I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

GMP stoties vadovė: žmonės kviečiasi mus, nes šeimos gydytojai nevažiuoja

GMP stoties vadovė: žmonės kviečiasi mus, nes šeimos gydytojai nevažiuoja

 

Į priešakines fronto linijas su Covid-19 virusu stojantiems greitosios medikams pastarosios savaitės – itin karštos. Iškvietimų išaugus kone dvigubai, pradėjo veikti atskiras telefono numeris 113 tiems, kuriems nepavyksta pasiekti savo šeimos gydytojų, bet būtina konsultacija nors telefonu.

„Kai reikia su medicina susijusių patarimų, žmonės gali juo skambinti, kas ypač aktualu dabar, kai pas medikus patekti kiek sudėtingiau „, – sako Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.

Panevėžio greitosios pagalbos stotyje įdarbinta dešimt naujų specialistų, kurie priima pagalbos skambučius ne tik iš visos Panevėžio apskrities ar kaimyninių Anykščių. Panevėžyje dispečeriai atsiliepia net skambinantiesiems iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Telšių, Mažeikių.

Pasak R. Ramoškienės, Lietuvoje veikia penkios greitosios pagalbos dispečerinės didžiuosiuose miestuose. Tačiau tik Panevėžio dispečerinė naudojasi Bendrojo pagalbos centro duomenų baze ir VRM radijo ryšiu, kurie dotuojami valstybės, todėl jos paslaugos papildomai nekainuoja.

„Mes vieninteliai, kurių dispečerių paslaugos nekainuoja, todėl ir žemaičiai, taupydami lėšas, mus pasirinko. Mums darbo padaugėjo, teko įsteigti dešimt papildomų darbo vietų. Kolektyve dabar dirba per pusantro šimto žmonių, nors dar prieš penkerius metus nebuvo nė šimto“, – sakė R. Ramoškienė.

Net ir dispečerinėje dirbantiems specialistams privalu turėti medicininį išsilavinimą bei licenciją.

 Brangūs drabužiai – vienam iškvietimui

Lyginant su pirmuoju karantinu pavasarį, šiuo metu, pasak R. Ramoškienės, situacija daug sudėtingesnė, o susirgimų kreivė toliau kopia aukštyn. Pasak direktorės, niekur nedingo įprastos ligos ir traumos, o prie jų dar prisidėjo ir Covid-19.

„Pirmojo karantino metu visiems buvo baisiau, bet susirgimų Covid-19 atvejų neturėjome daug. Dabar kasdien po kelis kartus esame kviečiami pas sergančius Covid-19. Jeigu žmogus serga ne pirma diena, o sveikatos būklė blogėja, jie kviečiasi mus, nes šeimos gydytojai nevažiuoja. Gal kai atsiras mobilios brigados šiek tiek nuims nuo mūsų to krūvio“, – vylėsi R. Ramoškienė.

Panevėžyje budi aštuonios greitosios pagalbos brigados. Sulaukus pranešimo, kad skubi pagalba reikalinga Covid-19 pacientui, greitosios darbuotojai privalo rengtis visą amuniciją, kuri juos pačius apsaugotų nuo šio klastingo viruso. Be to, tokiems išvykimams naudojamas atskiras greitosios pagalbos automobilis, tad jeigu vienu metu gaunami keli tokie pagalbos prašymai, medikų tenka palaukti.

„Ligoninės skyriuje dirbantys medikai su ta pačia apranga gali būti visą pamainą. O mes privalome po kiekvieno paciento ją nusivilkti ir utilizuoti. Kitam kvietimui imami kiti vienkartiniai drabužiai“, – pasakojo direktorė.

Atsargos senka

R. Ramoškienės teigimu, per pirmąjį karantiną labai trūko apsaugos priemonių, nes jų apskritai nebuvo galima gauti. Todėl antrajai koronoviruso bangai ruoštasi iš anksto, bet, direktorė neslepia, rezervas sparčiai senka. Nuo pat antrojo karantino pradžios Panevėžio greitosios medikai iš valstybės negavę jokių apsaugos priemonių, kurios išties brangios. Pavyzdžiui, vienas apsauginių drabužių kostiumas kainuoja apie dvi dešimtis eurų. Pas vieną pacientą paprastai vyksta du greitosios pagalbos medikai. Po pagalbos suteikimo šie kostiumai sunaikinami.

„Valstybės skiriamų priemonių nepakanka, tenka įstaigai pirktis iš savų lėšų. Vien dezinfekcinio skysčio sunaudojame šimtais litrų. Visa greitosios stotis smirda spiritu. Mūsų darbe pasitaiko visko. Aš pati per savo dvidešimties metų darbo praktiką namuose ar greitosios pagalbos automobilyje priėmiau septynis naujagimius, bet tokiomis sąlygomis, kaip mūsų medikai dirba per šią pandemiją, dar neteko dirbti“, – pripažįsta R. Ramoškienė.

Laukia vakcinos

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorė Neringa Šinkūnienė patvirtino, kad ir Panevėžio rajono greitosios pagalbos stotyje situacija labai įtempta – iškvietimų išaugo iki dviejų kartų.

„Šiuo metu itin daug karščiuojančių pacientų, kuriems reikalinga greitoji pagalba. Daugėja tų, kuriuos reikia nuvežti į ligoninę“, – pastebi N. Šinkūnienė.

Neseniai pradėjo veikti ir mobilios komandos, bet šios, anot N. Šinkūnienės, gali pagelbėti tik nesudėtingais atvejais.

„Šis virusas pavojingas tuo, kad pažeidžia plaučius, tačiau virusinio plaučių uždegimo neįmanoma nustatyti pacientą tik išklausius stetoskopu. Mat pažeidžiamos ne plaučių alveolės, o jungiamasis audinys. Todėl ligai progresuojant labai svarbu atlikti ir plaučių rentgeną“, – teigė poliklinikos direktorė.

Medikai su viltimi laukia, kol Lietuvą pasieks pirmosios vakcinos nuo Covid-19.  Pasak N. Šinkūnienės, pirmiausia turėtų būti skiepijami medikai, vėliau rizikos grupės pacientai.

„Apsaugos priemonių rezervo užteks porai mėnesių, o vėliau, tikimės, jau bus vakcina. Neaišku, kaip skiepysis patys žmonės, kai tiek daug aplinkui mitų ir melagingos informacijos, bet tikiu, kad epidemiologai gebės išaiškinti. Visas nenoras atsiranda iš nežinojimo ir baimės“, – mano poliklinikos direktorė.

Galerija

 

Komentarai

  • Ligoninės daktarai, tai su skafandrai privalo dirbti, nes jų tokia profesija, o poliklinikų__ sėdi namuose ir neva dirba, kaip ten yra? Kas iš ko tyčiojasi???

  • Šiuo sudėtingu laikotarpiu pamatėme ko verti šeimos gydytojai.Nors vadinti juos gydytojais neturėtume.Pakliūti gali per dvi savaites. Konsultacijos telefonu vyksta kai per gaisrą.Man tai norėtųsi sužinoti,ar tos „ale konsultacijos“,kurios netrunka nė penkių minučių jiems užsiskaito kaip vizitas?Na,klausimų daug-atsakymų nesulauksime.Bet ką pirmiausia reikėtų pertvarkyti-tai vyti lauk tuos šeimos gydytojus.

  • Konsultacijos telefonu labai apsimoka gydymo įstaigai, nes pyraapmokama iš ligonių kasų. O išlaidų nėra _ nei ligonį apžiūrėt reik, nei jam tyrimus daryt. Nusistumia nuo savęs šeimistas ir jam rami galva. O jūs pasiuskit su savo ligom, nusiskundimais

    • Atsakyti
  • UŽ KOKĮ DARBĄ TIE ŠEIMOS GYDYTOJAI GAUNA ATLYGINIMUS? PACIENTUI TRŪKSTA GYDYTOJO PAAIŠKINIMO DĖL LIGOS GYDYMO EIGOS, KAIP IR KUO GYDYTIS,? REIKALINGI YRA TYRIMAI , SIUNTIMAI PAS KITUS GYDYTOJUS . VISKĄ TURI LAUKTI MĖNESIŲ MĖNESIAIS . KODĖL ???? PUSMEČIAIS????
    Geriau dirba privatūs gydytojai . Jeigu padėtis nesikeis išeisime pas privačius gydytojus. TADA PINIGAI IŠ BIUDŽETO UŽ PACIENTUS KAS KETVIRTĮ KELIAUS PAS PRIVAČIUS GYDYTOJUS.

    • Atsakyti
  • Gal jau gana telefoninių gydytojų. Gydytoja nesivargina net kalbėti telefonu. Konsultuoja slaugute. Ligonio biudzetiniai pinigai turi keliauti su ligonių pas ta medika kuris priima ligonį. Dabar poliklinikose vieni pensininkai dirba ir ligonių bijo. Kodėl mokamai medikas nebijo ligonio?Keiskit ir ligoninių vadovus, nes per ilgai tupi tose kėdėse. Dirba ir mūsų artimieji ten. Puikiai papasakoja apie tipo įtempta medikų darbą.

  • Paskambinkit man, patarsiu visais klausimais, kaip plaukus nusikirpt, auto suremontuot, televizoriu, skalbimo masina pataisyt. Viskas nuotoliniu budu kaip poliklinikoj.

  • Netiesa, šeimos gydytojai važiuoja į karščiavimą klinikos, po to tik atsako į poliklinikos skambinantems.

  • tiktu skubiai skubiai pagalbai konsultacine ir rajono poliklinikos dienos metu.Yra visi specialstai,rentgenas,procedurinis,echoskopai ir t.tkabinetai.Siek tiek patvarkius prie geru noru,nuo priemimo sk.iki20val.palengvetu kruvis.Aisku,tai butu vezami be simptomu su covid ,ne itin sunkus ligoniai.Taip butu bent kokia nauda is tu polikliniku,nes dabar ten kaip sakoma „tik vejas svilpauja…“

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų