-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Litvakas tapytojas Samuelis Bakas, kurio pirmoji paroda buvo surengta Vilniaus gete, atsiminimų knygoje „Nutapyta žodžiais“ apie savo ir kitų išgelbėtų žydų likimus rašė: „išgyvenimo sąlyga – mažiausiai dešimt stebuklų. Jei devyni įvykdavo, o dešimtas – ne, viskas nueidavo perniek.“
Visą stebuklų seką galima rasti ir naujojoje Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) parodoje bei jos kataloge „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Kilnojamoji paroda ir ją lydintis katalogas skirti Pasaulio tautų teisuoliams – žydus Lietuvoje gelbėjusiems žmonėms.
Vienas tokių išgelbėtųjų – gydytojas, Kauno žydų bendruomenės narys Izaokas Glikas – savo istorija liudija, jog nacių okupuotoje Lietuvoje išlikimas dažnai priklausydavo nuo visiškai svetimų žmonių širdies, drąsos ir sąžinės: vienos durys bėgantiems nuo tragedijos atsiverdavo, kitos – ne.
„Mane, mamą ir mano sesutes kaimuose slėpė daugiau kaip 20 šeimų. Kartą, būdamas vienoje slėptuvėje, girdėjau tokį pokalbį. Priglaudęs šeimininkas žmonai pasakė, kad slėpdami mus jie užsitrauks bėdą. Bet jo žmona atsakė: mes esame katalikai ir privalome šiems žmonėms padėti. Šito aš niekada neužmiršiu“, – pasakojo jis per parodos ir katalogo pristatymą.
I. Gliko atmintyje išliko ir šalta, daugiau kaip 20 laipsnių šalčiu kvapą gniaužusi viena sausio naktis, kai jis, dar būdamas mažas, su mama ieškojo slėptuvės. Vienoje troboje jiems durų niekas neatidarė. Sušalę žmonės pabandė pasislėpti tvarte prie karvių, bet ūkio savininkai pagrasino paleisiantys šunis. Tada, dar kiek paėję, rado kitą mažesnę trobelę, kur juos įleido, sušildė, o nakvoti pasiūlė klėtyje. Taip karo metais ir teko bėgti iš vienos vietos į kitą, nuo vienų geradarių pas kitus vis tikintis stebuklo. Tai truko iki pat 1944-ųjų. Tada, jau baigiantis didžiajam siaubui, nuo I. Gliko atskirta likusi jo motina pasiimti sūnaus atėjo 56 kilometrus.
Gydytojo nuomone, jam padėjo išlikti ir tai, kad vaikystėje darželyje susibičiuliavęs su vienu lietuviu išmoko puikiai kalbėti lietuviškai. Tačiau jo vaikystės draugų, kaimynų lemtis buvo tragiška: iki karo I. Gliko gimtajame Kudirkos Naumiestyje gyveno apie 1000 žydų, o po karo teliko vienintelė Glikų šeima.
Muziejaus išleistame kataloge tokių išgelbėjimo istorijų surinkta 104. Vienos jų jau yra aprašytos ar viešai skelbtos anksčiau, kitos iki šiol platesniam ratui nežinomos. Parodos kuratorė, VVGŽM Žydų gelbėjimo atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja prisipažino, jog dirbant muziejuje ir nuolat gilinantis į praeities įvykius jai atrodė, jog Pasaulio tautų teisuolių pavardės plačiai žinomos. „Bet kur nors išvažiavus tekdavo pamatyti, kad nežinomi net pačių garsiausių žydų gelbėtojų vardai“, – prisiminė ji.
(VVGŽM nuotr.)
Nuo Holokausto tragedijos prabėgus dešimtmečiams jau nebėra daugybės liudininkų – tiek išgelbėtų žydų, tiek jiems padėjusių lietuvių. Visgi pagrindiniu D. Selčinskajos informacijos šaltiniu tapo Pasaulio tautų teisuolių palikuonys.. Pavyko surinkti ne tik sukrečiančių istorijų, neįtikėtinų prisiminimų, bet ir nuotraukų, laiškų, dokumentų faksimilių. Katalogo viršeliui parinktoje fotografijoje taip pat užfiksuota ypač jautri akimirka: aštuoniolikametė mergina perduoda išgelbėtą žydų berniuką jo tėvui.
Kalbėjimas apie žydų gelbėtojus niekada nėra perteklinis.
„Kalbėjimas apie žydų gelbėtojus niekada nėra perteklinis. Paradoksalu, bet toldami nuo tų įvykių sužinome vis daugiau istorijų apie gelbėtojus ir išgelbėtuosius“, – sakė Holokausto tyrinėtojas, knygų apie Pasaulio tautų teisuolius autorius Rimantas Stankevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad anksčiau apie didvyriškai pasielgusius žmones beveik nebūdavo kalbama, o jų pavardės likdavo nežinomos. Pirmieji lietuviai į Pasaulio tautų teisuolių sąrašą įtraukti 1966 m. Baigiantis aštuntajam praėjusiojo amžiaus dešimtmečiui jame buvo vos 19 lietuvių pavardžių. Dabar šiame sąraše – 905 lietuviai. Memorialinis institutas Yad Vashem Izraelyje gelbėtojus apdovanoja Pasaulio tautų teisuolių medaliais, kuriuose išgraviruoti žodžiai pasiskolinti ir šios parodos pavadinimui: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“.
Vienas žinomiausių šiandien Lietuvos žydų gelbėtojų – prezidentas Kazys Grinius. Jam ir jo žmonai Kristinai Griniuvienei Pasaulio tautų teisuolių vardas skirtas 2016-aisiais. Sutuoktinių šeima savo namuose slėpė žydų vaikus. Su vienu išgelbėtų vaikų – Dmitrijumi Gelpernu – vėliau tekę bendrauti prezidento giminaičiui, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriui Stanislovui Šimanauskui. Jis prisiminė vėliau profesoriumi tapusio D. Gelperno pasakojimą: Grinių šeimos namuose priglaustas berniukas, kartą išgirdęs beldžiant į duris, puolė slėptis. Bet prezidentas jį sustabdė ir pasakė: „Tau nereikia slėptis, čia lankosi tik geri žmonės.“
Labai svarbu, kad niekas negalėtų pasakyti, jog lietuvių tauta yra žudikų tauta.
Nacių okupuotoje Lietuvoje buvo nužudyta net 96 proc. tuo metu gyvenusių žydų – tai yra apie 195–196 tūkst. žmonių. Pedagogė, teatrologė, visuomenės veikėja Irena Veisaitė per Holokaustą Lietuvoje neteko motinos, o per vėliau prasidėjusius trėmimus – ir ją gelbėjusios moters, kurią pati vadino antrąja mama. Tačiau profesorė primena šveicarų rašytojo Maxo Frischo frazę, jog kiekvienoje tautoje yra tiek budelių, kiek reikia. I. Veisaitės nuomone, Lietuvoje vis dar nepakanka dėmesio ir parodytos pagarbos žydus gelbėjusiems bei savo gyvybe rizikavusiems žmonėms. „Labai svarbu, kad niekas negalėtų pasakyti, jog lietuvių tauta yra žudikų tauta“, – teigė profesorė.
Iki vasario 7-osios VVGŽM eksponuojama paroda vėliau leisis į kelionę per Lietuvą ir bus rodoma kituose šalies muziejuose, kultūros centruose. Pasaulio tautų teisuolių temą VVGŽM iki kovo 17 d. tęs kita paroda, skirta visos Europos žydų gelbėtojams. Keliaujanti ekspozicija „Tarp gyvenimo ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“, jau pristatyta Briuselyje, Amsterdame, Bratislavoje, pasakoja gelbėjimo istorijas iš dešimties Europos valstybių.
