Vytautas Bražiulis. P. Židonio nuotr.

Dėl žmonos testamento – kryžiaus žygis per teismą

Panevėžio apylinkės teisme – civilinė byla tarsi iš serialo. Prieš metus žmoną palaidojusiam 91-erių panevėžietis Vytautas Bražiulis, užuot gedėjęs dėl skaudžios netekties, valstybinių institucijų slenksčius. Jo sutuoktinė visą savo turtą testamentu paliko ne savo gyvenimo vyrui, o šeimos gydytojui.

Panevėžietės paskutinioji valia gerą pusmetį narpliota Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Panevėžio prokuratūros, kol galop teisybės ieškantis senolis jos sulaukė ne tokios, kokios tikėjosi. Po pacientės mirties netikėtai nemenką turtą gavusio gydytojo darbe pareigūnai neįžvelgė jokios korupcijos ir klastos.
Teisėsaugos institucijos priverstos aiškintis, kodėl su savo oficialiu vyru du dešimtmečius pragyvenusi išsilavinusi moteris, lietuvių kalbos mokytoja Janina trijų aukštų namą Panevėžyje ir visą jame esantį turtą užrašė visai svetimam žmogui – Smėlynės šeimos ambulatorijos Panevėžyje gydytojui Gintarui Noreikai. Šis medikas daug metų gydė tiek pačią velionę iki mirties, tiek ir jos sutuoktinį.
„Pagal įstatymą gydytojas yra valstybės tarnautojas ir jam priimti bet kokią dovaną – nusikaltimas. Medikui draudžiama net saldainių dėžutę, gėles paimti. O čia kažkokiu būdu jam surašomas visas testamentas“, – piktinasi po žmonos mirties keblioje situacijoje atsidūręs V. Bražiulis.
Sutuoktinę jis palaidojo praėjusių metų pavasarį. Netrukus po to tvarkydamas palikimą V. Bražiulis iš notarės išgirdo likęs plikas ir basas.
„Su žmona susituokę oficialiai buvome nuo 2012 m. Bažnyčioje pats tėvas Stanislovas mus sutuokė dar anksčiau – 2004-aisiais. O kartu gyvenome jau dvidešimt metų“, – skaičiuoja senjoras.

Žadėjo užrašyti turtą

Savo išrinktąją Vytautas pažinojo dar nuo mokyklos laiku, kai abu augo Zarasų rajone. Paskui gyvenimas juodu išblaškė skirtingais keliais. Janina įgijo pedagogės profesiją ir atvyko dirbti į Panevėžio mokyklą. V. Bražiulis baigė teisę M. V. Lomonosovo universitete Maskvoje ir kartu atsiėmė karo mokyklos diplomą. Grįžęs į Lietuvą, jis sukūrė šeimą ir beveik pusę amžiaus praleido Vilniuje. Čia vadovavo Lietuvos žmonių gyvybės gelbėjimo asociacijai.
„Kartą važiuodamas pro Panevėžį iš komandiruotės netikėtai užsukau pas Janiną. Mūsų abiejų pirmosios santuokos buvo jau seniai iširusios – ir ji, ir aš buvome išsiskyrę po 13 metų. Vienas susitikimas, kitas – ir ji manęs jau išvažiuojant ėmė maldauti, kad tik nepalikčiau“, – apie atgimusios draugystės pradžią pasakoja V. Bražiulis.
Jis tvirtina nuo pat pirmųjų pasimatymų į santykius su sena pažįstama žiūrėjęs labai rimtai. V. Bražiulio teigimu, moteris žadėjo testamente jam užrašyti visą savo turtą. Panevėžietė savo vaikų neturėjo.
„Lydėdavo namo mane į Vilnių ir sakydavo, kad man užrašys turtą testamentu, kad tik jos nepalikčiau. Man tikrai to nereikėjo ir mano dukra prašė nesutikti. Savo turtą ji dar žadėjo giminėms, vėliau ir mano anūkui, jei gerai mokysis“, – pasakoja senjoras.

Nenumatė, kas vyksta

Galiausiai nuo 2001 metų į Panevėžį persikėlęs V. Bražiulis žinojo, kad žmonos testamente minima jo pavardė. Pats dokumentas, anot Vytauto, ilgus metus gulėjo neliečiamas namų spintoje.
„Buvo užpraeitų metų gruodis, ji jau sirgo. Švenčiant mano gimtadienį, į lovą atsinešėm kavos ir kalba pasisuko apie testamentą. Žmona ėmė būgštauti, kad gal nebeilgai gyvens, ir užsiminė, kad spintoje gulintį testamentą reikėtų perrašyti ir jos pinigus banko sąskaitoje palikti anūko mokslams. Turėjome geras pensijas – neprieštaravau. Dabar labai keista atrodo: kodėl tada ji man nurodė senąjį testamentą, jei šis jau buvo pakeistas – nejaugi pamiršo naują?“ – svarsto našlys.
V. Bražiulis nė nenutuokė, kad prieš 16 metų žmona savo turtą testamentu paskyrė šeimos gydytojui.
„Kodėl ji tiek laiko turėjo slėpti šį faktą nuo manęs? “ – toks klausimas neduoda ramybės Vytautui.
Panevėžietis teigia su buvusia žmona visus bendro gyvenimo metus gerai sutarę, venas kitą iš pusė žodžio suprasdavę, nesipykdavę – buvo darni pora. Janina, pasak našlio, dažnai jį viešai pagirdavo, neslėpdavo jausmų net senatvėje.
Vytautas tvirtina nė nenumanęs, kas vyksta už nugaros. Po žmonos mirties, sužinojęs apie pakeistą testamentą, buvęs sutuoktinis teigė savo mylimos moters nesmerkiantis, nepykstantis ant jos dėl to, kas padaryta. Jis netgi neatmeta galimybės, kad testamentas buvo sudarytas sutuoktinei esant neadekvačios būklės.

Kausis teisme

Ant mirusios žmonos nepykstantis V. Bražiulis visgi negali susitaikyti, kad šios paskutinė valia buvo turtą palikti ne jam, o šeimos gydytojui.
„Paskambinau gydytojui iš karto po pirmojo susitikimo su notaru. Bet medikas tik apkaltino mane šmeižtu ir daugiau kalbėtis nepanoro. Dabar aš su juo nebenoriu kalbėti“, – teigia per teismą kovoti dėl turto nusiteikęs panevėžietis.
Dar pernai liepą senjoras surašė pareiškimą STT dėl galimai nusikalstamos gydytojo veikos – kyšininkavimo.
Tiek STT, tiek Panevėžio apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet po pusmečio byla buvo nutraukta. STT ir prokurorai konstatavo, kad moters surašytas testamentas negali būti laikomas kyšiu.
„Aš pats turiu teisinį išsilavinimą ir matau, kad tai yra nusikaltimas. Mano žmona galimai nusikalto papirkdama mediką, o pastarasis tai žinojo ir galimai slėpė – tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – bando įrodyti V. Bražiulis.
Jis dar pernai rugpjūtį Panevėžio apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Šios bylos nagrinėjimas buvo laikinai sustabdytas laukiant, kol savo žodį tars STT ir prokuratūra. Šioms nutraukus ikiteisminį tyrimą, jau kovo 31-ąją teismas turėtų atversti civilinę bylą. Teismui pateiktoje medžiagoje V. Bražiulis mediką kaltina ir galimai apsvaiginus jo sutuoktinę sudarant testamentą.

Išsiveža daiktus

V. Bražiulis laukia pirmojo teismo posėdžių, o jo dukra iš medikui užrašytų namų Panevėžyje, Rožyno kvartale, jau iškrausto tėvo prieš daug metų dar iš Vilniaus atsivežtus daiktus. Mirusios žmonos testamente nėra išvardinti paveldėtojui palikti konkretūs daiktai ir Vytautas abejoja, ar antstolis jam ką nors paliktų.
„Nieko daug aš nepasiimu: svetainės komplektą, šaldytuvą – tai, ką pats ir atsivežiau į tuos namus. Kai čia atsikrausčiau, sienos ir langai buvo kiauri, labai šalta. Padėjau namus remontuoti, įrengiau daugiau kambarių ir tai man atsiėjo pusė jų dabartinės vertės. Neturiu jokio kvito ar dokumento, liudijančio apie tokias savo išlaidas – niekas negalvojo, kad taip nutiks“, – pasakoja V. Bražiulis.
Trijų aukštų, didelio mūrinio namo bei jame likusių žmonos daiktų našliui esą tikrai nereikia.
„Būnu čia, nes palikus namą tuščią vagys langus išdaužys. Mano sveikata tokia, kad jau reikėtų keltis pas dukrą. Bet labiausiai šioje istorijoje aš siekiu teisybės. Jei namas liks man, parduosiu jį. Tada pusę pinigų pasiliksiu sau ir vaikams, o jos pusę – išdalinsiu. Taip planavau pasielgti ir anksčiau“, – žada V. Bražiulis ir priduria, kad atgavęs palikimą, paaukotų nuo gaisrų ir kitų nelaimių nukentėjusiems žmonėms.
Nors STT ir prokuratūra mediko veiksmuose klastos neįžvelgė, V. Bražiulis pasiduoti nė negalvoja. Jis nenusiteikęs sudėti rankų net jei pralaimėtų teismą.
„Jei reikės, eisiu iki Strasbūro. Neketinu palikti visko daktarėliui“, – ryžtingas 91-erių Vytautas.

Pacientę atkalbinėjo

Mirusios pacientės turtą paveldėjęs gydytojas G. Noreika teigia nė nesiruošiantis nieko iš velionės namų vyti.
„Tai ilga istorija, – atsidūsta medikas. – Žmogus, kuris visa tai užvirė, nuėjo tiek toli, kad nebėra kur ir man trauktis. Jei pasiduočiau, likčiau kompromituojamoje padėtyje.“
Medikas pasakoja apie netikėtą testamentą sužinojęs praėjus porai metų nuo jo surašymo. Gydytojas tvirtina daug kartų prašęs pacientės pakeisti savo nuomonę – svetimo turto jam niekada nereikėjo ir galų gale tai atrodė labai keistas sprendimas. Kurį laiką jau manęs, kad palikimo savininkė jo paklausė, bet po šiosios mirties paaiškėjo, jog ne.
„Tokia žmogaus valia ir reikia ją gerbti. Sulaukiau didžiausios lavinos šmeižto, grasinimų nuo pat pirmų dienų, kai paaiškėjo, kas surašyta testamente. Ir galiu tik patvirtinti, kad to vyro planas suteršti mano karjerą, reputaciją, pasodinti į kalėjimą po truputį pildosi. Jis pažadėjo kreiptis į visas instancijas, tai ir daro“, – sako G. Noreika.
Anot gydytojo, našlys jį kaltindamas turi tik vieną argumentą – tai jo profesija. Pasak G. Noreikos, ne taip sunku sugalvoti mediką apkaltinti kyšiu.
Apie testamento autorę G. Noreika sako visada buvęs tik geros nuomonės. Pasak šeimos gydytojo, ji buvo labai protinga, išsilavinusi ir kultūringa moteris. Medikas tvirtina niekada nepastebėjęs neadekvačių veiksmų jos elgesyje.
Bet už tai dabar našlio poelgiai kaltinamąjį stebina.
„Jei jis dabar taip daro, tai gal ne veltui ir žmona taip pasielgė? Gal buvo rimtos priežastys testamentą pakeisti, jį slėpti?“ – svarsto G. Noreika.
Ar pasiimtų paveldėtą turtą, jei teismas testamento galiojimo nepanaikintų, gydytojas kol kas nenorėjo komentuoti. Toks klausimas, anot jo, dar per anksti užduodamas.

Nusikaltimo nenustatė

Ikiteisminį tyrimą dėl gydytojo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos – kyšininkavimo STT ir Panevėžio prokuratūra nutraukė šių metų vasario mėnesį.
„Įvertinusi ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnų surinktus duomenis, tyrimui vadovavusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą jį nutraukti. Konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – komentavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistė Rasa Stundžienė.
Per ikiteisminį tyrimą nenustatyta, kad panevėžietė savo asmeninį turtą testamentu paliko paveldėtojui kaip kyšį. Todėl nesutinkantiems su testamentu ir norintiems jį užginčyti asmenims pasiūlyta pasinaudoti teise kreiptis į teismą bylinėtis civiline tvarka.