-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Peržvelgus 2017-uosius, akivaizdu, kad metai nebuvo ramūs. Nors turėjome kuo pasidžiaugti, tačiau būta ir skandalų, ir skaudžių nelaimių.
Beveik visus metus žiniasklaidoje buvo linksniuojama panevėžiečių išrinkta Seimo narė Greta Kildišienė. Paaiškėjus skandalingiems faktams apie jos praeitį, parlamentarė buvo priversta trauktis iš Seimo.
G. Kildišienei teko aiškintis ne tik dėl praeities įvykių, bet ir už kokius pinigus iš „Agrokoncerno“ bendrovės nuomotas prabangus „Range Rover“ automobilis. Jos vardas dar ne kartą minėtas, kai buvusi parlamentarė milžinišku tiražu išleido autobiografinę knygą „Atvirai“.
Artėjant metų pabaigai, paaiškėjo, kad garsi Panevėžyje menininkė Milena Marcinkevičiūtė, jos draugei G. Kildišienei palikus Seimą, buvo įdarbinta Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos referente. Kolegos Seime teigė jos darbo vietoje nematę – aiškinta, kad dirba nuotoliniu būdu. Kilus skandalui, menininkė nusprendė išeiti iš darbo.
Pavasarį vyko buvusio parlamentaro Petro Narkevičiaus teismas. Liepų alėjos ir Vilties gatvės sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinės gatvės politikas sukėlė avariją, per kurią nesunkiai sužaloti du žmonės. P. Narkevičius atsipirko priteista pinigine bauda, o kad daugiau nenusižengtų, dvejus metus jį prižiūrės duktė.
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Gintaras Šileikis judrioje miesto sankryžoje būdamas neblaivus nukrito nuo dviračio. Dėl sužeidimų nuvežtas į ligoninę, jis iš ten pasišalino.
Vasarą rasizmu buvo įtarta Panevėžio rajone gyvenanti parlamentarė Rasa Juknevičienė. Viešėdama JAV, ji „Facebook“ pasidalijo įspūdžiais, kad Amerikoje beveik visi benamiai juodaodžiai ir toks gyvenimo būdas jiems priimtinas. Internautai ją netrukus apkaltino rasizmu ir nejautrumu bei jos įrašus nusiuntė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Parlamentarė greitai ištrynė savo įrašus ir atsiprašė.
Valstybinė tarnybinės etikos komisija aiškinosi dėl V. Žemkalnio gimnazijos direktoriaus Artūro Totilo elgesio. VTEK pripažino A. Totilą supainiojus privačius ir viešuosius interesus – priėmė du sprendimus, susijusius su savo darbo santykiais. Direktorius sulaukė mero įspėjimo dėl galimo atleidimo iš pareigų. Jei per dvylika mėnesių dar kartą padarys tuos pačius pažeidimus, teks atsisveikinti su kėde.
Šiais metais Aukštaitijos sostinėje paminėta daug gražių sukakčių. Įspūdingai švęstas 514-as miesto gimtadienis. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka iškilmingai atšventė 95-ąjį gimtadienį.
Vienas reikšmingiausių visai šaliai ir Panevėžiui įvykių buvo VDU profesoriaus Liudo Mažylio Berlyne surastas Vasario 16-osios akto originalas. Profesorius susijęs ir su mūsų miestu – jo senelis, žymus medikas Pranas Mažylis kurį laiką gyveno ir dirbo Panevėžyje.
Kelios praeities paslaptys buvo atskleistos ir mieste bei rajone. Elektrikai, keitę požeminius kabelius, šalia Kraštotyros muziejaus surado nemažą skliautinį rūsį, kaip spėjama, XIX amžiuje priklausiusį kepyklai. Per Naujamiesčio seniūnijos Lakštingalų kaime vykusius archeologinius žvalgymus ne tik aptikta senų radinių, bet ir galbūt senas kapinynas. Pirmą kartą Panevėžio rajone rasti du strėlės antgaliai, veikiausiai viduramžių laikų, ir kitų radinių.
Net du žmones įvertino prancūzai. Aktorė, režisierė, vertėja, knygnešio Juozo Masiulio vaikaitė Karolina Masiulytė-Paliulienė apdovanota Prancūzijos garbės legiono ordinu – aukščiausiu Prancūzijos apdovanojimu, teikiamu civiliams už nuopelnus šaliai. Ji įvertinta
už pasiekimus vaidybos, režisūros, literatūros srityse bei už prancūziškosios kultūros puoselėjimą Lietuvoje.
Dar vieną garbingą Prancūzijos apdovanojimą gavo buvęs „Amilinos“ vadovas, dabar koncerno „Roquette“ vieno iš strateginių verslo padalinių vadovas Mindaugas Gedvilas. Garbingas „Chevalier dans l’Ordre National du Merite“ kavalieriaus titulas už išskirtines viešąsias paslaugas ir asmeninius nuopelnus skiriamas užsienio piliečiams.
Metų pabaiga pradžiugino ir vairuotojus. Karštojo regeneravimo metodu pradėtos atnaujinti gatvės, sutvarkyta nemažai įvažų.
Darbai laukia ir kitais metais. Panevėžys, ilgą laiką stebėjęs už europinius pinigus besitvarkančius mažesnius miestelius, 20018 metais pasiraitos rankoves ir imsis darbų, kurie pakeis miesto veidą. Į Aukštaitijos sostinę ateinančios investicijos atneš pokyčių kiekvieno panevėžiečio gyvenime.
Savivaldybė skaičiuoja, kad šiuo laikotarpiu investicijos į miestą sieks 65 mln. eurų, iš viso bus įgyvendinti 52 projektai. Renesanso sulauks pagrindinės miesto erdvės – „Urban“ programos lėšomis bus finansuota 14 projektų už 23,7 mln. eurų.
Naują Panevėžio įvaizdį kuriančios miesto Savivaldybės idėja – sugrąžinti miestui Nevėžį. Palei upę tarsi karoliukai suverti „Urban“ lėšomis tvarkomi objektai. Atnaujinimas apims Nevėžio upės krantinę nuo Senvagės į rytus, apimant „Ekrano“ marias, į vakarų pusę – Taikos alėjos pušynėlį bei Kultūros ir poilsio parką. Jau po kelerių metų palei upę bus galima nužingsniuoti ar nuvažiuoti dviračiu kone nuo Berčiūnų iki Pajuosčio.
Bus atnaujinta miesto šerdis – Laisvės aikštė ir jos prieigos, autobusų stotis, Senvagė, įdomią urbanistinę struktūrą turinčios Vasario 16-osios, Kranto, Respublikos, T. Moigio, Birutės g., Vilniaus ir Klaipėdos g. atkarpos, kurios natūraliai įsilieja į pagrindinę miesto aikštę. Pokyčių sulauks ir Jaunimo sodas, A. Jakšto g. bei Maironio alėja, Skaistakalnio parkas ir istorinė J. Čerkeso-Besparnio sodyba, Nepriklausomybės aikštė.
Miesto atsinaujinimo simboliu turėtų tapti Stasio Eidrigevičiaus menų centras, turintis potencialo tapti svarbiausia Lietuvos regionuose vystomos kultūros meka.
Šiemet pasikeitusi priėmimo į Panevėžio mokyklas tvarka atskleidė realią švietimo situaciją. Leidus tėvams patiems pasirinkti mokyklas, o tik vėliau skirti klasių komplektus, paaiškėjo, kad V. Žemkalnio gimnazija surinko tik dvi klases, tačiau tikėtasi, kad čia dar ateis mokytis netilpusieji į kitas gimnazijas. Tokie pokyčiai miesto mokyklas verčia ieškoti sprendimų. V. Žemkalnio gimnazija yra pareiškusi norą tapti ilgąja humanistinės krypties gimnazija.
Didžiausia mieste katalikiškos krypties K. Paltaroko gimnazija panoro tapti privačia.
Galima pasidžiaugti, kad Panevėžio abiturientai už brandos egzaminus šiemet gavo 99 šimtukus, iš jų net šeši – po 3. Rajone buvo vienas šimtukas.
Šiemet pakeitus stojimo tvarką į aukštąsias mokyklas, nė vieno pirmakursio bakalauro neturi KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, tačiau kaip niekada daug sulaukė norinčiųjų studijuoti magistrantūroje.
Gegužę žurnalas „Reitingai“ įvertino, kad J. Balčikonio gimnazija laikosi lyderių pozicijose – antroje vietoje tarp gimnazijų, nedarančių atrankos. 5-oji gimnazija iš 61 vietos pakilo į 17-ą, J. Miltinio gimnazija – iš 90 į 45-ą. Iš viso Lietuvos gimnazijų šimtuke yra šešios miesto gimnazijos.
Panevėžio kolegija šiuose reitinguose pakilo per vieną vietą ir buvo devintoje. Panevėžyje savo fakultetą turintis Kauno technologijos universitetas – antroje vietoje.
Vėliau reitingai nebuvo tokie puikūs. Pagal atskirų dalykų brandos egzaminų rezultatus sudarytuose gimnazijų penkiasdešimtukuose iš 7 miesto mokyklų tebuvo dvi – J. Balčikonio ir 5-oji. Taip pat viena rajono mokykla – Krekenavos M. Antanaičio gimnazija. Progimnazijų penkiasdešimtuke buvo „Vyturio“ ir „Šaltinio“ mokyklos.
Vieni asmenys šiemet palypėjo karjeros laiptais ar perėjo dirbti kitur, su kitais atsisveikinta. Gegužę miesto Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna perėjo dirbti pavaduotoju, o jo vietoje darbuojasi Rimantas Pauža. Šiemet pasikeitė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas – Andrių Mickų pakeitė Vidas Zabiela.
Vasarą pareigų neteko Mokslo ir technologijų parko direktorius Saulius Zaura. Jo vietoje dabar dirba Dovydas Karosas.
Skandalingai pareigų neteko J. Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas, kai jauna aktorė Erika Račkytė prabilo apie seksualinį priekabiavimą. Buvęs vadovas kaltinamas pasikėsinimu versti lytiškai santykiauti ir dabar varsto teismų duris. Teatrui vadovauja konkursą laimėjęs garsaus aktoriaus sūnus Leonas Blėdis.
Iš pareigų atleistas viešuosius ir privačius interesus supainiojęs Muzikos mokyklos direktorius Gvidas Vilys. Dabar jis dirba Pasvalio rajono savivaldybėje.
Išbandymų Panevėžio miestui ir rajonui šiemet nepašykštėjo ir gamta. Kone gegužės viduryje iškrito sniegas. Panevėžyje ir jo apylinkėse sniego storis siekė apie 5 centimetrus. Meteorologai sakė, kad tai nėra naujas reiškinys, tačiau per keturis dešimtmečius gegužę snigo tik keturis kartus – 1980, 1997, 2007, 2011 metais. Be to, šildymo sezonas buvo kaip niekada ilgas – baigtas tik gegužę.
Prasidėjusios liūtys pridarė nuostolių šalies žemdirbiams. Panevėžio rajone liko nenuimta daugiau nei 9 000 hektarų pasėlių. Patirti nuostoliai – apie 7,5 mln. eurų. Šalies valdžia kreipėsi į EK dėl kompensacijų. Jos bus pradėtos mokėti kitais metais.
Dėl lietaus ištvino Nevėžis, todėl kilo pavojus, kad upės vaga prasigrauš iki nuotekų dumblo saugyklos ir kils ekologinė katastrofa. Laimei situaciją pavyko suvaldyti.
Metų pradžia mieste paženklinta kraupia nelaime. Užsiliepsnojus dviejų aukštų namui Neringos gatvėje, žuvo trejų metų vaikas ir jį puolęs gelbėti senelis.
Pavasarį Rožyne ties Aguonų ir Miško gatvių sankirta esančiame parkelyje, vos keli šimtai metrų nuo savo namų nužudytas jaunuolis. Kartu su juo buvęs kitas jaunuolis sugebėjo pabėgti sveikas, kitas paspruko sužeistas. Trys jaunuoliai, įtariami nužudymu, netrukus sulaikyti. Du jų nepilnamečiai, vienas – dvidešimtmetis.
Kraupi tragedija aptemdė paskutinio skambučio šventę. Kelyje Panevėžys–Velžys ties Vyčių kaimu automobilis susidūrė su savivarčiu. Manoma, kad taip nutiko kelyje atsiradus netikėtai kliūčiai – nuo abiturientų automobilio atitrūkus dekoracijai. Žuvo nėščia vairuotoja ir šešiametė jos dukra.
Gruodį po daugiabučio langais nužudytas septyniolikmetis vienos gimnazijos moksleivis. Nusikaltimas dar neišaiškintas.
Nemalonumų prisidarė velžietis Juozas Vancevičius, ne tik padegęs Kryžių kalną, bet ir prakalbęs, kad verčiau būtų tą patį padaręs Panevėžio apygardos prokuratūrai. Taip jis siekė atkreipti valdžios dėmesį į esą neveiklią teisėsaugą.
Nuteistas buvęs futbolo klubo „Ekranas“ prezidentas Aušrys Labinas. Jis pripažintas kaltu dėl 2,5 mln. eurų pasisavinimo – o tai lėmė stipriausio Lietuvos futbolo klubo žlugimą –ir nuteistas ketveriems metams nelaisvės, tačiau bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Be to, bankrutavusiam klubui priteista sumokėti 2,510 mln. eurų. Iš jų pusę – 1,3 mln. eurų turės grąžinti per trejus metus.
