P. Židonio nuotr.

Naujas parkas – arčiau gamtos

Naujas parkas – arčiau gamtos

Ištisa statybų aikštele virtęs Panevėžys imasi dar vieno darbo: ieško statybininkų įrengti naują miesto parką. Šis turėtų būti nepanašus nė į vieną jau esantį – su viešbučiais vabzdžiams ir koridoriais varlėms. Būsimo Kniaudiškių parko laukianti pietinės miesto dalies gyventojų bendruomenė tebejaučia apmaudą, kad vietoje vienos naujos rekreacinės vietos galėjo būti įrengtos dvi.

Rangos darbų konkursą būsimam Kniaudiškių parkui įrengti paskelbusi Savivaldybė statybininkų pasiūlymų laukia iki balandžio pabaigos.

Oficialiai skelbiama, kad nauja žalioji zona turėtų būti užbaigta dar iki šių metų rugsėjo. Visgi projekto vadovės, Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Ievos Skiotienės teigimu, baigimo terminai bus žinomi paaiškėjus rangovui.

Pietinėje miesto dalyje, tarp Nemuno, Molainių, V. Alanto ir Kniaudiškių gatvių suprojektuotas 7,7 ha parkas, anot projekto vadovės, išsiskirs natūralumu – jo vizija menkai panaši į kitas rekreacines Panevėžio erdves.

Arčiau gamtos

Būsimo Kniaudiškių parko didžioji dalis takų bus mediniai arba iškloti sutankinto grunto danga, akmenimis. Parke numatytas varlių migracijos takas, vabzdžių nameliai, dalis teritorijos užsėta žydinčia pieva, suformuotos vietos iškyloms ant žolės, įrengtas basų kojų takas, išvalytas esamas tvenkinys.

Pasak I. Skiotienės, kuriant parką bus menkai pažeistos vabalų, skruzdėlių, driežų ir varlių buveinės, sudarytos sąlygos jiems toliau čia gyventi.

„Parkas bus nesukultūrintas, arčiau gamtos“, – sako projekto vadovė.

Kol kas nykioje teritorijoje planuojamas parkas kuriamas populiarios lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais: kiekvienas supiltas kalnelis turės Eglės vaiko vardą ir aplink jį žaliuos tos rūšies medžiai.

Kniaudiškių parką įrengti užsimota dar 2006-aisiais, bet apie anų laikų bandymus dabar teliudija supilti 2–3 metrų pylimai. P. Židonio nuotr.

Pradėjo ir apleido

Kniaudiškių parką įrengti užsimota dar 2006-aisiais. Į jį buvo investuota daugiau nei milijonas litų, bet apie anų laikų bandymus dabar teliudija supilti 2–3 metrų pylimai.

Šįkart jam užbaigti paverčiant dar viena lankoma vieta mieste Savivaldybė yra gavusi 525 tūkst. eurų europinę paramą, pati numačiusi iš miesto biudžeto pridėti kiek daugiau nei 90 tūkst. eurų.

Pagal Panevėžio specialųjį želdinių tvarkymo planą mieste suskaičiuojami 43 parkai ir skverai. Didžiausias jų – Kultūros ir poilsio parkas, užimantis 39 ha. Seniausio Skaistakalnio parko teritorija driekiasi 29,74 ha, Jaunimo parkas – 4,14 ha. Visos miesto žaliosios erdvės kartu sudaro apie 700 ha, o tai yra 14 proc. viso Panevėžio ploto.

Savivaldybės duomenimis, kiekvienam panevėžiečiui tenkantis želdynų plotas didesnis nei statistinio lietuvio butas – apie 70 kv. m. Teisės aktais nustatyta, kad vienam miesto gyventojui turi tekti ne mažiau nei 25 kv. m žaliojo ploto.

Tikėjosi dviejų

Pietinėje miesto dalyje įsikūrusios Nendrės-Dainavos vietos bendruomenės žmonės tebejaučia apmaudą dėl prieš trejetą metų nepatenkino jų reikalavimo nebaigtos statyti Pilėnų mokyklos teritorijos dalį taip pat paskirti dar vienam parkui. Idėjas, kuo paversti nebaigtos statyti mokyklos didžiulę teritoriją, Pilėnų mikrorajono gyventojai kėlė nuo tada, kai sustojo prestižine turėjusios tapti švietimo įstaigos statyba. Specialiai susibūrusi Nendrės-Dainavos bendruomenė ragino šioje vietoje žemę atiduoti kvartalo žmonių reikmėms ir įrengti rekreacinę zoną. Bendruomenės pirmininkė Rima Kaminskienė mano, kad netoli suplanuoto Kniaudiškių parko galėjo atsirasti ir dar vienas.

„Niekas Kniaudiškių parkui nesako „ne“. Mūsų bendruomenės žmonės dalyvavo ir jo viešame svarstyme. Bet kuo daugiau parkų mieste, tuo geriau, nors ir mažiukų, tačiau kuo arčiau namų. Molainių, Kniaudiškių, Margirio, J. Tilvyčio gatvių gyventojams pasiekti naują parką bus patogu, bet nuo Nendrės, Dainavos gatvių iki jo daugiau nei kilometras. Atrodo, kad netoli, bet reikia eiti gatvėmis, dar net Alanto g. žiedą kirsti – vaikų vienų į parką neišleisi“, – kalbėjo R. Kaminskienė.

Idėjoms pasiūlė kitą vietą

Bendruomenės pirmininkė guodžiasi, kad be žaliųjų erdvių suprojektuotas daugiabučių namų Pilėnų mikrorajonas galėjo turėti savo rekreacinę zoną, jei Savivaldybė, užuot aukcione pardavusi visą nebaigtos statyti mokyklos teritoriją, dalį jos būtų atrėžusi visuomenės poreikiams. R. Kaminskienė įsitikinusi, jog tokį parką įrengti Savivaldybei nebūtų brangiai atsiėję, mat patys gyventojai žadėjo imtis darbo.

„Mes dabar aplink savo daugiabučius aplinką tvarkome tik iš savo lėšų. Ir tame parke nebūtų reikėję prašmatnių įrenginių, gal tik Savivaldybei kainavę kalniukus supilti“, – sako bendruomenės atstovė.

Mokyklos sklypo prašiusiems entuziastams Savivaldybėje buvo pasiūlyta savo idėjas įgyvendinti būsimame Kniaudiškių parke, kur pietinės miesto dalies gyventojai turėtų ne mažutę, o normalią rekreacinę zoną.

Bijo kaminų

Nebaigtą statyti mokyklą su 3 ha sklypu net 26-ą kartą skelbtame aukcione 2019-ųjų pavasarį už 224 tūkst. eurų įsigijusi viena Panevėžio statybų bendrovė kol kas tebetvarko statybvietę. Kas iškils teritorijoje tarp daugiabučių ir V. Alanto gatvės, jos savininkai kol kas planų neatskleidžia.

R. Kaminskienės teigimu, aplinkiniams gyventojams būtų menka paguoda, jei kaimynystėje pradėtų kurtis individualūs namai.

„Negerai bus, jei iškils mažaaukščiai namukai, neprijungti prie centralizuoto šildymo. Ir dabar žiemą nuo Stetiškių ateina smogas, langų atidaryti negalime“, – sako bendruomenės pirmininkė.

 

Komentarai

  • Kaip Panevėžys viską daro, nuostabu! Po 5 metų bus toks traukos centras jaunoms šeimoms. Valanda iki Vilniaus autostrada. Gal keltis gyventi.. poto nei namų nei būtų nebeliks paprastam žmogui 😀

  • Pakvipo Europa

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų