Kontaktai

Vis brangesnis metalas

Augant įkraunamų akumuliatorių paklausai, įmonės grumiasi dėl ličio atsargų

Didžiausia Čilės ličio tiekėja SQM – įmonė, apie kurias pasakojama trileriuose apie pramoninį šnipinėjimą. Kariniame Santjago rajone įsikūrusi jos būstinė neturi iškabos. Daug metų šiam verslui vadovavęs Julio Ponce – buvęs amžinatilsį diktatoriaus Augusto Pinocheto žentas. 2015 m. jis atsistatydino iš valdybos pirmininko pareigų, vykstant tyrimui, kad SQM slepia mokesčius. Gruodį išaiškėjo, jog valstybės kontroliuojama kinų bendrovė CITIC gali pirkti dalį J. Ponce turimo kontrolinio SQM akcijų paketo, nes Kinija siekia užsitikrinti svarbios žaliavos tiekimą.

Regis, CITIC labiausiai domina druskingas Čilės Atakamos dykumos peizažas, primenantis Mėnulį. Čia susikaupė prieš milijonus metų nuo Andų nuplauto sūrymo klodai, kuriuose glūdi maždaug penktadalis žinomų pasaulio ličio išteklių. (Kaimynėje Bolivijoje jų dar daugiau, bet jie beveik nenaudojami; žr. 1 grafiką.) Vos prieš kelias savaites ta pati CITIC įsigijo vienos ličio jonų akumuliatorius naudojančios Honkongo elektromobilių gamintojos akcijų, o tai reiškia, kad ją vis labiau domina švarios energijos technologijos.

SQM komplekse sūrymas iš požeminio telkinio pumpuojamas į šimtus tvenkinių. Garuojant skysčiui jie nusidažo mėlynais ir žaliais atspalviais, tad vaizdas ima priminti milžinišką dailininko paletę. Daugiausia tai kalio junginiai, bet susidaro ir klampus skystis – ličio chloridas, kuris cisternomis gabenamas į pakrantės gamyklą. Ten iš jo gaunami smulkūs ličio karbonato bei hidroksido milteliai ir vėliau išvežiojami po pasaulį.

Tai nedidelis verslas: kai kuriuose automobilių akumuliatoriuose litis sudaro iki 5 proc. medžiagų ir mažiau kaip 10 proc. jų savikainos. Pasaulyje ličio druskų per metus parduodama tik už maždaug 1 mlrd. JAV dolerių. Bet šis elementas būtinas akumuliatoriams, pradedant automobilių ir baigiant išmaniųjų telefonų ar kompiuterių. Ateityje šių energijos šaltinių paklausa neišvengiamai augs, tad investicijų bankas „Goldman Sachs“ litį vadina naujuoju benzinu.

SQM atsidūrė grumtynių dėl jo atsargų, kurių reikia pagrindinėms pasaulio akumuliatorių gamintojoms ir galutiniams naudotojams, pavyzdžiui, automobilių pramonei, sūkuryje. Dėl to šis išteklius – geidžiamiausia pasaulio žaliava. Per du mėnesius iki gruodžio pabaigos Kinijos importuojamas 99 proc. grynio ličio karbonatas pabrango daugiau kaip dvigubai ir dabar kainuoja 13 tūkst. JAV dolerių už toną (žr. 2 grafiką).

Labiausiai kainas paveikė nerimas dėl Kinijos neatidėliotinų sandorių rinkos likvidumo ateityje. Didžiąją daugumą ličio Kinija gauna iš Australijos spodumeno klodų, alternatyvos Pietų Amerikos sūrymui. Spodumeną iš vienos didelės Australijos kasyklos planuoja imti JAV kasybos bendrovė „Albemarle“ su partnere iš Kinijos „Tianqi“, kad gautų daugiau akumuliatoriams tinkamo ličio karbonato ir hidroksido. Vadinasi, Kinijos neatidėliotinų sandorių rinkoje bus mažiau rūdos.

Šis sektorius gana koncentruotas ir tai sustiprina nerimą. Pernai „Albemarle“, didžiausia pasaulyje ličio gamintoja, įsigijo bendrovę „Rockwood“, kuriai priklauso antras pagal dydį Čilės ličio telkinys. Pasak banko „Citigroup“, jai ir dar trims įmonėms – SQM, amerikiečių FMC ir „Tianqi“ – kartu tenka didžioji planetos ličio druskų atsargų dalis. Negana to, Argentinoje vėluoja stambus ličio sūrymo projektas, kurį vykdo australų kasybos bendrovės „Orocobre“ ir didžiausios japonų automobilių gamintojos „Toyota“ bendra įmonė. Nors ličio Žemėje apstu, jį išgauti gali būti brangu, o procesas ilgai trukti, tad šoktelėjusi kaina nebūtinai automatiškai paskatins augti pasiūlą.

Paklausa irgi didėja. Šiuo metu pagrindinės ličio jonų akumuliatorių gamintojos yra Pietų Korėjos „Samsung“ ir LG, japonų „Panasonic“ ir „Sony“ bei Honkongo įmonė ATL. Bet Kinijoje taip pat netrūksta akumuliatorių gamintojų. Adamas Collinsas iš investicijų banko „Liberum“ kalba apie ličio druskų paklausos Kinijoje „linkio tašką“. Šalies vyriausybė vis intensyviau propaguoja ličio jonų akumuliatorius ir elektrinį transportą, labiausiai pabrėždama autobusus. 2015-aisiais per pirmus dešimt mėnesių „naujosios energijos“ transporto priemonių Kinijoje parduota beveik trigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014-aisiais, iš viso 171 tūkst. (nors kol kas dalis nesiekia 1 proc. visų parduotų transporto priemonių).

Į medžioklę susirengė ir JAV elektromobilių gamintoja „Tesla Motors“, įkurta technologijų magnato Elono Musko. Šiais metais ji rengiasi paleisti „Gigafactory“ gamyklą Nevadoje ir viliasi, kad jau po penkerių metų kasmet ličio jonų akumuliatorius montuos 500 tūkst. automobilių. Pasak „Teslos“ technikos direktoriaus Jeffrey Briano Straubelio, bendrovė nori apsirūpinti įvairiomis akumuliatoriuo¬se naudojamomis medžiagomis, ne tik ličiu. „Šiuo metu ličio rinkoje vyksta erzelis, <…> žmonės jį laiko tuo magišku elementu“, – sakė jis. Rugpjūtį Kanados bendrovė „Bacanora“ pareiškė pasirašiusi sąlyginį susitarimą aprūpinti „Teslą“ ličio hidroksidu iš kasyklos, kurią „Bacanora“ planuoja eksploatuoti Meksikos šiaurėje. Pasklidus žiniai „Bacanoros“ akcijų kaina šovė į viršų, nors analitikai pastebėjo, kad siunčiant baltus miltelius per JAV sieną reikės ypatingos atsargos.

Stambesnėms automobilių gamintojoms taip pat reikia vis daugiau ličio. Neseniai „Toyota“ pradėjo siūlyti hibridinius „Prius“ su ličio jonų akumuliatoriais, o ne sunkesniais variantais su nikelio-metalo hidridais. A. Collinsas pabrėžia, kad griežtėjant Europos ir JAV taršos standartams automobilių gamintojoms gali prireikti daugiau ličio.

Kitas rimtas paklausos šaltinis gali būti elektros akumuliavimas. Atsinaujinančios elektros energijos rinkai reikia pakankamai pigių ir talpių akumuliatorių, kad būtų galima įveikti saulės ir vėjo energetikai būdingą nepastovumą, tarkime, sukaupti tiek saulės modulių surinktos energijos, kad galėtų visą naktį degti šviesa. „Tesla“ teigia JAV ir Australijos būstuose pradedanti diegti „Powerwall“ akumuliatorių sistemas po 3 tūkst. JAV dolerių, skirtas saulės energijai kaupti. Panašius akumuliavimo produktus Pietų Afrikos Respublikoje, kur gyventojai ir įmonės dažnai kenčia nuo elektros tiekimo pertrūkių, šiais metais pristatys Italijos bendrovė „Enel“.

Energetikos įmonės vis dažniau naudos milžiniškas akumuliatorių sistemas, kurios įkraunamos, kai paklausa menka, o per piką trumpam duoda papildomos elektros. Tada nereikia iškastinio kuro jėgainės, kuri likusį laiką stovėtų be darbo. „AES Energy Storage“, teikianti energijos akumuliavimo paslaugas, 2014-aisiais laimėjo konkursą Pietų Kalifornijoje pastatyti vadinamąją piko jėgainę, iš kurios esant didžiausiai paklausai elektros tinklai gaus iki 100 megavatų elektros. Gruodį ši bendrovė sutiko iš LG per kelerius metus įsigyti tiek ličio jonų akumuliatorių, kad per piką jie duotų dešimtkart tiek (gigavatą arba daugiau), nei pagamina tipinė akmens anglimi kūrenama elektrinė. „Hibridizuojame elektros tinklus“, – teigė bendrovės vadovas Johnas Zahurancikas.

Vis dėlto ličio jonų technologija sutraukia aibes skeptikų, ir ne tik vidaus degimo variklių entuziastų. Mokslininkai, susiję su Čikagoje veikiančia „Argonne National Laboratory“, finansuojama iš federalinio biudžeto, paskelbė darbą, kuriame rašoma, kad didžiųjų akumuliatorių turi pakakti šimtams kilometrų, jie privalo įsikrauti per kelias minutes, o ne valandas, jų energija turi kainuoti panašiai kaip gamtinės dujos. Jų teigimu, ličio jonų technologijai tokie reikalavimai nepasiekiami. Tačiau J. B. Straubelis iš „Teslos“ numato, kad ličio jonų akumuliatorių efektyvumas tikrai turėtų dar bent du kartus padidėti, ir yra įsitikinęs, kad litis ir toliau lems, kaip ateityje atrodys šie energijos šaltiniai.

Tai, kiek dar įmanoma išspausti iš ličio jonų akumuliatorių, galima pamatyti Angamoso pajūrio elektrinėje Čilėje. Ten dešimtyje jūrinių konteinerių stovi milijonas žalių akumuliatoriaus elementų, skirtų elektros tinklui sureguliuoti, kai Atakamos regione, įskaitant SQM ličio gavybos kompleksus už šimtų kilometrų kitapus dykumos, paklausa pasiekia piką. Šioje elektrinėje naudojamas litis grįžo namo. Jį išgavo SQM, paskui jis buvo išgabentas į Kiniją, ten iš jo pagamino elementus, kurie JAV buvo sudėti į akumuliatorius, o tada „AES Energy Storage“ išsiuntė juos atgal į Čilę. Tai ilga tokio mažo akumuliatoriaus elemento dalelės kelionė. Bet gali būti, kad toje dalelėje telpa pasaulio energijos atsargų ateitis.