Mokslo žemėlapyje užgeso dar viena švieselė

Jauni žmonės nevažiuoja studijuoti į mažus miestus ar miestelius. Žodis „provincija“ įgauna vis niūresnę prasmę, o greitų sprendimų kol kas nematyti.

Žiūrint į iš kosmoso darytas naktines planetos nuotraukas, galima aiškiai matyti šviesos sankaupas – valstybių sostines ar didžiuosius miestus. Tokia pat linkme Lietuvoje koncentruojasi ir mokslo šviesos. Jeigu būtų įmanoma matyti aukštųjų ar kolegijų judėjimą bei koncentraciją mūsų valstybėje, vaizdas būtų panašus. Šį kartą šiame žemėlapyje aptemti atėjo eilė Kėdainiams.

Nuo rugsėjo Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centras keliasi į Kauną.

Nuo rugsėjo į Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centrą Kėdainiuose studentai nebus priimami. Šis studijų centras išsikelia į Kauną, kur jau vykdo dalį savo veiklos. Kaip pagrindinė priežastis įvardijama demografinė situacija, nes dėl sparčios emigracijos Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, sparčiai mažėja žmonių. (Iš Kėdainių rajono savivaldybės per 2001–2014 metus emigravo 2,4 procento visų emigravusių žmonių, t. y. 12 987 Kėdainių rajono gyventojai. Vien per per 2013–2014 metus emigravo 1 730 gyventojų). Į studijų programas, kurios buvo siūlomos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre ir nesulaukė susidomėjimo, sėkmingai surenkami studentai Kaune.

Prieš priimant šį sprendimą buvo bandoma ieškoti kontaktų su vietos verslininkais, tačiau susidomėjimo nebuvo sulaukta. Į studijų centro organizuotą susitikimą pasidalyti pasiūlymais ar pageidavimais atvyko vos keli verslo atstovai. Nieko šioje situacijoje negalėjo pasiūlyti ir Savivaldybė. Nors Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius, susitikęs su kolegijos vadovais, teigė, jog norėtų, kad Kėdainiai liktų akademinis miestas, J. Bareikienė liko skeptiška.

Motyvacijos stoti mokytis į mažesnius miestus trūksta

„Kauno kolegijos patalpose mes jau turime savo auditorijas, nuo šių mokslo metų mums skirtos patalpos ir administracijai. Akivaizdu, kad regioninių aukštųjų mokyklų plėtros politika Lietuvoje nepasiteisina, o aukštasis mokslas koncentruojasi į didesnius miestus. Galime nupirkti įrangą, paruošti auditorijas, bet jos stovės tuščios. Savivaldybė jų nepripildys“, – kalbėjo Kėdainių J. Radvilos studijų centro vadovė Jolanta Bareikienė.

Kėdainių J. Radvilos studijų centro vadovė Jolanta Bareikienė.

J. Radvilos studijų centre šiuo metu yra beveik trys šimtai pirmo–trečio kurso studentų. Centras vykdo studijas dviejuose miestuose – Kaune ir Kėdainiuose. Aukštosios mokyklos centras yra Kauno kolegija.

„Kėdainiuose nieko naujo, palyginti su situacija Lietuvoje, nevyksta. Procesai panašūs visur – Panevėžyje, Šiauliuose. Nors esu dėkinga Kauno kolegijos vadovybei, suteikiančiai mums visas sąlygas ir priimančiai po savo stogu, man, kaip pilietei, skaudu dėl jūsų minėtos švieselės dingimo iš Lietuvos mokslo žemėlapio. Nors mes nedingome, tik persikeliame. Pakeitėme pavadinimą, vadinsimės Kauno kolegijos humanitarinių studijų centras“, – sakė Jolanta Bareikienė.

Anot vadovės, jauniems žmonėms trūksta motyvacijos, kad mokytųsi ar liktų dirbti mažesniuose miesteliuose.

„Demografinė padėtis, nesuvaldoma emigracija, sumažėjęs gimstamumas prives prie to, kad kasmet aukštosios mokyklos sulauks dar mažiau studentų. Nuolatinis akcentavimas, kad didėja MMA ar atlyginimai jauniems žmonėms, kelia juoką – 300 eurų tikrai nėra tas stimulas, kuris kažką pakeistų. Todėl ne visi abiturientai stoja į aukštąsias Lietuvoje – nemaža dalis išvyksta į užsienį, netgi ir šimtukininkai. Taip prarandame talentus“, – skėstelėjo rankomis J. Bareikienė.

Ministrė siūlo mažinti studijų įstaigas jas jungiant

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė viešojoje erdvėje išsakė nuomonę, kad studijų įstaigos turės jungtis.

Anot J. Petrauskienės, šiuo metu Lietuvoje aukštasis mokslas yra nekonkurencingas, neatitinka regionų ir darbo rinkos lūkesčių, o švietimo sistema inertiška, įstaigos dubliuoja viena kitą, aukštojo mokslo įstaigos nepajėgia konkuruoti dėl studentų, mokslo užsakymų studijuoti tarptautiniu mastu. Kokiais būdais švietimo įstaigos bus stambinamos, bus sprendžiama, atsižvelgiant į faktais paremtus argumentus.

Anot ministrės, gyventojų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja, ir tokios tendencijos numatomos iki 2025 m., todėl optimizavus aukštųjų mokyklų skaičių ir pakėlus stojamojo balo kartelę, kasmet studijuoti būtų priimama ne 15 tūkst., o apie 6,5 tūkst. studentų.

Prezidentė palaiko Vyriausybės siekį mažinti aukštųjų mokyklų skaičių

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko Vyriausybės siekį mažinti aukštųjų mokyklų skaičių bei gerinti aukštojo mokslo kokybę ir pabrėžia, kad aukštojo mokslo reforma – šios Vyriausybės prioritetas. Prezidentė nurodo keturias svarbias aukštojo mokslo reformos sritis – finansavimą, santykį su verslu, mokslo finansavimą ir studentų verslumo skatinimą. Ji pabrėžia, kad reikia kalbėtis ir su akademine bendruomene, ir su studentais, ir rasti tokį variantą, kuriam būtų pritarta ir kuris nesukeltų antagonizmo ir didžiulės priešpriešos.