Panevėžio vakcinavimo centre praėjusį ketvirtadienį, penktadienį bei šeštadienį turėjo būti skiepijami švietimo darbuotojai, tačiau sužinoję, kad jiems skirta „AstraZeneca“ vakcina, masiškai šios atsisakė.

Šlubuojanti vakcinacija tampo nervus

Šlubuojanti vakcinacija tampo nervus

 

Didieji miestai džiūgauja per ilgąjį Velykų savaitgalį sumušę naują skiepijimo rekordą, tačiau Aukštaitijos sostinėje vakcinavimo centras buvo uždarytas.

Panevėžiečių skiepijimą organizuojančios miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas aiškina, kad gyventojams leidus rinktis, kokia vakcina skiepytis, atsirado daug sumaišties. Anot jo, Panevėžyje vakcinavimo procesą apsunkina ir žmogiškųjų išteklių trūkumas. Jau pasipylė ir gyventojų skundai. Tiek vyresni nei 80 metų senjorai, tiek onkologiniai ligoniai piktinasi dar nesulaukę jiems priklausančio skiepo. O namuose sunkius ligonius slaugantys artimieji piktinasi, kad iš tokių žmonių netgi atimta galimybė rinktis vakciną.

Aštuoniasdešimtmetė liko be skiepo

Kaip pasakojo žurnalistas, politikos apžvalgininkas Artūras Račas, Vilniuje jau skiepijami vyresni nei 65 metų senjorai bei į kitas prioritetines grupes patenkantys gyventojai, o jo Panevėžyje gyvenanti mama, šiemet atšventusi 80-metį, tik praėjusią savaitę sulaukė kvietimo skiepytis. Tačiau skiepo taip ir negavo – nurodytu laiku nuvykusi į vakcinavimo centrą, senjorė sužinojo, kad jai numatyta „AstraZeneca“ vakcina. A. Račas stebisi, kodėl skiepytis kviečiamas žmogus nėra iš anksto informuojamas, kokia vakcina bus skiepijama. Anot jo, žinant, kad reputaciją praradusi „AstraZeneca“ nėra pageidaujama, būtų sutaupoma daug laiko atrenkant tik tuos, kurie jos nesibaido.

Mano mama garbaus amžiaus ir jau turėjusi trombozės atvejų, tad skiepytis „AstraZeneca“ jai didelė rizika. Atsisakiusi tokio skiepo, ji buvo išsiųsta į namus, atseit tuo metu kitų vakcinų neturėjo. Netikiu, kad Panevėžyje visiems siūloma tik „AstraZeneca“, – kalbėjo A. Račas.

Vėliau iš pažįstamų jis sužinojęs, kad tą pačią dieną Panevėžio vakcinavimo centre žmonės buvo skiepijami ir kitų gamintojų vakcinomis. A. Račui nesuprantama, kodėl Aukštaitijos sostinėje taip atsilieka prioritetinių grupių vakcinavimas – pagal savo amžių jo mama jau turėjo būti paskiepyta dviem vakcinos dozėmis ir įgijusi imunitetą, bet iki šiol ji dar negavusi nė vieno skiepo.

Išties keistai atrodo. 80 metų ir vyresni senjorai turėjo būti paskiepyti gerokai anksčiau, o mama kvietimo sulaukė tik praėjusią savaitę. Be to, rizikingiausiai grupei siūlo tik „AstraZenecą“, nors sveikatos apsaugos ministras aiškiai įvardijęs, kad vakcinų gamintojus galima rinktis“, – vakcinavimo procesu Panevėžyje stebisi A. Račas.

Rajono gyventojai ir toliau bus skiepijami savo ambulatorijose, šeimos gydytojų kabinetuose, medicinos punktuose. Į duris atvėrusį vakcinavimo centrą bus kviečiamos didesnės grupės.

Namuose rinktis neleidžia

Klausimų vakcinavimo Panevėžyje organizatoriams turi ir namuose artimą žmogų slauganti panevėžietė medikė Jolanta. Ją apstulbino Savivaldybės išplatinta informacija, kad ligoniai namuose bus skiepijami tik „AstraZeneca“. Jolantos nuomone, tokia tvarka yra diskriminuojanti.

Tokiems ypatingos rizikos pacientams yra gerokai didesnis pavojus dėl trombozės, kodėl neleidžiama rinktis? Medicinos požiūriu, tos kelios tromboembolinės mirtys nuo „AstraZeneca“ vakcinos yra nereikšmingos visai žmonijos populiacijai, bet jeigu tai jūsų tėvas ar brolis? Kodėl žmogaus turimos gretutinės ligos neleidžia rinktis skiepo gamintojo“, – piktinosi panevėžietė.

Jolanta kreipėsi į miesto Savivaldybės gydytoją Mindaugą Burbą ir sulaukė paaiškinimo, jog tokia pati tvarka galioja dėl vakcinų transportavimo specifikos. Mat tiek „Pfizer“, tiek ir „Moderna“ vakcinoms taikomi itin griežti transportavimo reikalavimai. Pavyzdžiui, atitirpinus ir atidarius „Pfizer“ buteliuką, kuriame yra 5–6 dozės vakcinos, reikia sunaudoti kuo skubiau, bet ne ilgiau kaip per porą valandų, antraip gali suirti jos veiklioji medžiaga. Visgi, Jolantos nuomone, Panevėžys nėra toks didelis miestas, kad nebūtų įmanoma per dvi valandas išskiepyti penkias ar šešias dozes gulintiems pacientams jų namuose.

Pirmiausia visus tuos pacientus gali apvažiuoti patikrinti gydytojas, iš paskos – slaugytoja su vakcina, o prie ligonio jį stebėti pasilikti galėtų savanoriai. Panevėžio atstumais tai yra tik noro klausimas. Viskas įmanoma, bet tam reikia lankstumo“, – įsitikinusi Jolanta.

Nenori nei senjorai, nei pedagogai

Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, praėjusį ilgąjį savaitgalį vakcinavimo centras dirbo tik šeštadienį, mat nebuvo gauta tiek vakcinų, kad būtų reikėję aukoti Velykas. Per šią savaitę turėtų būti sunaudoti visi likučiai. Tai priklausys ir nuo to, kaip žmonės skiepysis. Pavyzdžiui, praėjusį ketvirtadienį, penktadienį bei šeštadienį turėjo būti skiepijami švietimo darbuotojai, tačiau sužinoję, kad jiems skirta „AstraZeneca“ vakcina, masiškai jos atsisakė. Todėl, pasak K. Valantino, šeštadienį beliko kviestis kitas prioritetines grupes – policijos pareigūnus. Tačiau ir jų pasiskiepijo tik 109, nors planuota dvigubai daugiau.

Gal norinčiųjų buvo daugiau, bet negalėjo, nes daugeliui pareigūnų tai buvo labai darbingas ir įtemptas savaitgalis. Trečiadienį lauksime abiturientų, vėliau – ugniagesių gelbėtojų. Didžioji problema, kad niekada nežinome, kiek iš užsirašiusiųjų iš tiesų ateis. Todėl eilė ne taip greitai juda, kaip norėtume. Atsisakiusiųjų skiepytis su „AstraZeneca“ vakcina nemažai, tarp švietimo darbuotojų tai sudaro 20–30 proc., tarp senjorų – apie 50 proc., o kai kuriomis dienomis ir dar daugiau“, – aiškino K. Valantinas.

Juodžiausias darbas savanoriams

Pasak K. Valantino, atsisakiusieji skiepytis „AstraZeneca“ vakcina gali rinktis kitą, bet stoja į naujos eilės galą. Ir tokiu atveju nežinia, kada ta eilė ateis. Tokie žaidimai, anot K. Valantino, visus vargina. Atsisakiusiuosius vakcinos tenka ne tik perregistruoti, bet ir tą darbą dirbantiems savanoriams išklausyti priekaištų, kokie yra blogi, kad kiša nenorimą vakciną.

Ministrė yra pasakiusi, kad Lietuva dar neturi tiek vakcinos, kad galėtume skiepyti S. Daukanto ar Laisvės aikštėje. Bet aš pasakyčiau atvirkščiai, Lietuva neturi tiek daug vakcinos, kad galėtume sandėliuoti. Jau seniai sakiau, kad su „AstraZeneca“ turėtų skiepytis visi, kas nori“, – pabrėžė K. Valantinas.

Lemtingas skambutis

Miesto poliklinikos direktorius pripažįsta, kad vyresnio amžiaus gyventojų, kurie dar nesulaukė kvietimo skiepytis, gali būti ne taip jau mažai. Anot jo, šis darbas atliekamas rankiniu būdu – savanoriai skambina visiems iš eilės pagal sąrašą, kurį pateikia gydymo įstaigos. Tačiau atsitinka, kai nurodytas neteisingas telefono numeris ar žmogus taip ir nepakelia telefono ragelio. Tuomet tik po kurio laiko grįžtama prie tų, kurie buvo nepasiekiami. Nesulaukusieji kvietimo prioritetinių grupių žmonės turėtų susisiekti su savo šeimos gydytoju, kad šis juos užregistruotų skiepams.

Jeigu ne Raudonojo Kryžiaus savanorių pagalba, vakcinavimo centrą visai reikėtų uždaryti. Labai ačiū jiems, nes be jų būtų visai blogai. Savanorių ieškojome ir savais kanalais, bet iš trijų beliko vos vienas. Labai tikimės, kad jau greitu metu galės pagelbėti Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai“, – laukia K. Valantinas.

Registruojasi internetu

Darbą turėtų palengvinti kol kas tik Panevėžyje startavusi išankstinė pacientų registravimo sistema. Nuo praėjusios savaitės prioritetas skiepytis, nepaisant amžiaus, yra skiriamas sergantiesiems lėtinėmis ligomis ir gyventojai patys aktyviai registruojasi per internetinę bankininkystę. Tiesa, senjorai ne tokie išmanūs – vos vienas kitas jų užsiregistruoja internetu.

Ši registravimo sistema irgi turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, švietimo darbuotojai ar pareigūnai patys užsiregistruoti negali – sistema jų negali identifikuoti pagal prioritetą. Tuomet reikia rankiniu būdu su jais susisiekti“, – pasakojo poliklinikos direktorius.

Anot jo, laukiama, ką šią savaitę Vyriausybė nuspręs dėl bendros registravimo sistemos. Kaip yra Karštoji linija registruotis COVID-19 tyrimams, taip tokia pati sistema turėtų atsirasti ir registracijai skiepytis.

Kai buvo kuriama Karštoji linija, ji buvo modeliuojama ir skiepams. Tuomet užtektų žmogui pasiskambinti ir užsiregistruoti pačiam norimu laiku ir norima vakcina. O dabar žaidžiame su tais sąrašais, ieškome žmonių. Turėtų būti atvirkščiai – pats žmogus būtų suinteresuotas pasiskiepyti. Jeigu laivą apsuktume 180 laipsnių kampu, viskas vyktų daug sklandžiau“, – įsitikinęs K. Valantinas.

Gauna trupinius

Panevėžio rajonas taip pat ruošiasi masiniam vakcinavimui. Nuo antradienio Velžio gimnazijos sporto salėje pradėjo veikti vakcinavimo centras. Rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Renata Valantinienė teigė, kad žmonės ir toliau bus skiepijami savo gyvenamosios vietovės ambulatorijose, šeimos gydytojų kabinetuose, medicinos punktuose. Į vakcinavimo centrą bus kviečiamos didesnės grupės gyventojų. Ką tik prasidėjo švietimo darbuotojų bei abiturientų skiepijimas. Vėliau savo eilės sulauks ir policijos pareigūnai.

Žmonės gali rinktis: jeigu nori skiepytis su „AstraZeneca“, gali skiepytis iš karto, o jeigu kitomis vakcinomis, tenka palaukti“, – teigė R. Valantinienė.

Pasak gydytojos, kaip toliau vyks vakcinavimas, priklausys nuo gaunamų vakcinų kiekio. Kol kas jie nėra dideli. Pavyzdžiui, penktadienį, prieš Velykas, Panevėžio rajonui buvo skirta 800 vien „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Todėl dirbti Velykų ilgąjį savaitgalį irgi neteko – visą šį kiekį numatoma suskiepyti per savaitę, mat kita „Pfizer“ gamintojo vakcinų siunta juos pasieks tik ketvirtadienį.

Negauname tokių kiekių vakcinų kaip didieji miestai. Iki savaitės galo išskiepysime visas vakcinas, kad tik būtų norinčiųjų skiepytis pagal prioritetines grupes. Mums dar neteko išpilti nė vienos dozės. Jeigu nėra norinčiųjų skiepytis tam tikra vakcina, siūlome tolimesnėms prioritetinėms grupėms. Šaldytuvuose nelaikome“, – sakė R. Valantinienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų