T. ŠIAUDINIO nuotr.

Patogesnė gyvenamoji aplinka – ir neįgaliesiems

Visuomeninių pastatų pritaikymas neįgaliesiems po truputį įgauna pagreitį – jau ne pirmi metai naujai statomi ar rekonstruojami pastatai privalo būti pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.

Nieko nebestebina ir garsiniai šviesoforai sankryžose ar užrašai viešosiose vietose Brailio raštu. O nuo šiol ir naujai renovuojamų daugiabučių aplinka turės būti pritaikyta negalią turintiems žmonėms.

Renovacijos pokyčiai

Kaip teigė Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Daiva Gailiūnienė, iki 2015-ųjų metų vasario nebuvo griežtų reikalavimų pritaikyti renovuojamo daugiabučio aplinką negalią turintiems žmonėms. Tai buvo daugiau rekomendacinio pobūdžio siūlymai, pavyzdžiui, prie laiptinių įrengti turėklus, kad sunkiau vaikštantys ar vyresnio amžiaus gyventojai galėtų lengviau patekti į laiptinę. Tačiau dabar rengiant investicinius planus jau turi būti numatyta, kaip daugiabučio aplinka turi būti pritaikyta neįgaliųjų poreikiams – tai yra įrengtos nuovažos iki namo laiptinės ir nuo laiptinės durų iki lifto, išskyrus tuos atvejus, kai to padaryti nėra galimybių.

Senų daugiabučių bėda – nepatogios nuovažos arba dažniausiai jų net nėra, aukšti slenksčiai, nepakankama erdvė prie lauko durų. Tad problemų kildavo ir sunkiau vaikštantiems gyventojams ar jauniems tėvams su vaikiškais vežimėliais.

„Nuovažos turi būti įrengtos prie kiekvienos laiptinės visais atvejais, jeigu tik leidžia techninės galimybės. Ir šiuo atveju visai nesvarbu, ar renovuojamame name yra negalią turinčių žmonių, ar ne. Nuovažos pirmiausia yra skirtos negalią turintiems žmonėms, tačiau jos pasitarnaus ir kitiems namo gyventojams: pradedant sunkiau vaikštančiais senjorais ir baigiant jaunimu“, – teigė D. Gailiūnienė.

Šiuo metu Būsto energijos taupymo agentūrai vien iš Panevėžio regiono (Panevėžio miesto, rajono bei Biržų) pateikti 57 investiciniai projektai, kuriuose jau numatytos priemonės, kaip daugiabučio aplinka bus pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.

Žingsnis į priekį

Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Žebrauskienė teigia, kad nors renovacijos vienas pagrindinių tikslų yra šilumos energijos taupymas, ne ką mažiau svarbu kurti aplinką, kuri būtų patogi visiems, neišskiriant nei specialiųjų poreikių turinčių žmonių, nei sveikųjų.

Esant tokiai kritiškai demografinei padėčiai kaip dabar, prognozuojama, kad po keturių dešimtmečių vyresnių nei 60 metų gyventojų bus apie 40 procentų. Tad nieko nedarant didelė jų dalis bus tiesiog izoliuoti. Todėl svarbu jau dabar kurti universalaus dizaino principu paremtą gyvenamąją aplinką, tai yra tokią, kuria patogiai ir be jokio specialaus pritaikymo galėtų naudotis visi, pradedant mamomis su vežimėliais ir baigiant sunkiau vaikštančiais senjorais ar aklaisiais. Tai, kas tinka negalią turintiems žmonėms, patogu ir sveikiesiems.

„Galime pasipuošti gražiausia skrybėle ir naujausiu paltuku, bet jeigu mes nesijausime patogiai ir komfortiškai, nebūsime patenkinti. Lygiai tas pats ir su renovacija.“

N. Milkevičienė

„Renovuojant daugiabutį tikrai nėra reikalavimo su neįgaliųjų vežimėliu patekti į kiekvieną aukštą ar statyti liftą, jeigu jo nėra. Bet pagrindiniai principai, tokie kaip patekimas į laiptinę ir visiems patogi aplinka, turi būti numatyta investiciniuose planuose ir realiai įgyvendinta. Gyvenimas toks, kad žmogus vieną dieną gali būti sveikas, o kitą jau sėdėti neįgaliojo vežimėlyje. O kad žmogus bet kuriuo gyvenimo etapu būtų aktyvus visuomenės narys, turi būti tinkamai pritaikyta gyvenamoji aplinka“, – teigė K. Žebrauskienė.

Investicijos į kokybę

Ar renovuojamo daugiabučio gyvenamoji aplinka atitinka universalaus dizaino principus, vertins ir Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Šios asociacijos tarybos pirmininkė Nijolė Milkevičienė atkreipia dėmesį, kad nors akcentuojamas gyvenamosios aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, reikėtų kalbėti apie gerėsiančią gyvenimo kokybę visiems renovuojamo namo gyventojams. Lietuvoje neįgalieji sudaro apie 7 proc. visų gyventojų, tad daugelyje daugiabučių negalią turinčių žmonių net nėra. Tačiau net trečdaliui žmonių reikalinga pritaikyta aplinka ir infrastruktūra: mamoms su kūdikiais, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, visuomenė sparčiai sensta, tad šie poreikiai tik didės.

„Turime pripažinti, kad dar sovietmečiu statyti daugiabučiai neatitinka šiandienos poreikių. Tik daugelis jau esame prie to pripratę ir sunkiai įsivaizduojame, kad gali būti kitaip. Bet tikrai gali. Ir pirmiausia reikia galvoti ne apie daugiabučio pritaikymą neįgaliesiems, o visai namo bendruomenei: apie mamą, kuri be kitų pagalbos negali išeiti pasivaikščioti su kūdikiu į lauką, koją susilaužiusį kaimyną ar sunkiai vaikštantį senolį. Apie tai, kokioje aplinkoje norite gyventi jūs patys“, – kalbėjo neįgaliųjų organizacijos vadovė.

Jos nuomone, į renovaciją dar dažnai žvelgiama tik kaip į namo atnaujinimą ir vieną pagrindinių energijos taupymo priemonių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad renovacija yra viena iš galimybių pagerinti savo gyvenimo kokybę.

„Galime pasipuošti gražiausia skrybėle ir naujausiu paltuku, bet jeigu mes nesijausime patogiai ir komfortiškai, nebūsime patenkinti. Lygiai tas pats ir su renovacija – nepakanka tik pakeisti stogo ir apšiltinti namus. Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti namų jaukumu ir kokybišku gyvenimu. O gyvenimo kokybė neatsiejama nuo patogios ir estetiškai patrauklios aplinkos“, – įsitikinusi N. Milkevičienė.