Žaidimai su laiku – stresas ir nemiegaliams

Šį sekmadienį sutartinai laikrodžio rodykles persuksime į priekį, tad kurį laiką teks kovoti su miego trūkumu. Dauguma žmonių vasaros ir žiemos laiką vertina kaip atgyveną, neduodančią realios ekonominės naudos, bet sutrikdančią įprastą gyvenimo ritmą.

Gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka įsitikinęs, kad biologinį laikrodį laiko šuolis veikia neigiamai, nes žmogus ilgainiui įpranta prie darbų ir poilsio ritmo. Todėl viena valanda gali būti jauseną bei mintis lemiančiu faktoriumi.

„Laiko sukiojimo neigiamas pasekmes labiausiai jaučia vaikai ir brandesnio amžiaus žmonės. Darbingų asmenų grupei tai ne itin būdinga. Ryte išgerta dviguba porcija kavos ar stiprios arbatos jų organizmą veiks kaip botagas“, – teigia L. Klimka.

Jis pabrėžia, kad vasaros laiko įvedimo pasekmės akivaizdžiai pastebimos mokyklinio amžiaus vaikams. Dėl to, jog reikia keltis anksčiau, vaikai per pirmąsias pamokas būna mieguisti, o jų aktyvumas sumažėja. Senyvo amžiaus žmonės taip pat jaučia stipresnį ryšį su gamtos laiku, todėl prie pakitusio gyvenimo ritmo jiems prisitaikyti nelengva.

Gamtos mokslų daktaro teigimu, neigiamas laiko kaitos pasekmes žmogus gali jausti iki dvejų savaičių.

L. Klimka nė neabejoja, kad laikrodžių sukiojimo ateityje vis dėlto bus atsisakyta. Apie tai svarstoma ne vienoje šalyje.

„Keista, kad tokie nesąmoningi sprendimai trunka taip ilgai. Nors Europos Sąjungos nuostata yra tokia, kad kiekviena šalis turi galimybę pareikšti savo nuomonę, tačiau Lietuva vis pažiūri į kitus ir daro taip, kaip kiti“, – kritikos strėlių negailėjo etnologas.

Elektros energijos nesutaupoma

Vasaros laikas pirmiausiai buvo įvestas Pirmojo pasaulinio karo metu. Pirmieji laikrodžius pasuko vokiečiai, vėliau jų pavydžiu pasekė anglai ir amerikiečiai.

Tam, jog darbo diena būtų efektyvesnė ir gamyklose darbas prasidėtų nuo ankstyvo ryto, cechai būdavo apšviečiami elektra. Įsivedus vasaros laiką, šviesus paros metas prailgėdavo.

„Tada šviesusis paros laikas buvo taupomas valstybės, o ne žmonių naudai. Iš laiko sukiojimo buvo gaunama ekonominė nauda. Nereikia pamiršti, jog dabar mes gyvenime XXI amžiuje“, – kalbėjo L. Klimka.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu gamyboje sunaudojama mažiau elektros energijos. Kita vertus, biurų darbuotojai, kuriems užduotims atlikti reikalingas kompiuteris, ir dienos metu išnaudoja daug elektros energijos.

Etnologas apgailestauja, jog Lietuvoje niekas nėra padaręs tyrimų, parodančių, kiek elektros energijos sutaupoma įvedus vasaros laiką. L. Klimka įsitikinęs, kad rezultatai būtų labai menki, nes pasikeitęs gamybos pobūdis.

Lietuvoje laikas pradėtas sukioti sovietmečiu. Gamtos mokslų daktaras pabrėžia, jog tuo laiku žmonės nuo biologinio laikrodžio buvo nutolę net iki dvejų su puse valandos.

„Žmogus yra gamtos dalis ir jis puikiai jaučia, kada saulė teka ir leidžiasi. Laiko sukiojimas ne tik sukelia diskomfortą, bet ir įtakoja giluminius mūsų organizmo procesus“, – pabrėžė L. Klimka.

Sunkiausia vaikams

Psichologė Valija Šap linkusi vadovautis medikų išvadomis, jog žmogaus organizmas jaučia laiko pokyčius. Tačiau ji skuba raminti, kad prie visko įmanoma prisitaikyti, tik tam reikia laiko.

„Kiekvieno organizmas individualus, todėl vieniems prie pasikeitusio laiko prisitaikyti yra lengviau, o kitiems – sunkiau. Kaip ir prie bet kurių kitų pokyčių“, – tikino specialistė.

Anot jos, laikrodžio sukimas gali sutrikdyti vaikų gyvenimo ritmą.

„Šiek kiek sudėtingiau gali būti vaikams, kuriems reikia tolokai vykti į mokyklą ir jie privalo iš namų išeiti anksčiau. Tačiau didžiausią įtaką tam turi vaiko prigimtinis bioritmas ir šeimos įpročiai“, – tvirtino V. Šap.

Specialistė rekomenduoja į būsimus pokyčius pereiti palaipsniui ir jiems ruoštis iš anksto: pradėti keltis bent 10-15 minučių anksčiau. Pereinamasis laikotarpis galėtų trukti savaitę ar netgi dvi, kad organizmas turėtų laiko įprasti prie naujojo laiko.

„Idealiausia, kai žmogaus ritmas viena valanda pasikeičia ne per vieną naktį, o prie to pratinamasi palaipsniui, tuomet visus pokyčius jis išgyvens lengviau“, – pabrėžė pašnekovė.

Ne dejuoti, o prisitaikyti

V. Šap per savo darbinę praktiką nėra susidūrusi su situacijomis, įrodančiomis, jog laiko sukiojimas žmogaus organizmui gali padaryti neatitaisomas ar ilgalaikės žalos.

„Galbūt pirmas savaites gali pasireikšti didesnis vaikų mieguistumas, kol jie įpranta anksčiau atsigulti, kad išmiegotas laikas nesikeistų. Tačiau nesu pastebėjusi, jog pasukus laikrodžius žmones kamuotų ypatingas dirglumas ar nervingumas“, – sakė psichologė.

Anot jos, prisitaikymui prie naujojo laiko įtakos turi ir žmogaus nusiteikimas. Jeigu prieš savaitę pradedama galvoti, jog pasukus laiką jam ryte keltis bus labai sunku, veikiausiai taip ir nutiks.

„Reiktų galvoti, jog pora savaičių gali būti sunkiau, o vėliau prie visko priprasime, kaip visada įprasdavome. Reikia svarstyti ne kodėl laikrodis persukamas, o kaip aš galiu lengviau prie to prisitaikyti“, – optimistiškai kalbėjo V. Šap.