G. Skumbino asmeninio archyvo nuotr.

Dėl senojo tikėjimo – politikų ir teismo akistata

Dėl senojo tikėjimo – politikų ir teismo akistata

Artėjančios Rasos arba dar Saulėgrįžos, Kupolių vadinama diena senąjį lietuvių tikėjimą išpažįstantiesiems šiemet turėtų būti dviguba šventė. Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ sulaukė geros žinios iš Strasbūro teismo, apgynusio jos teisę į valstybinį pripažinimą.

Šia naujiena džiaugiasi ir pusšimtis panevėžiečių, priklausančių Panevėžio „Romuvos“ bendruomenei.

„Teisės klausimai, įstatymai ir dvasingumas yra skirtingi ir nelabai susiję pasauliai. Juk jei nepripažinsime kažkurio paukščio, jis dėl to nenustos skraidyti.  Valstybinis pripažinimas giluminių tikėjimų esmių niekaip neįtakoja, bet iš kitos pusės jis padeda bendrijai veikti šiame materialiame, įstatymais apibrėžtame pasaulyje“, – sako Panevėžio romuvietis Gintaras Skumbinas.

„Romuvos“ sekėjų Lietuvoje, šios organizacijos atstovų duomenimis, gali būti apie 5000.

Toks skaičius nustatytas 2011 m. gyventojų surašymo metu. Per 2001 metų  surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. žmonių.

Panevėžio miesto tarybos narys Povilas Urbšys prieš trejus metus buvo vienas tų Seimo narių, kurie nepalaikė „Romuvos“ prašymo pripažinti jos tikėjimą valstybine religija. Jis balsuodamas susilaikė nuo tokio sprendimo.

„Kaip ir tada, taip ir dabar manau: mūsų krikščioniška tapatybė neatsiejama nuo baltiškosios, pastaroji turėjo įtakos formuojantis katalikybei Lietuvoje. Be to, grynai to senojo baltiškojo tikėjimo mes nebeturime – jis nutrūkęs jau keli šimtai metų“,– tvirtina politikas.

Visą straipsnį skaitykite birželio 10 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.

Komentarai

  • Akivaizdu , kad ši organizacija nori iš biudžeto gaut finansavimą lygiai kaip religinės bendruomenės , kurių dvasininkai nemoka jokių mokesčių .

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų