Nusipirkęs sklypą Žaliojoje girioje, kuriame kadaise buvo militarizuota teritorija ir veikė slaptas karinis objektas, panevėžietis planavo čia įsukti išskirtinių pramogų verslą. P. Židonio nuotr.

XXI amžiuje dėl elektros eina kryžiaus kelius

XXI amžiuje dėl elektros eina kryžiaus kelius

Panevėžio pašonėje, netoli aplinkkelio namus baigiantis pasistatyti panevėžietis Vytautas Vaičiūnas netrukus galėtų švęsti įkurtuves, jei ne spyną ant jo sodybos vartų užkabinęs „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ši įmonė trejus metus žada, bet tiek laiko vis dar nesugeba įvesti naujakuriui elektros. O kitą panašų elektros prašytoją Žaliojoje girioje bendrovė už įkyrumą net padavė į teismą.

Panevėžietis V. Vaičiūnas su žmona Nijole seniai svajojo iš miesto persikelti gyventi į visai netoli Panevėžio esančią sutuoktinės senelių jiems paliktą žemę. Prieš dešimt metų poros svajonė po truputį ėmė pildytis. Atokiame vienkiemyje Vaišvilčiuose, kurį supa platūs ūkininkų laukai, o priešais karaliauja didžiulis logistikos centras, ėmė dygti naujo namo pamatai.
Dabar sklype jau stovi kuklus medinis gyvenamasis namas, pirtelė, auga sodinti medeliai ir krūmai. Jiedu planavo pasistatyti dar ir šiltnamį, bet paklojus pamatus, Vytauto žmona mirė, nesulaukusi įkurtuvių.
„Nebestatysiu jau to šiltnamio, bet jo pamatai teberiogso, nėra kaip nugriauti – rankomis neįveiksiu“, – skėsteli rankomis vienas sodyboje likęs V. Vaičiūnas.
O bėda, kad iki šiol savo sklype jis neturi elektros. Visus statybos darbus tenka atlikti benzininiais, akumuliatoriniais įrankiais. Pastariesiems pakrauti žmogus jau „sunaudojo“ du elektros generatorius ir dabar kamuoja jau trečią.
„Turiu rankinį pjūklą, kirvį, akumuliatorinį suktuvą, taip ir dirbu. O ką daryti? Elektros sodyboje laukiu trejus metus – jei ją turėčiau, galima būtų keltis ir gyventi“, – apgailestauja Vytautas.

Kliūva europiniam geležinkeliui

V. Vaičiūno kryžiaus keliai dėl civilizacijos vienkiemyje prasidėjo 2018 metais, kai jo dar gyva žmona, kaip žemės savininkė, pateikė ESO prašymą atvesti į sklypą elektrą. Dvejus pirmuosius metus potencialūs vartotojai laukė šviesos ir per daug netrypė tiekėjui ant kulnų. Bet paskui kantrybė ėmė sekti.
„Pirmaisiais metais po mūsų pateikto prašymo dėl elektros prasidėjo visuotinis žemių paėmimas europiniam geležinkeliu „Rail Baltica“. Mano dalis sklypo, 5 arai, kaip tik pateko į tą supirkimą. Čia suplanuotas vietinės reikšmės keliukas“, – pasakoja V. Vaičiūnas.
Naujasis projektas, jo žiniomis, sustabdė elektros atvedimą į sodybą. Šį darbą elektrikams teko planuoti taip, kad nekliūtų geležinkelio infrastruktūrai.
„Visus pirmuosius metus ant mano žemės buvo uždėta kasimo darbus ribojusi „Rail Baltica“ žyma. Bet pernai balandį jos neliko. Paskambinau projektuotojams paklausti, kada jau bus galima statyti elektros pastotę ir pradėti visą procesą. Šie pažadėjo, kad tokia galimybės atsiras po pusantro mėnesio“, – pasakoja Vytautas, netrukus sulaukęs ir paslaugų apmokėjimo dokumentų tokiam sprendimui pradėti.
Tačiau savininkui pasirašius įteiktus popierius vėl viskas užmigo.

Nežinia kurioms Velykoms

„Nieko nesulaukęs vėl kreipiausi į elektros tinklus. Paaiškino, kad pagalius vėl kiša „Rail Baltica“. Paskambinu geležinkelininkams – viskas gerai, jie davė žodinį leidimą projektuoti elektrą man, tik prašė kasinėjimo darbus atlikti didesniame gylyje. Paskambinu ESO – jiems žodinio leidimo neužtenka, reikia raštiško – vėl lauk“, – savo odisėją pasakoja panevėžietis.
Taip pažadais elektrą suteikti per savaitę, dar vėliau per mėnesį maitinamas V. Vaičiūnas sulaukė ir rudens. O tada jau per šalta vykdyti kasinėjimo darbus.
„Skambinu pernai gruodį, sako, kad jau viskas gerai, Velykoms elektrą turėsi. Nusivylęs pajuokavau: „Gal ant rudeninių?“ – pamena Vytautas.

Projektą koreguoja

Ir V. Vaičiūno pokštas jau artėja prie tikrovės, nes per Velykas naujakurys tebesėdėjo be elektros.
Tik kaip pavėluotą velykinę dovaną praėjus šventėms Vytautui ESO įteikė staigmeną.
Bendrovės atstovai patikino, kad lauktoji pastotė Vaišvilčiuose suplanuota jau prieš dvejus metus, tik neva kalti kolegos, kurie per neapdairumą vis pateikdavo klientui netikslią informaciją.
V. Vaičiūnas sužinojo, kad ir visas projektas jo prašomai elektrai parengtas bei patvirtintas šių metų pradžioje. Tik jam dar reikia šiokios tokios poros mėnesių korekcijos dėl to paties europinio geležinkelio.
„Prašiau bent pasakyti, kur ta pastotė suplanuota. Kol jie baigs projektuoti, aš atlikčiau savo darbus, kad paskui iš karto galėčiau elektrą prisijungti. Bet man aiškina, kad projektą vėl reikia taisyti. Taip iki šiol tiksliai ir nežinau, kodėl vis dar neturiu elektros: vieną kartą kalba taip, kitą – kitaip, vis skirtingas priežastis vardija ir teisinasi“, – jau pyksta V. Vaičiūnas.
Kantrybės netenkantis panevėžietis šią savaitę į akistatą jau pakvietė ESO atstovus Panevėžyje ir žada išsiaiškinti konkrečiai, kas neleidžia jam pasiekti civilizacijos.

Panevėžio pašonėje, netoli aplinkkelio namus baigiantis pasistatyti panevėžietis Vytautas Vaičiūnas netrukus galėtų švęsti įkurtuves, jei ne spyną ant jo sodybos vartų užkabinę elektrikai. P. Židonio nuotr.

Panevėžio pašonėje, netoli aplinkkelio namus baigiantis pasistatyti panevėžietis Vytautas Vaičiūnas netrukus galėtų švęsti įkurtuves, jei ne spyną ant jo sodybos vartų užkabinę elektrikai. P. Židonio nuotr.

Darbas iš naujo

ESO ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas „Sekundei“ aiškino, kad V. Vaičiūno planus Vaišvilių kaime sujaukė būtent „Rail Baltica“ projektas.
„Objekto prijungimas prie elektros skirstomojo tinklo buvo užstrigęs dėl planuojamos „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės – dviem etapais įvykusių žemės paėmimo visuomenės reikmės procedūrų“, – teigia ESO atstovas.
Anot jo, prieš porą savaičių įvyko bendrovių ESO ir „Lietuvos geležinkeliai“ susitikimas, jame buvo nutarta pakoreguoti projektuojamo kabelio į V. Vaičiūno vienkiemį trasą, kad vėliau būtų išvengta papildomų problemų dėl būsimo geležinkelio projekto.
Dabar projektuojama nauja trasa: renkami sutikimai ir derinamas servitutas.
„Bendrovės specialistai nuolatos palaiko ryšį su klientu ir informuoja apie susiklosčiusią situaciją bei planuojamus įgyvendinimo terminus“, – tikino P. Kalmantas.

Dėl elektros į teismą

V. Vaičiūno vargus dėl elektros puikiai supranta taip pat jau dvejus metus jos maldaujantis panevėžietis Simas Misevičius. Dėl tokio, regis, visiems įprasto dalyko šis jaunas verslininkas dabar priverstas varstyti netgi teismo duris.
Panevėžio apylinkės teisme pusmetį nagrinėjama byla, kurioje ESO prašo nutraukti sutartį su S. Misevičiumi. Pagal šią sutartį energijos skirstymo operatorius žadėjo įvesti elektrą į S. Misevičiaus valdas Žaliojoje girioje dar 2019 m. liepos 26-ąją.
Pernai vasarą tą patį ginčą išnagrinėjusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė išvadas elektros prašančio vyro naudai. Tačiau tarybos pastabų elektrikai nenorėjo klausyti.
„Jei jie pradėtų vykdyti VERT nurodymą, pagal sutartį aš galėčiau prisiteisti patirtą žalą“, – kodėl buvo paduotas į teismą, spėja S. Misevičius.

Verslas stoja

O nuostolių šis panevėžietis jau skaičiuoja turintis nemažai. Žaliojoje girioje nusipirkęs sklypą, kuriame kadaise buvo militarizuota teritorija ir veikė slaptas karinis objektas, jaunas vyras planavo čia įsukti išskirtinių pramogų verslą. Simas įsirengė siaubo kambarius požeminiame bunkeryje, o prie jų planavo atidaryti kavinę.
Į apleistą karinį štabą investavęs per 30 tūkst. eurų, paėmęs paskolą, verslininkas 5 tūkst. eurų skyrė numatytam elektros įvadui įrengti.
„Turime įsigiję objektą, kuriam bent tris kartus buvo išduotos techninės sąlygos. Susimokėjome pinigus, tačiau elektros iki šiol neturime, o jau praėjo dveji metai“, – stebisi S. Misevičius.

Į apleistą buvusį karinį štabą Žaliojoje girioje investavęs kelias dešimtis tūkstančių eurų, tam paėmęs paskolą, S. Misevičius skaičiuoja nuostolius dėl jau trečius metus neįvedamos elektros. P. Židonio nuotr.

Į apleistą buvusį karinį štabą Žaliojoje girioje investavęs kelias dešimtis tūkstančių eurų, tam paėmęs paskolą, S. Misevičius skaičiuoja nuostolius dėl jau trečius metus neįvedamos elektros. P. Židonio nuotr.

Užburtame rate

O kažkada sovietmečiu elektros Žaliojoje girioje buvo daugiau, nei reikėjo, tačiau likvidavus karinį štabą, 2012 m. jos tiekimas nutrauktas. Kadaise čia buvusi elektros linija dabar tik numanoma.
Pirkdamas bunkerį, Simas buvo garantuotas, kad jau po pusmečio turės elektrą. Bet artėjant sutartyje su ESO numatytam terminui, ėmė plaukti laiškai apie pasikeitusius planus jo pramogų parke.
Dėl neva užstrigusių derybų su Valstybinių miškų urėdija elektros atvedimą iš pradžių teko nukelti į 2020-ųjų gruodį – operatorius teisinosi, esą miškininkai atsisakė derinti techninį projektą ir neleido tiesti naujos elektros linijos savo valdose.
Tuomet S. Misevičius pats kreipėsi į urėdiją, o ši paaiškino, kad visai nefigūruoja rengiant projektą dėl kareivinių pastato elektros įrenginių prijungimo prie ESO elektros tinklų.
Civilizacijos trukdžiai verslininkui neleidžia plėsti parko ir slėptuvės išorėje, kur jau dabar yra pastatęs originalių paties sukurtų metalo skulptūrų. Kieme pradėta tvarkyti ir salė, planuota įkurti iškylų kiemelį, o ant senų buvusio pastato pamatų S. Misevičius ketino statyti kavinę. Bėda, kad šitie statiniai stovi valstybinėje žemėje.
Jos išsipirkti verslininkas negali, nes pastatai nusidėvėję. Bet negali ir jų rekonstruoti, nes projektui reikalingas elektros įvadas.
„Užburtas ratas“, – rankomis skėsčioti lieka S. Misevičiui.
Anot jo, ESO siūlė pasirašyti ir tam tikrą taikos sutartį. Esą elektros tiekėjas sutiktų vesti kabelį per kitą liniją, už kurią pašnekovas turėtų papildomai sumokėti dar 6 tūkst. eurų. Tačiau Simas įsitikinęs: tas pats miškas, ar per vieną, ar per kitą liniją, vis tiek reikės prašyti miškininkų servituto ir veikiausiai vėl pasileis ta pati plokštelė.

Nesutinka primokėti

ESO aiškina, kad S. Misevičiaus elektros įrenginių prijungimo prie ESO tinklų paslaugos sutarties vykdymas sustabdytas dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių. Taip pat dėl to, kad esą nebuvo gautas suderinimas iš atsakingų institucijų – be jo bendrovė teigia negalinti įgyvendinti sutarties.
„Įmonė stengėsi prijungti kliento elektros įrenginius prie savo elektros tinklų, tačiau tinklui tiesti nebuvo gautas suderinimas iš Valstybinių miškų urėdijos, kuri atsisakė derinti techninį projektą ir leisti jos patikėjimo teise valdomame miške tiesti elektros liniją“, – teigia P. Kalmantas.
Anot jo, buvo ieškoma alternatyvių prijungimo būtų: sutikus urėdijai, klientui esą buvo pasiūlyta didinti prijungimo atstumą, tai reikštų ir papildomą įmoką.
„Atsiradus būtinybei tikslinti prijungimo sąlygas ir sutarties nuostatas, ESO kreipėsi į klientą, tačiau tai jam nebuvo priimtina ir šis nesutiko tikslinti prijungimo paslaugos sutartyje nurodytų prijungimo sąlygų ir pritarti kainos padidėjimui“, – sako P. Kalmantas.
Todėl tolesnis sutarties vykdymas, įmonės nuomone, tampa nebeįmanomas ir energijos skirstymo operatorius prašo nutraukti sutartį.
„Tai padarius vartotojui bus grąžinta anksčiau sumokėtos įmokos suma“, – teigia ESO atstovas.
Valstybinių miškų urėdija informavo siūliusi ESO įsiteisinti jos žemės sklype esantį seną, nenaudojamą elektros kabelį, reikalingą pramogų parkui, ir patikslinti valstybinio sklypo duomenis pagal esamą situaciją.
Per praėjusius 2020 m. VERT išnagrinėjo net 55 ginčus, susijusius su elektros energetikos sektoriumi. Dažniausiai vartotojai skundėsi dėl prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, sutartinių įsipareigojimų vykdymo, įmokos dydžio, taip pat atsiskaitymo už elektros energiją ir kt.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų