7 neįtikėtini faktai apie jūsų kūną

7 neįtikėtini faktai apie jūsų kūną

Ar žinojote, kad įmanoma užuosti baimę tiesiogine šio žodžio prasme?

Tą atradę mokslininkai tvirtina, jog prieš mums darant ką nors baugaus pasikeičia mūsų kūno kvapas. Tai įvyksta net ir tuo atveju, jeigu manome, kad nebijome. Ir kiti žmonės šį skirtumą gali užuosti.
Beje, tai tik viena iš daugybės nuostabą keliančių paslapčių, kurias žmogaus kūnas slėpė tūkstantmečius ir kurias mokslininkai pagaliau pradeda atskleisti. Tarp tų paslapčių, pavyzdžiui, yra labai netikėtų faktų apie ryšį tarp mūsų ausų lezgelių ir širdies bei apie tai, kaip akimirką tetrunkantis žiovulys padeda „perkrauti“ smegenis ir akimirksniu pagerina nuotaiką.
Štai dar keli labai keisti faktai apie žmogaus kūną, kuriais sunku patikėti, bet teks – nes tai tiesa.

Diagnozė iš ausų

Nepatikėsite, bet įstriža raukšlė – arba jos nebuvimas – ausies lezgelyje gali nulemti jūsų širdies sveikatą. Nors mokslininkai dar tik bando paaiškinti šį ryšį, jau daugiau kaip du dešimtmečius (nuo 1992-ųjų) žinoma, jog žmonės, turintys tą raukšlelę, yra labiau linkę sirgti širdies kraujagyslių ligomis. Diagnozės iš ausų tikslumas – net 94 procentai, taigi mokslininkai pataria gydytojams užgniaužti panieką ir naudoti šią nestandartinę metodiką ankstyvai širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie gimė turėdami didesnę riziką. Juolab kad naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog raukšles ant ausų lezgelių turintys vyrai labiau rizikuoja mirti nuo staigaus infarkto.

Mažiau užkrečiamas tik vasarą

Pamatę kitą žmogų žiovaujanti – net ir nuotraukoje, – beveik visada nusižiovaujame ir patys. Nors 2011-aisiais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog į nuotraukas šitaip reaguoja ne visi žmonės, o tik 45 procentai žiemą ir vos 24 procentai – vasarą. Vis dėlto peršasi išvada, jog žiovavimas atvėsina mūsų smegenis, tad šio reflekso užkrečiamumas priklauso nuo aplinkos temperatūros.
Specialistai taip pat sako, jog žiovavimas padeda mums išlikti budriems ir blaiviai mąstantiems. Pasirodo, sudėtinga protinė veikla tiesiogine prasme įkaitina smegenis, o žiovavimas padeda atkurti temperatūrų pusiausvyrą.
Dar vienas netikėtas mokslininkų atradimas, apie kurį veikiausiai nežinojote: praktiškai neįmanoma baigti žiovauti atsimerkus.

Didelis, bet plonas

Ar žinojote, kad didžiausias žmogaus organas prilygsta šešių teniso kortų dydžiui, tačiau yra vos vienos ląstelės storio?
Omenyje turimas endotelis – plokščiųjų ląstelių endoteliocitų klodas, dengiantis širdies vidų, kraujagyslių (o jų mūsų kūne – daugiau nei 96 000 km!) ir limfagyslių spindžio paviršius. Endotelis dar vadinamas arterijų smegenimis, nes savarankiškai kontroliuoja, kokias medžiagas praleisti iš kraujo į kraujagyslių sieneles, o kurias – ne.
Endotelis priima ir daugiau svarbių sprendimų. Pavyzdžiui, kada išskirti molekules, reguliuojančias kraujospūdį, atremiančias ligas, kontroliuojančias kraujo krešėjimą ir kraujo tirštumą – juk tam, kad jis lengvai tekėtų gyslomis, svarbu, jog jis būtų pakankamai skystas.

Garsų ir spalvų pasaulis

Daugumos žmonių skonio, garso ir regos pojūčiai yra atskirti. Tačiau tie, kuriems diagnozuota reta būklė, vadinama sinestezija, kartais susipainioja tarp savo pojūčių. Pavyzdžiui, išgirdę žodžius, jaučia jų skonį arba regėdami tam tikras spalvas girdi garsus. Kiekvieno sinestetiko būklės sunkumas vis kitoks: yra žmonių, kurie jaučia maždaug 15 procentų žodžių skonį, bet pasitaiko ir tokių, kuriems ši pojūčių maišatis šimtaprocentinė.
O mokslininkai tuo metu vis dar aiškinasi, ką sinestezija padaro žmogaus smegenims, kad šitaip jas sujaukia.

Baimės kvapas

Vieni žmonės gali užuosti ir reaguoti į kitų žmonių baimę, ir dėl visko kaltas prakaitas. Vienos JAV agentūros, užsiimančios gynybiniais projektais, užsakymu atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pažastyse esančios prakaito liaukos išskiria skirtingus feromonus, kai mes bijome ir kai ne. Mokslininkai tą sužinojo iš 20 žmonių, pusę kurių pasodino ant treniruoklių, o pusę pasiuntė pirmajam gyvenime šuoliui iš lėktuvo su parašiutu (tiesa, tandemu su instruktoriumi). Palyginus vienų ir kitų savanorių prakaito pavyzdžius, paaiškėjo, jog į ramiai sportavusių žmonių prakaito kvapą reaguoja vienos mūsų smegenų sritys, o į priverstinių ekstremalų – visai kitos.

Vyrai ir moterų ašaros – nesuderinama?

Prieš porą metų atliktas labai rimtas mokslinis tyrimas parodė, jog moterų ašaros slopina vyrų aistrą. Jos veikia kaip savotiškas cheminis signalas kitiems žmonėms – ir ne itin malonus. Per eksperimentą vyrai, pauostę ašaras, sukeltas neigiamų emocijų, o paskui pamatę nuotraukas moterų, kurios jas praliejo, nusprendė, jog jos visos nepatrauklios. Seksualiai nepatrauklios.
Ašaros, kaip paaiškėjo, vyrus veikia ne tik psichologiškai, bet ir fiziologiškai – jiems sumažėja testosterono lygis, o smegenų sritys, atsakingos už seksualinį susijaudinimą, praktiškai išsijungia.

Į sveikatą!

Visi žinome, kad neįmanoma išlaikyti akis atmerktas čiaudint. Tačiau klystate, jei manote, jog užsimerkiame automatiškai tam, kad į jas nepatektų lašelių.
Iš tikrųjų tai tėra paprastas refleksas, panašus į tą, kai, gydytojui sudavus guminiu plaktuku per kelį, koja šokteli aukštyn.
Aišku, galima pabandyti nusičiaudėti atsimerkus, tačiau tik tam, kad įsitikintumėte, kaip tai sunku.

PARENGĖ SERGEJUS STONKUS

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų