tačiau tikina, kad prie boikoto prisijungtų nedvejodamas ir susivienytų su tautiečiais. Panašią akciją jis palaikė ir pirmąjį kartą.

Vyras guodžiasi, kad gyvenant kaime verstis yra šiek tiek lengviau. Gelbsti tai, jog vasarą jis gali užsiauginti daržovių, namuose netrūksta ir pieno produktų. Prekybos centruose ponas Kazimieras dažniausiai įsigyja tik būtiniausių maisto produktų.

„Negaliu pasakyti, kad perkame mažiau. Verčiamės iš paskutiniųjų. Tačiau mes, kaimo žmonės, gyvename taupiai, – „Sekundei“ sakė pensininkas. – Man labai baisu, jog 30 procentų Lietuvos gyventojų skursta. Kur žiūri mūsų valstybė? Kai stovėjome visi susikabinę Baltijos kely, ar tikėjomės, kad tokia bus mūsų valstybė, ar už tokią mes kovojome?“

Akcijos nauda netiki

Panevėžietis Virgis stebisi, kad pagal pateikiamus Statistikos departamento duomenis kainos Lietuvoje nedidėja. Tačiau jo šeimos biudžetas pateikia visai kitokius rodiklius.

„Maistą perku iš šeimos biudžeto ir seku, kiek per mėnesį tam išleidžiu. Lyginant, kiek mes išleisdavome litais ir dabar, išeina pusantro ar du kartus daugiau nei anksčiau. Ir tai tik pagrindiniams maisto produktams: duonai, pieno produktams, kruopoms“, – savo išlaidas skaičiavo ponas Virgis.

Jis pastebi, jog prekybos centruose po euro įvedimo grietinė jau spėjo pabrangti du kartus.

Panevėžietis apie idėją surengti dar vieną prekybos centrų boikotą išgirdo pirmą kartą. Vos sužinojęs naujieną vyras teigė prie akcijos būtinai prisidėsiantis.

„Mes gyvename užmiestyje, ten esančiose krautuvėlėse kainos iš viso neįkandamos. Galbūt netgi du kartus didesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose“, – guodėsi vyras.

Apie planuojamą boikotą girdėjęs Algis sako, kad vasario 16-oji yra puiki diena atkreipti valdžios dėmesį į absurdiškas prekybos centrų kainas. Nors vyras nesitiki, jog tokiomis priemonėmis įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų.

„Į prekybos centrus nėjau per pirmąjį boikotą. Neisiu ir dabar“, – kalbėjo ryžtingai nusiteikęs panevėžietis.

Skirtingai nei dauguma prie pirmojo boikoto prisijungusių tautiečių, vyras daugiau maisto produktų prieš akcijos dieną nusipirkęs nebuvo. To jis neketina daryti ir prieš vasario 16 dieną prasidėsiantį prekybos centrų boikotą. Jo teigimu, tuomet akcija neiti į prekybos centrus netektų prasmės.

Į daržoves nebežiūri

Panevėžietę Reginą maisto produktų kainos taip pat nepaliauja stebinti. Ji į daržovių skyrių prekybos centruose nė nebeužsukanti. Moteris pirmajame prekybos centrų boikote nedalyvavo, tačiau laikosi nuomonės, jog lietuviams reikia solidarizuotis ir garsiai kalbėti apie visuomenę kamuojančias problemas.

„Mes gyvename demokratinėje valstybėje, todėl turime teisę kalbėti. Jei tylėsime, viskas bus taip, kaip buvę“, – tvirtina panevėžietė.

„Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Dantė pažymi, kad kai kurių daržovių kainų ūgtelėjimui įtakos turėjo Europos pietuose vyravęs šalčiai ir sniegas. Tai labiausiai paveikė įvairių rūšių salotų, žiedinių daržovių, cukinijų ir baklažanų prekybą.

„Pietų Europoje, ypač Ispanijoje ir Italijoje, kurių regionuose pasnigo pirmą kartą per daugelį metų, įvairių daržovių derlius sumažėjo, o pačių daržovių kokybė nukentėjo“, – tvirtino R. Dantė.

Ji suteikia viltį, kad atvežtinių daržovių kainos šiuo metu pasiekė savo piką ir daugiau kilti nebeturėtų.

Gerbia pirkėjų pasirinkimą

Bendrovės „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė tvirtina, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turįs pasirinkimą, ar eiti į parduotuvę, į kokią eiti bei kokias prekes joje pirkti. Prekybos tinklų „Iki“ parduotuvės imtis specialių veiksmų per vasario 16–20 dienomis vyksiantį boikotą neketina. Todėl papildomų pagundų ar nuolaidų, kurios gyventojus galbūt viliotų užsukti į parduotuvę, nebus pateikiama.

B. Čaikauskaitė pabrėžia, kad maisto produktų kainos prekybos centruose „Iki“ nuolat svyruoja. Esą kartais tai mažai priklauso ir nuo prekybos tinklų norų.

„Vienų prekių kainos priklauso nuo sezoniškumo ir derliaus, kitų – nuo tiekimo kainos, – akcentavo viešųjų ryšių vadovė. – Didžiąją kainos dalį nustato įvairių maisto produktų tiekėjai. Savo ruožtu mūsų prekybos tinklas deda visas pastangas derybose su tiekėjais. Reguliariai vertiname ne tik kainų pagrįstumą, bet ir konkretaus produkto patrauklumą vartotojui.“

Apie laisvą pirkėjų pasirinkimą kalba ir prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. Į dideles diskusijas apie būsimo didžiųjų prekybos centrų boikoto pasekmes nesileidęs specialistas išsakė viltį, kad lietuviai ir toliau rinksis šalies rinką.

„Mes, kaip Lietuvoje veikiantis verslas, ir aš, kaip lietuvis, norėtume, kad savo pinigus žmonės leistų ir mokesčius mokėtų Lietuvoje, o ne šalyse kaimynėse“, – mįslingai ir lakoniškai kalbėjo L. Vilimas.

Komentarai

  • Nieko čia nebus. 🙂 Lietuviai – ne gruzinai. Nuekite prie maximu bile kurią dieną, bile kada – nėra kur mašinos pastatyti. Tai kame problemos? Pinigų nėra? Yra. Proto nėra? tai ne maximoje jo ieškoti. Paverkti norisi? tai lietuvis jau toks augalas – nelaistyk, tik duok paverkti. :0

  • Nenueiti 4 dienas vargu ar išsiversiu. Tačiau aš jau seniai „boikotuoju “daržoves. Valgysiu savo konservuotas ir lauksiu pavasario. Negaliu mokėti už brokolį 1,89 euro, o kalafiorą 2,49. Labai mėgau, bet tiek to.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų