-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prie profesoriaus namų susirinko būrys bendraminčių, tarp kurių ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, ministrai Jurgita Šiugždinienė, Arvydas Anušauskas, Monika Navickienė, kiti parlamentarai ir politikai.
Susirinkusiesiems V. Landsbergis dėkojo už sveikinimus ir skirtą laiką. Paklaustas, ko šiandien palinkėtų Lietuvai, profesorius vylėsi, kad žmonės bus džiaugsmingi ir brangins ne tik gyvenimą, bet ir vieni kitus.
„Norėčiau, kad Lietuva šypsotųsi. Ji per dažnai būna surūgusi. Bet ką aš galiu padaryti? Kai pabandau pajuokauti, sako – va, jis iš visų juokiasi. Vis nepataikau. Ištisinės klaidos mano gyvenime. Bet vis tiek aš tikiu ir tikiuosi matyti Lietuvą džiaugsmingą“, – antradienį Žvėryne susirinkusiesiems sake V. Landsbergis.
„Aplinkui visko yra. Bet džiaugsmą reikia turėti su savimi. Nenusipirksi čia krautuvėlėje, nenueisi į „Sodrą“ ar kokį pašalpų biurą, kad tau šiek tiek sušelptų. Būkim džiaugsmingi, džiaukimės gyvenimu. Jis, vis dėlto, yra didelis ir geras dalykas. Branginkim jį ir vienas kitą. Susitariam?“, – klausė jis.
V. Landsbergis buvo pasveikintas lietuvių liaudies dainomis, krašto apsaugos ministras profesoriui įteikė vieną paskutiniųjų V. Landsbergio pasirašytų aktų dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Kovo 11-osios Akto signataras, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas V. Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.
1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“. 1978-1990 m. dirbo kaip Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
V. Landsbergis yra išleidęs per 100 knygų, kuriose, kaip ir straipsniuose, iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.
Už nuopelnus Lietuvai V. Landsbergis apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu (1998), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu (1998), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003). 2004 m. jam paskirta JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija (JAV). V. Landsbergis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2011), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2012), LTOK Olimpine žvaigžde. Yra garbės savanoris.
