Dėl savo modernios išvaizdos dviprasmiškai panevėžiečių įvertinto naujo tamsaus pastato, iškilusio Vasario 16-osios gatvėje priešais Kraštotyros muziejų, likimas nebeaiškus nei patiems statytojams, nei į jį persikraustyti suplanavusiam bankui.
Nors pastarojo įkurtuvės numatytos jau sausio pradžioje, vis dar nežinia, kada statinį bus leista eksploatuoti. Nepaisant to, kad jam jokių pretenzijų neturi net pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI), parašo dėl jo atidavimo naudoti nededa vienintelė institucija – Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrius.
Dėl tokio paveldosaugininkų atkaklumo už galvos stveriasi ne tik statytojai. Panevėžio savivaldybė jau išsigandusi, kokia žinia apie sąlygas vystyti verslą gali būti pasiųsta skandinavams investuotojams.
Įsisuko susirašinėti
Panevėžio istorinėje dalyje iškilusiam pastatui gresia virsti graudžiu valstybės institucijų nesusišnekėjimo simboliu.
VTPSI sudaryta komisija dėl šio statinio atidavimo eksploatuoti jau prieš savaitę turėjo tarti galutinį žodį, ar leisti jį eksploatuoti. Tačiau sprendimo iki šiol nėra.
Verslininkams kraujo spaudimą kelianti situaciją užsitęsė inspekcijai bandant susikalbėti su paveldosaugininkais. Nors Kultūros paveldo departamentas buvo įtrauktas į komisiją, tačiau savo atstovo į ją nė neskyrė, nenurodęs tokio savo sprendimo motyvų.
Inspekcija, jos atstovo Alfonso Dankiso teigimu, Kultūros paveldo departamento paprašė paaiškinti, kokie statant šį administracinės paskirties pastatą padaryti konkretūs paveldosaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.
„Jie parašė, kad Kultūros paveldo departamentui nebuvo pateiktas derinti pastato projektas, bet daugiau jokių pažeidimų neįvardijo“, – stebisi A. Dankisas.
Anot jo, praėjusią savaitę departamentui išsiųstas pakartotinis paklausimas. Atsakymą paveldo sargai privalo pateikti per penkias darbo dienas – jau po Naujųjų.
„Jei vėl nenurodys, kokie padaryti konkretūs materialiųjų teisės normų pažeidimai, tarkim, ar netinkama pastato forma, ar modernus pastatas padaro žalą kultūros paveldo teritorijai, mes vertinsim, kad statinys gali būti pripažintas tinkamu naudoti. Procedūrinių pažeidimų, kokius kol kas nurodo Kultūros paveldo departamentas, net teismai nepripažintų esminiais“, – tvirtino A. Dankisas.
Kodėl paveldosaugininkai neraito parašo, kad būtų uždegta žalia šviesa naujame pastate kurtis bankui, keistai atrodo VTPSI. Mat akyliems kultūros paveldo saugotojams inspekcija dar balandį siuntė raštą siūlydama kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, jei manantys, kad modernaus pastato statytojai pažeidė kokius nors jų interesus.
„Tada Kultūros paveldo departamentas į teismą nesikreipė, bet dabar nepasirašo dėl pastato atidavimo naudoti“, – stebisi A. Dankisas.
Apėjo Vilniaus atstovus
Verslininkų planus Panevėžyje jaukiantys paveldosaugininkai motyvuoja buvę ignoruojami.
Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. Motyvas – iki tol niekas nesikreipė į KPD Panevėžio skyrių dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Nepaisant to, pasak A. Umbraso, Panevėžio savivaldybė jau po kelių mėnesių išdavė leidimą statybai. Tokį Savivaldybės žingsnį A. Umbrasas traktuoja kaip Statybos įstatymo pažeidimą. Esą į tai nesureagavo ir VTPSI, todėl dabar, anot jo, „pati privalo spręsti pagal jai įstatymais nustatytą kompetenciją dėl naujo pastato pripažinimo tinkamu naudoti“.
Pasak Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovo Arūno Umbraso, naujo statinio miesto centre, Vasario 16-osios g., projektui jie nepritarė dar 2016-aisiais. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Miesto centrui tinka
Leidimą naujo pastato statybai be A. Umbraso žinios išdavusi Savivaldybė tvirtina teisės aktams nenusižengusi, bet vis tiek dabar raudonuojanti prieš investuotojus dėl tokio dviejų valstybinių institucijų nesusišnekėjimo.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, pastatas iškilo laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o svarbiausia – šios teritorijos detaliojo plano, kuriam yra pritaręs ir pats Kultūros paveldo departamentas.
„Visi naujo pastato parametrai – aukščio, tūrio ir kiti – atitinka detaliojo plano sprendinius. Negana to, pačių statytojų užsakymu šito objekto projektui atlikta poveikio Panevėžio istorinės dalies vertingosioms savybėms analizė. Projektas net du kartus buvo pristatytas Panevėžio architektų-urbanistų ekspertų tarybai ir gautas jos pritarimas“, – vardija D. Gasiūnienė.
D. Gasiūnienė tikina, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš modernaus pastato statytojus ir būsimus nuomininkus. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Pasiklydo įstatymuose
Miesto vyriausioji architektė pripažįsta, jog painiava su paveldosaugininkais iš dalies kilo dėl pasikeitusių teisės aktų – dar 2016-aisiais, kai statytojai pateikė derinti projektą, kultūros paveldo saugotojų suderinimo nereikėjo. O jau 2017 m. sausį
Statybos įstatyme atsirado nuostata, kad kultūros paveldo objektų teritorijose planuojamų statinių projektai būtų pateikti derinti Kultūros paveldo departamentui.
„Įstatymuose atsirado dviprasmybė. Vienas reikalauja derinti su paveldosaugininkais, kitas – ne. Dėl to neatitikimo Savivaldybė kreipėsi į Valstybinę paveldosaugos komisiją ir ši išaiškino, jog Panevėžio istorinė dalis yra Savivaldybės, o ne valstybės saugomas objektas, dėl to Kultūros paveldo departamento pritarimas nereikalingas“, – aiškino vedėja.
Kodėl VTPSI vis tiek paveldosaugininkus įtraukė į komisiją, D. Gasiūnienė pripažįsta irgi nesuprantanti. Architektės nuomone, ne paveldo sargai, o pati inspekcija turi nuspręsti dėl naujo pastato Panevėžyje pripažinimo tinkamu naudoti.
D. Gasiūnienė neslepia, jog užsitęsusi nežinomybė ir gaišatis ją verčia raudonuoti iš gėdos prieš verslo atstovus, susidūrusius su tokia sumaištimi.
„Teisinėje demokratinėje valstybėje neleistinas toks nesusikalbėjimas. Tai baisu, nes žmonės negali pasitikėti valstybe, negali žinoti, ko jiems laukti ir tikėtis. Šiais laikais bankai užsidarinėja net rajonų centruose, o Panevėžio centre vietoje skylės, savotiško išdaužto danties statomas naujas pastatas būtent bankui. Miestas nuo to tampa tik jaukesnis, o mes verslininkui demonstruojam neaišku ką“, – piktinasi Panevėžio vyriausioji architektė.
Naujų patalpų laukiantis SEB bankas kol kas mandagiai tyli.
„Pastatai, kuriuose veikia SEB banko skyriai, bankui nepriklauso – visas patalpas bankas Lietuvoje nuomojasi, įskaitant ir esamas patalpas Panevėžyje. Į naująsias Respublikos gatvėje SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centras persikels, kai tik tai bus galima tą padaryti“, – lakoniškai pakomentavo SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė.
Nei geranoriška, nei korektiška
Naujo pastato projekto autorius, architektas Gintautas Natkevičius prisipažįsta nematantis jokio protingo susiklosčiusios situacijos paaiškinimo. Juolab kad, anot jo, statytojai, norėdami išvengti kaip šachmatų žaidime pato situacijos, kai padėtis lieka be išeities, dar maždaug prieš mėnesį lankėsi Kultūros paveldo departamente, bendravo ir su VTPSI.
„Visi mus geranoriškai sutiko, bet dabar visi komisijos nariai pasirašę, o paveldo atstovai nusišalino. Statybų inspekcija pabandė labai aiškiai jų paklausti, kokių mato pažeidimų, dėl kurių pastato nebūtų galima atiduoti eksploatuoti. Bet jei klausiama buvo apie pievas, atsakė apie ievas. Tai nėra nei geranoriška, nei korektiška“, – įvertino G. Natkevičius.
Architekto nestebina, kad du įstatymai, nuo kurių priklauso naujų statinių kultūros paveldo teritorijose likimas, tarsi prieštarauja vienas kitam. Tačiau, jo nuomone, valdininkai, tarp jų ir paveldosaugininkai, tam ir dirba, kad teisines dviprasmybes išspręstų, o ne dar labiau jas gilintų.
„Visi dabar kalba, kaip myli Lietuvą, kaip švęs valstybės šimtmetį, renka idėjas Lietuvai, o ką daro valdininkai? Tereikia pajudinti pirštą ir pasirašyti.
Duodu ranką nukirsti, kad šitas pastatas nepažeidžia absoliučiai jokių tai teritorijai keliamų reikalavimų“, – tvirtina G. Natkevičius.
Architektą stebina, kad dabar reiklūs paveldosaugininkai anksčiau tylėjo, nors negalėjo nematyti vos už keliasdešimties metrų nuo skyriaus būstinės kylančio pastato ir žinojo, kad jie tam nėra davę pritarimo.
„Jei paveldosaugininkams taip rūpi Panevėžio senamiestis, seniai galėjo bandyti spręsti tą situaciją, o ne įtraukti dabar į susirašinėjimo pelkę“, – stebisi G. Natkevičius.
Mato kenkimą miestui
Sustojusi pastato atidavimo eksploatuoti procedūra G. Natkevičiui atrodo dar labiau absurdiška dar ir dėl to, jog jo projektą laimino krūva kompetentingų specialistų: Panevėžio architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius.
„Paveldosaugininkai negali vertinti, patinka jiems tas pastatas ar ne. Tai ne jų kompetencija. Jie gali turėti pretenzijų dėl aukštingumo ar panašiai, bet mes jokių miesto detaliajame plane numatytų parametrų nepažeidėme. Nėra uždrausta miestuose statyti modernių pastatų“, – biurokratiniai žaidimai stulbina projekto autorių.
Pasak G. Natkevičiaus, dėl tokios gaišaties statytojai, planuojantys bankui pastatą išnuomoti, patiria didžiulius nuostolius. Visgi, anot jo, ne tai yra didžiausia bėda.
„Skandinavų bankas iš karto siunčia signalą savo valstybei, kad Lietuvoje vyksta nesuvokiami dalykai, kai leidimas eksploatuoti pastatą neišduodamas dėl kažkokio neparašyto raštelio. Čia ne tas lygis, kai tarpusavyje feisbuke koneveikiamės. Šiuo atveju yra kenkiama miestui ir valstybei“, – neabejoja architektas.
Juoda universaliausia
Stiklinį pastatą juodais rėmais suprojektavęs G. Natkevičius pripažįsta nė kiek nesistebintis, jog tokia statinio išvaizda panevėžiečių buvo įvertinta labai dviprasmiškai. Anot jo, dėl juodos spalvos pastatų diskusijos verda jau daug metų. Visgi, anot jo, tokia spalva nėra nei gera, nei bloga.
„Tie, kurie piktinasi juoda pastato spalva, net neatkreipia dėmesio, kad patys žiūri į juodą televizorių, nešiojasi juodą mobilųjį, vilki juodu kostiumu, važinėja juodu automobiliu ir dar namuose turi juodos odos baldus. Žmonės tiesiog instinktyviai apie tai kalba“, – sako architektas.
Jis sako sunkiai įsivaizduojantis šioje Panevėžio vietoje ryškų statinį. Anot jo, juoda spalva dėkinga – solidi ir universali, prisitaikanti prie bet kokių aplinkos spalvų.
„Kad bankas atrodytų solidžiai, kokią jam reikėjo skirti spalvą – raudoną, mėlyną, žalią? Panevėžys atrodytų kaip vaikų darželis. Gretimai yra raudonų plytų mūro Kraštotyros muziejaus pastatai, netoliese stovi rausvo paršelio spalva nutinkuotas pastatas, Santuokų rūmų spalva jau seniai nebeaiški, – juoda spalva tinka prie visų ir su laidotuvėmis neturi nieko bendro“, – mato G. Natkevičius.