Sveikatos apsaugos ministerijos bei savivaldybių administracijų ir poliklinikų vadovų praėjusią savaitę vykusiame nuotoliniame pasitarime Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas ministerijos atstovams bandė išsakyti apie besitvenkiantį problemų pūlinį, tačiau iš karto buvo nutildytas – išjungtas jo mikrofonas.
K. Valantinas sutinka, kad galbūt ne laikas buvo kalbėti apie problemas, tačiau daugiau kaip dvi savaites kapsėjusi įtampa pasiekė epogėjų. Anot jo, jau po poros savaičių turėtų prasidėti masinis skiepijimas, bet kai kurios su tuo susijusios problemos užstrigo dar praėjusiais metais.
„Prisipažįstu, esu kaltas, bet tiek visko susikaupė, kad pratrūkau ir pradėjau kalbėti ne savo laiku. Jau dvi savaites norėjau išsakyti susikaupusias problemas“, – sako K. Valantinas.
Jo teigimu, didžiausia bėda, kad sklandus skiepijimo procesas, karščiavimo klinikos, mobilaus punkto bei kiti darbai, susiję su pandemijos valdymu, kraunami tik ant poliklinikų pečių
„Reikėtų ministerijos klausti, kodėl privačios klinikos negali skiepyti savo pacientų. Labai trūksta slaugytojų. Kartais ir privačios klinikos mums atsiunčia savo darbuotojų, bet slaugytojo negali skirti visai savaitei – geriausiu atveju pusdieniui. Kai nežinai, kas ateis į pagalbą, labai sunku sudarinėti ir darbuotojų grafikus. Su žmogiškaisiais ištekliais išties sudėtinga“, – tvirtino poliklinikos direktorius.
Tebelaukia pažadėto atlygio
Rasti papildomų žmonių, kuriuos galbūt būtų galima įdarbinti, pasak direktoriaus, misija neįmanoma. Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo praėjusio pavasario žada kompensuoti išlaidas mobiliajam punktui ir karščiavimo klinikai, tačiau iki šiol tai ir liko tik pažadais. O poliklinikos biudžeto rezervai išsisėmė.
„Dar pavasarį žadėjo: tik dirbkite, neišsilakstykite, sumokėsime visas patirtas išlaidas. Bet iki šiol mūsų poliklinika neatgavo 124 tūkst. tiesioginių išlaidų už mobiliojo punkto veiklą, karščiavimo kliniką bei kitus su pandemija susijusius darbus. Poliklinikai tai dideli pinigai. Ankstesniais metais visi darbuotojai gaudavo po tryliktą algą, praėjusių metų pabaigoje jų negalėjome paskatinti jokiomis premijomis. Man taip pat buvo paskirta premija, bet jos atsisakiau, nes prieš darbuotojus negerai jausčiausi, žinodamas, kad jiems negalime išmokėti“, – kalbėjo K. Valantinas.
Atidirba ir už privačias klinikas
Panevėžio poliklinikos direktoriaus teigimu, didžiausią įtampą kelia logistiniai klausimai. Dažniausiai penktadieniais pranešama, kiek kitai savaitei miestui numatyta vakcinų. Kone per dieną reikia sukviesti žmones skiepytis, pagal tai sudaryti darbuotojų darbo grafikus. Kiekvienam kviečiamajam paskiriamas konkretus laikas minučių tikslumu, nes kitu atveju, kaip sako K. Valantinas, skiepų kabinetas virstų Gariūnais.
Kita problema ta, anot poliklinikos vadovo, kad privačios šeimos klinikos tik pateikia visų į prioritetą patenkančių savo pacientų sąrašus, o juose yra ir nenorinčių skiepytis, neapsisprendusių. Dar kiti iš pradžių atsisako, o vėliau persigalvoja. K. Valantino nuomone, privačios klinikos turėtų padaryti savo namų darbus – jiems atsiųsti tik tų žmonių sąrašus, kurie išties nori skiepytis.
„BioNTech & Pfizer“ vakciną turime suskiepyti per kelias dienas. Pavyzdžiui, kitą savaitę gausime per 1200 vakcinos dozių, todėl turime per labai trumpą laiką suregistruoti tokį kiekį žmonių. Bet juk galima tiesiog padaryti savaitės pertrauką ir tuomet turėtume daugiau laiko pasiruošti sklandžiam vakcinavimui. Tuomet nebūtų tokio bėgimo ir įtampos. Reikia suprasti, kad mūsų pajėgumai irgi riboti“, – kalbėjo K. Valantinas.
Renkasi vakcinas
Savotišką duobę vakcinuojantiems medikams iškasė ir Sveikatos apsaugos ministerijos komunikacija. Iš pradžių buvo teigiama, kad „AstraZeneca“ vakcina galima skiepyti tik jaunesnius kaip 55-erių metų amžiaus žmones, o jau po savaitės nuspręsta šia vakcina skiepyti visų amžiaus grupių žmones. Tarp žmonių tai sukėlė nepasitikėjimą.
„Nenoriu nieko kaltinti, nes klysti yra žmogiška, bet šioje vietoje padaryta klaida. Pirmadienį senjorus taip pat skiepijome šia vakcina. Iš 250 žmonių apie 40, sužinoję, kad bus skiepijami „AstraZeneca“, apsisuko ir išėjo. Mums, kaip įstaigai, tai nėra didelė tragedija, nes šitą vakciną galime šaldytuve laikyti iki pusmečio. Bet „Pfizer“ vakciną turime suvartoti per kelias dienas. Dėl šitos dar neturėjome bėdos, bet tik laiko klausimas, kai dėl tam tikrų priežasčių žmogui neatėjus skiepytis ją tiesiog teks išpilti“, – teigė K. Valantinas.
Direktorius neslepia, kad nepageidaujamų reakcijų į vakciną pasitaiko, bet tai nėra masinis reiškinys. Pavyzdžiui, vienam jaunam poliklinikos darbuotojui net keturias dienas laikėsi aukšta temperatūra, laužė kaulus ir kankino panašūs į gripą simptomai. Anot K. Valantino, geriau kelias dienas pakentėti nei toliau gyventi nuolatiniame karantine.
„Profesorius A. Laiškonis yra pasakęs: jeigu po skiepo nėra reakcijos, yra gerai, o jeigu yra reakcija – super. Vadinasi, skiepas tikrai suveikė. Labai norisi tikėti, kad vakcinacija bus paskutinis mūšis su virusu“, – teigė K. Valantinas.