P. Židonio nuotr.

Mirusiųjų žemėje darosi ankšta

Makabriška Panevėžio situacija – giltinė dirba taip sparčiai, kad mirusiųjų žemėje jau darosi ankšta.

Miesto Savivaldybei priklausančiose Pašilių civilinėse kapinėse kovo pradžioje bebuvo likę 180 tuščių naujų kapaviečių. Skaičiuojama, kad jau gruodį jos gali būti visos užpildytos.
„Jau kitų metų pradžioje galime susidurti su problema, kad laisvų kapaviečių nebebus“, – sako Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas.
Situaciją gelbėti Savivaldybė bandys plėsdama Pašilių kapines.
Gavus miesto Tarybos pritarimą, šiemet planuojama įrengti dar 589 kapavietes, nutiesti kelis takus, dalį vandentiekio tinklų, perstatyti tvorą. Tikimasi, kad tiek vietos mirusiesiems turėtų užtekti bent porai ateinančių metų.
Pasak D. Linkono, šie darbai kainuotų apie 125 tūkst. eurų, tačiau tiksli suma paaiškėtų po viešojo pirkimo.

Lėšos už kolumbariumus

Naujoms kapavietėms įrengti numatyta panaudoti lėšas, surinktas už naudojimąsi kolumbariumu. Panevėžio miesto Šilaičių civilinėse kapinėse esančio kolumbariumo nišos vienkartinė įsigijimo kaina siekia 550 eurų.
Savivaldybė skaičiuoja jau surinkusi daugiau nei 44 tūkst. eurų.
Pasak D. Linkono, rangovui laimėjus viešąjį pirkimą, su juo bus vedamos derybos, kad darbai būtų baigti iki metų pabaigos. Jo teigimu, darbo tikrai nėra daug – pakloti keletą metrų vandentiekio, išlyginti lauką, perstatyti daugiau nei 100 metrų tvoros, nutiesti takus.
„Vertiname, kad normaliai dirbant normaliam rangovui darbo daugiausia mėnesiui“, – mano Savivaldybės atstovas.

Plėtra dešimtmečiui į priekį

Pašilių kapinės plėsti pradėtos dar prieš trejetą metų. Tuomet buvo nupirkta apie 10 hektarų žemės, dalį jos užėmė įrengtos 664 naujos kapavietės, automobilių stovėjimo aikštelė.
Antrajam plėtros etapui, pagal parengtąjį techninį projektą, reikia 1,3 mln. eurų. Pasak D. Linkono, miesto biudžete trūkstant lėšų, suplanuoti darbai bus atliekami per du etapus: šįmet įrengiamos naujos kapavietės, o per porą metų rasta lėšų ir likusiems darbams: įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, apšvietimas, vandentiekis ir dar naujų kapaviečių.
Pasak D. Linkono, visiškai užbaigus antrąjį etapą, kapaviečių panevėžiečiams turėtų užtekti maždaug 7–10 metų, juolab kad pernai pastatytas kolumbariumas, taip pat leidžiama į šeimos kapavietes laidoti ir Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos gatvėje. Savivaldybės atstovo teigimu, yra planų ir dar dėl vieno kolumbariumo statybų.
Prakeiksmu tapusi pandemija, išauginusi mirčių skaičių, pasak D. Linkono, kartu ir pristabdė kapinių plėtrą. Jau pernai Savivaldybė ketino jos imtis, tačiau miestui sulaukus finansinės injekcijos iš COVID-19 pasekmių mažinimo fondo gatvėms tvarkyti, kapinių reikalai buvo atidėti.
„Išėjo taip, kad vienu metu reikėjo suspėti padaryti labai daug darbų. Rangovai, galintys įrengti kapines, buvo paskendę gatvių, kurioms buvo skirta labai daug pinigų, tvarkymo darbuose“, – sako D. Linkonas.

Įsisuko mirtis

Per praėjusius metus laidotuvininkų palydos į Panevėžio kapines suko viena po kitos. Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus duomenimis, šį sausį išduoti 23 leidimai laidoti į naują kapavietę Pašilių kapinėse, o pernai tą patį mėnesį, dar prieš pandemiją, į naujas kapavietes amžino poilsio atgulė tik 9 mirusieji.
Visose miesto kapinėse, įskaitant ir kolumbariumus, šiemet sausį palaidoti 163 asmenys, pernai sausį – 90 mirusiųjų.
Praėjusiais metais atidarytas ir naujas 511 vietų kolumbariumas, tačiau pirmojo prašymo dėl vietos jame Savivaldybė sulaukė tik šių metų sausio viduryje.

Prireikė spintos urnoms

Ritualinių paslaugų įmonės „Ramybės takas“ direktorės Silvijos Talačkienės teigimu, Panevėžyje mirčių pastebimai pradėjo daugėti pernai lapkritį, o gruodį ir sausį, anot verslininkės, situacija tapo tiesiog baisi. Įprastai per mėnesį būdavo palaidojama apie 60–70 žmonių. Gruodį ir sausį jų skaičius viršijo 100. Pasak S. Talačkienės, didelę jų dalį anapus pasiuntė koronavirusas.

„Koronavirusas nusinešė labai daug gyvybių. Tie, kurie šneka, kad jis nebaisus ir nereikia skiepytis, prisiima didžiulę atsakomybę, kad mirčių dar daugės“, – sako direktorė.

Anot jos, netgi teko įrengti specialią spintą, kurioje kartais būdavo laikoma ir po 16 urnų su velionių pelenais. Tokių saugoma ir dabar. Pasak S. Talačkienės, artimieji laukia, kol praeis koronaviruso banga, kad galėtų išlydėti mirusįjį į paskutinę kelionę.
„Žmonės nori surengti normalias laidotuves, į kurias galėtų susirinkti vaikai, anūkai ir pagerbti mirusįjį. Bet dabar ne tik dalis negali sugrįžti į Lietuvą, bet ir serga visi šeimos nariai, laukiama, kol kažkuris pasveiks“, – pasakojo direktorė.
Jos teigimu, dabar paprastai mirusieji laidojami šeimos kapavietėse.
„Kas turi vieną kitą kapavietę, naujų nebeima. Kremuoja ir laidoja į tas pačias šeimos kapavietes“, – pastebi R. Talačkienė.