Kontaktai

Kodėl mokslas negali tiksliai prognozuoti stichinių nelaimių?

Technologijų amžiuje kiekvieną nesuvaldytą riziką vis dažniau vertiname kaip nekompetenciją, tačiau žemė dreba be įspėjimo. Vis dėlto mokslas ir verslas į ateitį žvelgia optimistiškai.

Palydovus ir kitas priemones pasitelkę meteorologai uraganus gali stebėti dar jiems formuojantis, tačiau žemės drebėjimai smogia netikėtai. Šiandien juos įmanoma nebent užfiksuoti ir vėliau suskaičiuoti nuostolius.

Didelio seisminio aktyvumo juostose stovi milijoniniai miestai, o trys daugiausia aukų nusinešę drebėjimai istorijoje vyko Kinijoje, kuri šiandien tampa vis labiau urbanizuota. Miestams plečiantis žemės drebėjimų rizika tik augs.

Praeityje mėginta tirti elektromagnetinius pakitimus, pirminius požeminius smūgius ir kitas galimas užuominas, tačiau mokslas iki šiol neturi patikimo būdo prognozuoti žemės drebėjimus.

Praeityje mėginta tirti elektromagnetinius pakitimus, pirminius požeminius smūgius ir kitas galimas užuominas, tačiau mokslas iki šiol neturi patikimo būdo prognozuoti žemės drebėjimus. Pasikliauti tikimybiniu drebėjimų numatymu irgi nelinkstama. „Evakuacija ir infrastruktūros stabdymas brangiai kainuoja. Ar pradėti sudėtingą daugiamilijoninio miesto evakuaciją, jei nustatyta 10 proc. tikimybė, kad per artimiausią mėnesį netoli miesto gali įvykti stiprus drebėjimas?“ – retoriškai klausė Lietuvos geologijos tarnybos vyr. seismologas Vaidas Juknevičius.

Pranešimas apie artėjančią stichiją automatiškai neapsaugo nuo nuostolių – apie didžiausius pastarųjų metų uraganus buvo pranešta iš anksto. Tačiau informacija padeda išsaugoti gyvybes. Pavyzdžiui, uraganas Harvis truko 16 dienų, padarė daug materialinės žalos, pražudė 83 žmones. O rugsėjį Meksikoje nenumatytai įvykusiam žemės drebėjimui užteko 20 sekundžių, kad atimtų 333 gyventojų gyvybę.
Ieško anomalijų

Drebėjimų nesugeba prognozuoti žmogaus protas, bet kai kurios technologijų bendrovės tikisi, kad tai galėtų padaryti dirbtinis intelektas. Mokslininkai iš JAV Los Alamos nacionalinės laboratorijos jau kurį laiką atlieka eksperimentus, kurie, jei pasirodytų sėkmingi, padėtų išsaugoti tūkstančius gyvybių. Jie kompiuterį „maitina“ žemės drebėjimų simuliacijų duomenimis, tikėdamiesi, kad filtruodama šį didžiulį duomenų kiekį programa atras dėsningumų.

Prie projekto dirbanti komanda tikina, kad dirbtinis intelektas jau pradėjo atskirti tam tikrus akustinius signalus, prognozuojančius požeminį smūgį. Tiesa, pripažįstama, kad realūs seisminiai smūgiai yra sudėtingesnės prigimties. Tad iki finišo dar toli, nes ir dabartiniai eksperimentai padėtų nustatyti tik drebėjimo laiką, tačiau ne stiprumą.

Žemės drebėjimai vyksta ir jūroje, o po didesnių požeminių smūgių susiformuoja cunamiai. Iki bangoms prisiartinant prie kranto, jas galima matuoti ir atpažinti, tačiau cunamio juosta gali judėti iki 800 km/val. greičiu, todėl svarbi kiekviena sekundė.

Po pastarojo dešimtmečio cunamių kai kurios Rytų Azijos šalys labiau susirūpino pakrančių apsauga. Japonija netrukus į vandenį paleis aštuonis amerikiečių aviacijos milžinei „Boeing“ priklausančios bendrovės „Liquid Robotics“ savavaldžius laivelius. Jie visą parą rinks vandenyno duomenis, fiksuos anomalijas ir apie jas praneš.

Šaltas ir apskaičiuojantis kompiuterių protas galėtų praversti ir bandant likviduoti jau įvykusios nelaimės padarinius. Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės „One Concern“ sistema geba nustatyti karščiausius nelaimės taškus dar prieš pagalbos tarnyboms sulaukiant pirmųjų skambučių. Algoritmas analizuoja pastatų atsparumą buvusiems drebėjimams, dirvožemio duomenis, įvertina arti esančius vandens telkinius, statinių amžių ir kitus aspektus. Tuomet sugeneruojamas vietų, kuriose labiausiai reikės skubios pagalbos, žemėlapis.