-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastaraisiais metais stojančiųjų į ugdymo mokslų studijas vargiai surinkdavusios Lietuvos aukštosios mokyklos šiemet išgyvena tikrą renesansą. Mokytojo profesija susidomėjo beveik tūkstantis studentų – dvigubai daugiau nei anksčiau.
Tikėtina, kad tai paskatino šalies valdžios iniciatyva. Naujoji mokytojų karta auginama beveik kiekvienam šiemet įstojusiam pedagogikos studentui skiriant po 300 eurų kas mėnesį stipendiją.
Pedagogikos nuo rudens mokosi ir panevėžietė Aistė Malkevičiūtė. Ji tvirtina specialybę pasirinkusi ne iš išskaičiavimo, o iš pašaukimo.
„Dar mokykloje į mokytojus žiūrėdavau kitomis akimis nei visi. Puikiai suvokiu, koks svarbus ryšys tarp suaugusiojo ir vaiko, noriu tokį kurti mokykloje ir mokyti ne tik programinių dalykų, bet ir žmogaus, kaip asmenybės, tobulėjimo bei vertybių“, – tikina Panevėžio 5-ąją gimnaziją baigusi Aistė.
Ji studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje.
Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas A. Malkevičiūtė sako pasirinkusi ne iš išskaičiavimo, o iš pašaukimo, net nežinodama apie valstybės paramą būsimiems pedagogams. Asmeninio archyvo nuotr.
A. Malkevičiūtė teigia suprantanti, kad mokykloje gali dirbti ne visi. Pati tiki sugebėsianti įveikti sunkumus. Vargu, anot panevėžietės, ar juos nugalės tik dėl šiųmečių stipendijų įstoję bendrakursiai.
„Apie stipendiją sužinojau jau po sprendimo, bet kokiu atveju tai nebūtų pakeitę mano pasirinkimo. Visgi kai kuriems ši stipendija gali būti tik gundymas ir motyvacija gauti ir pinigų, ir diplomą“, – svarsto panevėžietė.
Baigusi studijas ji norėtų dirbti didesnio miesto nei Panevėžys mokykloje.
Paklausta, ar žino apie savo miesto kelintus metus siūloma paramą čia grįžtantiems dirbti pedagogams, A. Malkevičiūtė pripažino apie tokią negirdėjusi.
Panevėžio savivaldybė trūkstamų specialybių pedagogams siūlo išmokas studijoms mainais už įsidarbinimą miesto švietimo įstaigose. Tokiai paramai iš biudžeto šįmet numatyta 10 tūkst. eurų.
A. Malkevičiūtė abejoja, ar gimtojo miesto finansinė priemonė padės pritraukti būrį naujų mokytojų.
„Kad ir kaip myliu Panevėžį, bet nenorėčiau žadėti už pinigus grįžti. Per trumpą laiką gyvenimas gali labai pasikeisti ir nuvesti į kitus miestus, net šalis. Nedrįsčiau prisiimti tokios atsakomybės“, – svarsto Aistė.
O panevėžietė Justė Širmulė dirbti į Panevėžio mokyklą grįžo be jokio finansinio paskatinimo iš emigracijos Vokietijoje. Pedagogė su šeima užsienyje pragyveno aštuonerius metus ir pasakoja supratusi, kad svetur niekada netaps sava.
Lietuvių kalbos filologiją, žurnalistiką ir režisūrą baigusi J. Širmulė dėl kalbos barjero Vokietijoje negalėjo įsidarbinti pagal specialybę. Emigracijoje jai teko išbandyti ir darbą fabrike, ir lošimo automatų salone. O grįžusiai namo keturiasdešimtmetei vėl tenka kibti į mokslus ir prisivyti gyvenimą Panevėžyje.
Šiuo metu ji mokytojauja vienoje Panevėžio progimnazijoje ir studijuoja pedagogiką.
Iš emigracijos Vokietijoje su šeima į Panevėžį sugrįžusi ir antrus metus mokykloje dirbanti J. Širmulė pasakoja tokį darbą įsivaizdavusi kitaip, kol pati neatsistojo prieš klasę. Asmeninio archyvo nuotr.
Grįžusi iš emigracijos J. Širmulė aktyviai ieškojo darbo ir kandidatavo į administracines pareigas progimnazijoje. Direktorė, išvydusi diplomų šūsnį, pasiūlė Justei laikinai pavaduoti sergančią lietuvių kalbos mokytoją. Kad vėliau galėtų eiti tas pareigas, prireikė įgyti pedagogo kvalifikaciją. Tokios neturint, ilgiau nei trejus metus dirbti mokytoju negalima.
„Pagal Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis remiamą projektą „Tęsk“ jau antrus metus studijuoju ir šiemet turiu baigti pedagogiką Šiaulių universitete. Man patinka mokytis“, – teigia J. Širmulė.
Tačiau mokytojos darbas ją šiek tiek nuvylė.
„Kol nepradėjau dirbti, įsivaizdavau kitaip. Yra dalykų, kurie labai patinka, yra tokių, kurie visai nepatinka. Tai labai sunkus darbas“, – sako antrus metus mokytojaujanti Justė.
Mokytoja savo mokinių bandė klausti, ar jie rinktųsi tokią profesiją. Teigiamo atsakymo klasėje nebuvo nė vieno.
„Jei tai būtų prestižinė profesija, manau, atsakymai būtų buvę kitokie“, – spėja panevėžietė.
Jos nuomone, nuo darbo mokykloje atbaido daug priežasčių: ir požiūris į patį mokytoją, ir darbo sąlygos, ir užmokestis.
Kita vertus, pasak J. Širmulės, kažin ar toks darbas gali būti dirbamas dėl pinigų.
„Arba gali mokytoju būti, arba ne. Aš dar ir pati nežinau, ar galiu“, – prisipažįsta J. Širmulė.
O kokiame mieste ar net kaime mokykla, šiai visko mačiusiai pedagogei nėra svarbu.
Panevėžio mokyklose šiuo metu dirba 846 pedagogai. Jų amžiaus vidurkis 58 metai.
Net 742 tokie darbuotojai turi didesnį nei 15 metų stažą mokykloje ir tik 32 mokytojai dirba 4–9 metus.
Trūkstamų specialybių pedagogų į Panevėžį Savivaldybė bando pritraukti jau trečius metus – siūlo dalinę studijų paramą. Švietimo skyriaus specialistė Aušra Gabrėnienė tvirtina, kad sumanymas duoda rezultatų.
2018-aisiais išmokos pedagoginėms studijoms ar persikvalifikavimui prašė septyni asmenys. Jiems iš viso skirta 1415 eurų parama. Po metų paramos suma ūgtelėjo iki 5006 eurų – tiek skirta 11-ai pedagogų.
Šį rudenį Savivaldybė sulaukė taip pat 11-os prašymų ir pedagogams atseikėjo jau 6847 eurus.
„Septyni prašymai iš dalies finansuoti studijas gauti iš ankstesnių metų paramos gavėjų, jiems parama tęsiama. Dar keturi prašymai nauji“, – vardijo specialistė.
Visi šiais metais remiami studentai jau dirba arba atlieka praktiką Panevėžio vaikų darželiuose. Didžioji dalis studijuoja ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką Panevėžio kolegijoje, viena mokytoja persikvalifikuoja VDU Švietimo akademijoje.
Jai skirta 100 eurų per metus kelionės į studijas išlaidoms kompensuoti. Kitiems šiemečiams paramos gavėjams išmokos skirtos padengti pusę mokamų studijų sumos.
„Su visais studentais sudarytos sutartys, kad, baigę studijas, jie dirbs Panevėžio švietimo įstaigose. Kitais metais jiems prašymų dėl paramos teikti nebereikės – ji bus tęsiama, jei studentai liks pažangūs“, – aiškino A. Gabrėnienė.
Anot jos, Panevėžio finansine pagalba mokytojams domisi ne tik vietiniai – skambučių sulaukiama ir iš kitų miestų, net užsienio.
Tačiau persikraustyti ir trejus metus dirbti Aukštaitijos sostinės švietimo įstaigose už vienkartinę 1000 eurų išmoką norinčiųjų kol kas neatsirado.
