Dešimtmečius naujos autobusų stoties laukusiam ir prie jos atnaujinimo gerokai priartėjusiam Panevėžiui vėl gresia likti murdytis toje pačioje pelkėje. Savivaldybei rengiant paraišką dėl finansavimo esamo stoties pastato rekonstrukcijai, Seimo narys Povilas Urbšys spaudžia Vidaus reikalų ministeriją (VRM) kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Spaudžia ministeriją
Tokios iniciatyvos ėmęsis parlamentaras teigia turintis informacijos, kad STT agentai domisi autobusų stoties reikalais ir netgi apklausė kai kuriuos asmenis. P. Urbšys teigia ir pats abejojantis dėl šio projekto. Jis tikina ilgai nesupratęs, kad esamą stoties pastatą ketinama rekonstruoti ir dar pastatyti naują.
P. Urbšio vizitų sulaukusi VRM pati nusiuntė į Panevėžį delegaciją patikrinti ažiotažą sukėlusį projektą, o paskui pripažino nieko abejotino neįžvelgusi. Ministerijai neskubant dėl autobusų stoties reikalų kreiptis į STT, parlamentaras nesudeda rankų ir žada to pasiekti per premjerą.
Vietos valdžia tokį P. Urbšio rūpinimąsi strateginio projekto skaidrumu vertina kaip cinišką politinį ėjimą rengiantis kitąmet vyksiantiems mero rinkimams.
Sulaukė signalų
Panevėžio savivaldybę prieš mėnesį sudrebinęs pradėtas ikiteisminis tyrimas, ant atsarginių suolelio trims mėnesiams pasodinęs svarbiausią jos asmenį – merą bei jo patarėją, gali nublankti prieš bręstantį dar vieną.
Vidaus reikalų viceministras Arūnas Gražulis „Sekundei“ patvirtino, jog svarstoma paklausti STT, ar šioji nesiaiškina ir autobusų stoties projekto peripetijų.
„Vienas iš variantų gali būti paprašyti STT paaiškinti, ar kas nors dėl šio projekto daroma.“
A. Gražulis
Viceministras teigia, jog tokia iniciatyva kilo ne iš pačios ministerijos.
„Pretenzijų Panevėžio savivaldybei dėl šio projekto neturime. Bet esame gavę šiokios tokios informacijos. Kol kas ją analizuojame ministerijos viduje. Vienas iš variantų gali būti paprašyti STT paaiškinti, ar kas nors dėl šio projekto daroma“, – teigė A. Gražulis.
Viceministras sako informacijos šaltinių neatskleisiantis.
Anot jo, kol kas ministerija nemato priežasčių, kodėl Panevėžio autobusų stoties projektas galėtų būti stabdomas.
„Kol kas nematome pagrindo stabdyti. Mes tik esame gavę susirūpinimo signalų“, – sako A. Gražulis.
Nors Europos Sąjungos finansinės paramos etapas, suteikęs galimybę penkiems didiesiems šalies miestams sutvarkyti savo viešąsias erdves, baigiasi 2020 m., o europinę paramą gavę projektai privalo būti užbaigti iki 2023-iųjų, pasak viceministro, laikas nėra delsiančiųjų sąjungininkas.
„Visi statybų projektai turi vieną didelį trūkumą – paprastai jie ilgai užtrunka. Todėl tų, kas vėluos, gali laukti niūri ateitis“, – „Sekundei“ teigė A. Gražulis.
Eis iki premjero
VRM informacijos šaltiniu neslepia esąs P. Urbšys. Seimūnas neneigia raginantis ministeriją rašyti paklausimą STT dėl Panevėžio autobusų stoties projekto.
„Kad STT domisi stotimi, informaciją ministerijai suteikiau aš. Man teko bendrauti su asmeniu, kuris tuo klausimu buvo apklaustas. Logiška, kad dabar ministerija turi pateikti paklausimą STT, kokiais aspektais domimasi autobusų stoties projektu“, – įsitikinęs P. Urbšys.
Anot jo, vienas Panevėžio architektas, neseniai viešojoje erdvėje išsakęs nepritarimą naujos stoties projektui, į STT iškviestas po to, kai šioji kitame ikiteisminiame tyrime jau buvo pareiškusi įtarimus Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui bei dar penkiems asmenims.
Tai, kad VRM jau bemaž savaitę nereaguoja į raginimą siųsti raštą STT, parlamentarą stebina.
„Tada reikės, ko gero, su premjeru kalbėtis“, – dar aukščiau žada kreiptis P. Urbšys.
STT Panevėžio valdyba paneigė, jog domimasi ir autobusų stotimi. Valdybos atstovės ryšiams su visuomene Ritos Škutienės teigimu, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos Panevėžio savivaldybėje nesusijęs su autobusų stoties reikalais. Anot jos, nėra ir dėl stoties apklaustų asmenų.
Nežinojo, ką komanda dirba
Iniciatyvą, kad Panevėžio autobusų stoties reikalai iš tiesų pasiektų STT, rodantis Seimo narys tvirtina norintis įsitikinti, ar viskas šiame projekte skaidru. Kol kas jam miglotas atrodo Savivaldybės planas už ES lėšas rekonstravus esamą stoties pastatą į jį iš Kranto g. perkelti Verslo konsultacinį centrą bei Turizmo informacijos centrą, veikiantį Laisvės a., o stotį įkurdinti pastačius naują.
„Aišku, yra teisėti Savivaldybės tarybos sprendimai. Bet klausiu VRM, ar jai atrodo normalu, kad prieš kurį laiką ES lėšos buvo skirtos Verslo konsultaciniam centrui Kranto g. įrengti, o dabar vėl ES pinigai būtų leidžiami tam pačiam centrui įrengti jau kitoje vietoje?“ – ministerijai abejones dėl panevėžietiškojo projekto racionalumo sėja P. Urbšys.
Parlamentaras tvirtina ilgą laiką nežinojęs, kokią autobusų stoties viziją turi Panevėžio valdantieji. Esą per jo paties vardu pavadintą sąrašą į miesto Tarybą išrinkti politikai nebuvo su juo atviri iki galo.
„Įsivaizdavau, kad esamą stoties pastatą nušluos nuo žemės, jo vietoje nieko neliks. O kad bus du pastatai – rekonstruotas senasis ir statomas naujas, man naujiena“, – tikino P. Urbšys.
Referento pareigos netiko
Seimo narys tvirtina nežinodamas situacijos valdantiesiems nuolatos akcentuodavęs, jog autobusų stoties sutvarkymas turi būti šios kadencijos prioritetas. Vis dėlto neslepia net mero R. Račkausko prašomas nesutikęs tarpininkauti dėl vizitų į ES paramą administruojančią Centrinę projektų valdymo agentūrą ar kitas valstybės institucijas.
„Buvo įspūdis, kad jis nori, jog būčiau vos ne jo referentas ir paskambinčiau susitarti dėl mero susitikimų“, – piktinosi P. Urbšys.
Parlamentaras teigia tik iš VRM sužinojęs, kad Panevėžio savivaldybė dar 2015-aisiais turėjo parengtą projektą ir jau buvo galima skelbti konkursą dėl autobusų stoties ir jos teritorijos atnaujinimo. Pagal jį būtų rekonstruotas dabartinis pastatas, pastatyta stoginė, bet apie naujo stoties pastato statybas nebuvę kalbos.
„Meras man nutylėjo aplinkybę, kad jau iki jo buvo viskas parengta. Kam reikėjo R. Račkauskui viską užsukti iš naujo? Autobusų stoties problema prieš 10 metų konservatorių buvo įstumta į neskaidrų akligatvį, o dabar vėl sprendžiama su neskaidriais nutylėjimais“, – aiškintis imasi P. Urbšys.
Siūlo palikti kitiems
Dabartinis projektas, kuris iš esmės pakeistų Savanorių aikštės veidą, Seimo nariui atrodo neracionalus ir neekonomiškas. Savivaldybės bei miesto architektų tarybos argumentai, kad rekonstravus senąjį pastatą pritaikant jį kitoms reikmėms, o naujajai stočiai pastačius modernių architektūrinių formų statinį bei sukeitus vietomis parką ir autobusų terminalą, Panevėžys atsikratytų kaimo įvaizdžio ir kilstelėtų į didmiesčių lygą, P. Urbšio neįtikina.
„Dėl noro patenkinti architektūrines ambicijas Panevėžys gali prarasti milijoną. Žmonės jau taip pavargę dėl tos stoties šunvotės, jog jiems svarbu, kad tik kažkas būtų“, – grėsmę mato parlamentaras.
Savivaldybę jis kaltina forsuojant stoties projektą, nors, pasak P. Urbšio, tam nėra reikalo. Anot jo, po rinkimų atėjusiai naujai Tarybai pavasarį dar nebūtų vėlu projektą koreguoti.
Pats P. Urbšys irgi turi ambicijų dalyvauti vasarį vyksiančiuose rinkimuose ir atsisėsti į Panevėžio mero kėdę.
Baiminasi dėl finansavimo
Esamą autobusų stoties pastatą Savivaldybė planuoja rekonstruoti už ES paramą. Kad gautų tam lėšų, paraišką turi suspėti pateikti iki šių metų gruodžio paskutinės dienos.
„VRM turės priimti sprendimus dėl projekto finansavimo. Aišku, jei jai daromas spaudimas, gali lėšų ir neskirti – Panevėžys vienareikšmiškai nukentės. Visokios skleidžiamos abejonės dėl projekto skaidrumo ne padeda jį įgyvendinti, o trukdo“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.
Anot jo, senąjį pastatą rekonstruojant, tuo pačiu metu būtų statomas naujas. Modernus statinys apželdintu stogu iškiltų laisvame valstybinės žemės sklype greta dabartinio įvažiavimo į stotį. Jo statybai, pasak R. Paužos, taip pat planuojama gauti ES finansavimą.
Seimūno pareiškimus apie Savivaldybę prislėgsiančią milijoninę skolą direktorius vadina laužtais iš piršto. Anot jo, Savivaldybei prie šių ES finansuojamų projektų tektų prisidėti po 15 proc., o tai galėtų sudaryti apie 1 mln. Eur.
„Savivaldybės metinis biudžetas 90 mln. Eur. Tik bendro susitarimo reikalas, kaip paskirstyti pinigus. Milijonas biudžetui nėra ta suma, dėl kurios reikėtų gąsdinti“, – sako R. Pauža.
Savivaldybė turi ambicijų pastatyti modernių formų, apželdintu stogu naują autobusų stoties pastatą.
P. Urbšys mano, jog pakaktų renovuoti esamą. V. Bulaičio nuotr.
Anksčiau Savivaldybė rengėsi naująją stotį patikėti pastatyti privačiam investuotojui. Mainais jam būtų atiduota automobilių stovėjimo aikštelė miesto centre, greta prekybos centro. Visgi prokuratūrai įspėjus nedaryti teisės aktų pažeidimo, privataus investuotojo indėlio atsisakyta.
„Jei per keletą metų įrodysime teisme, kad vis dėlto buvome teisūs, nuo to stotis nepasistatys ir miestiečiams nebus geriau“, – sako R. Pauža.
Tačiau jis teigia negalintis pateisinti sėjamų abejonių dėl neva perteklinių Savivaldybės ambicijų pastatyti naują stotį. Kartu būtų pertvarkyta visa Savanorių a. teritorija – esamų autobusų stotelių vietoje, priešais daugiabučio namo langus, įrengtas jaukus parkas, o alyvų skvero vietoje, išsaugant čia augančius vertingus medžius, – laukiamasis.
Pasak R. Paužos, stotį įrengus arčiau gatvės ir J. Basanavičiaus g. sankryžos, autobusai nebesuktų ratų aplink, kaip kad dabar, todėl sumažėtų oro tarša ir gyventojų butuose girdimas transporto triukšmas.
„Kas iš to, jei esamą stotį perdažytume? Ji vis tiek liktų ta pati. O Panevėžiui reikia modernios. Juk galime turėti ir naują parką, ir naują stotį“, – sako administracijos direktorius.
Kaltina politiniu cinizmu
Kad nuo P. Urbšio buvo nuslėpta informacija apie Savivaldybės planus esamą stoties pastatą rekonstruoti ir pastatyti naują, kategoriškai nesutinka Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Anot jo, būtų sunku įsivaizduoti, kad Seimo narys galėjo nežinoti, kas vyksta Panevėžyje, jei ir visuomenei stoties pertvarkymo vizija viešinama nuo 2016-ųjų. Pasak R. Račkausko, stoties projektui parlamentaras niekada nėra prieštaravęs.
„Dabar P. Urbšys daro 180 laipsnių posūkį ir tai galėčiau paaiškinti tik taip – projektą bandoma stabdyti tik dėl ciniškų politinių išskaičiavimų. Bet jei žmogus veržiasi valdyti miestą ir neturi supratimo, ką dvejus metus jo komanda dirbo, man kyla klausimas dėl paties adekvatumo“, – sako Panevėžio meras.
Anot jo, P. Urbšys net neprieštaravęs, kad naująją stotį statytų privatus investuotojas už savo lėšas.
Seimūno metamas koziris, esą Savivaldybei su stoties projektu dar nėra kur skubėti, merą pykdo.
„Stoties reikalai tęsiasi nuo 2016 m. ir tai vadinama skubotumu? Mano akimis, kaip tik tas projektas juda per lėtai. Pats P. Urbšys mus visą laiką ragino skubėti, kad greičiau matytųsi rezultatas. Dabartinė jo pozicija vienareikšmiškai rodo pasikeitusius paties politinius planus. Kadangi mus suvokia jau kaip ne savo komandą, suprantamas jo interesas, kad iki kadencijos pabaigos nuveiktume kuo mažiau. P. Urbšys žaidžia politinį žaidimą, kuris, mano akimis, nuo miesto interesų skiriasi“, – pareiškė R. Račkauskas.
Pataria nesikišti
Meras neslepia, kad atėjus į valdžią buvo rastas pirmtakų palikimas – modeliuojamas stoties sutvarkymo investicinis projektas. Pasak R. Račkausko, pagal tuometes finansavimo taisykles buvo labai ribotos galimybės atnaujinti stotį – tebuvo įmanoma tik paremontuoti esamą pastatą nekeičiant net jo tūrio bei pastatyti stoginę.
„P. Urbšys, būdamas istorikas, sprendžia apie projektų racionalumą. Man labiau imponuoja Nacionalinės premijos laureato architekto R. Paleko logiškesni argumentai, siūlantys racionalesnę eismo transporto sistemą – ne po visą Savanorių aikštę ratu varinėti autobusus, o juos kompaktiškai įkurdinti prie gatvės. Geriausia šnekėti apie tai, ką išmanai, o ne kas atrodo“, – sako meras.
Jį stebina seimūno priekaištai Panevėžiui, jog švaistomos ES lėšos viena po kitos įrenginėjant patalpas Verslo konsultaciniam centrui. Pasak R. Račkausko, Savivaldybei amžinai stinga tvarkingų patalpų, kurias būtų galima skirti kokiai nors veiklai.
„Ar tai yra blogai, kad pasinaudojant ES parama jos suremontuojamos?“ – atkerta meras.mą. V. Bulaičio nuotr.