Šešėlis ir verslo formų įvairovė

Šešėlis ir verslo formų įvairovė

Kai kurie naujosios valdžios pasiūlymai glumina, nes prieštarauja patys sau. Pavyzdžiui, su šešėline ekonomika žadama kovoti ne atsižvelgiant į jos priežastis, o atvirkščiai – apsunkinant galimybes veikti legaliai.

Naujosios Vyriausybės programoje teigiama, kad mažinti šešėlį reikia naikinant juridinių asmenų ir verslo formų bei mokestinių režimų įvairovę. Programoje numatyta, jog bus siekiama „kovoti su žmonėmis ir verslu, veikiančiais ekonomikos „šešėlyje“, bei kurti sąlygas ir paskatas, kad jie taptų skaidrios ir oficialios ekonominės veiklos dalyviais“. Esą verslo formų įvairovė didina galimybes išvengti mokesčių ir brangina mokesčių sistemos priežiūrą bei administravimą. Manoma, jog sprendimas sumažinti ekonominės veiklos formų pasirinkimą „supaprastins ir atpigins mokestinį bei teisinį administravimą, išskaidrins kai kurias komercines veiklas, kurios šiuo metu vykdomos prisidengiant kitomis formomis“.

Bet ar iš tikrųjų apribojus pasirinkimą, kokios formos juridinį ar fizinį ūkio vienetą registruoti, norint pradėti verslą ar kitą veiklą, sumažės šešėlis? Ar verslo formų įvairovė skatina nemokėti mokesčių?

Pirmiausia reikia apsispręsti, kas yra tas šešėlis. Paprasčiausiai šešėline ekonomika galima vadinti tam tikrą ekonominę veiklą (t. y. kai gaminamos ir parduodamos prekės arba teikiamos paslaugos), kuri vykdoma nesilaikant galiojančių teisės aktų, kai siekiama išvengti mokesčių ar reguliavimų.

Čia ir kyla pirmoji problema. Jei kas nors, veikdamas legaliai ir naudodamasis konkrečios verslo formos pranašumais, moka mažiau mokesčių, nei atseikėtų įsteigęs, pavyzdžiui, UAB, dar nereiškia, kad turime šešėlį. Jei kam nors atrodo, kad dirbantys su verslo liudijimais, pagal individualią veiklą ar besiverčiantys kokios kitos formos veikla sumoka per mažai mokesčių, šios verslo formos staiga netampa šešėlinės. Kriterijus yra ne mokesčių dydis, o veiklos legalumas. Jei ji vykdoma laikantis teisės aktų, tai – teisėta veikla.

Antra, jei gyventojai iš tikrųjų piktnaudžiauja kurios nors formos veikla, į apskaitą neįtraukia pajamų ir nesumoka visų mokesčių, tų konkrečių atvejų turi imtis su mokesčių nemokėjimu kovojančios valstybės institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Toks jų darbas. Juk nenaikiname visų UAB vien dėl to, kad atsiranda įmonių „feniksų“ ar kad kai kurios bendrovės į apskaitą įtraukia ne visas pajamas. Taip ir su kitų formų veikla – tam tikrų žmonių piktnaudžiavimas dar nėra pagrindas jas naikinti.

Suprantama, kad verslą prižiūrinčioms institucijoms būtų paprasčiau, jei visa ekonominė veikla vyktų pagal vieną kurpalį.

Trečia, apribojus verslo formų ir mokestinių režimų įvairovę, mokestinio ir teisinio administravimo sumažės nebent valstybės institucijoms, o ne žmonėms ar įmonėms. Suprantama, kad VMI ar kitoms verslą prižiūrinčioms institucijoms būtų paprasčiau, jei visa ekonominė veikla vyktų pagal vieną kurpalį. Visi pildytų vienodas deklaracijas, mokėtų vienodus mokesčius, būtų vienodai reguliuojami. Tačiau tai niekaip nesumažina mokesčių ir reguliavimo naštos žmonėms ar verslui, nors tai ir turėtų būti pagrindinis tikslas.

Atvirkščiai, jei visus norime suvaryti į UAB, daug kam mokesčių ir reguliavimo našta tik padidės. Tačiau jei siekiame kovoti su šešėliu, pirmiausia reikia mažinti mokesčius ir reguliavimų naštą norintiems kurti ir dirbti žmonėms, o ne lengvinti administravimą valstybės institucijoms.

Tokios veiklos formos kaip individuali veikla ar patentai atsirado supratus, kad ne visi norintys verslauti turi vesti sudėtingą apskaitą, mokėti didelius mokesčius ir laikytis kitų reikalavimų, kurie galioja ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, pavyzdžiui, turėti minimalų 2500 eurų įstatinį kapitalą.

Visiškai normalu, kad yra paprastesnių ir mažiau apmokestinamų veiklos formų, kurios leidžia lengviau įsiteisinti smulkiesiems, pradedantiesiems ar turintiems nedaug pajamų. Jei žmogus nori turguje prekiauti bulvėmis tris mėnesius per metus, steigti UAB jam bus nepakeliama našta. Taip pat viena yra įmonės steigimo procedūras sutvarkyti 10 parduotuvių turinčiai įmonei ir visai kita – vidurinę mokyklą baigusiam smulkiajam verslininkui. Tad naikinant paprastesnes verslo formas šešėlis padidėtų, nes tik dalis rinktųsi registruoti tokios formos verslą, kuris griežčiau reguliuojamas ir daugiau apmokestinamas. Kiti nuspręstų likti šešėlyje, dar kiti tiesiog nutrauktų veiklą.

Tad ekonominės veiklos formų įvairovė – joks blogis. Ji leidžia žmonėms pasirinkti, kuri verslo forma jiems leidžia veikti paprasčiau. Įvairovė šešėlį ne didina, o mažina. Taip, būtina mažinti galimybes žmonėms piktnaudžiauti, pažeisti įstatymus ir nemokėti mokesčių. Tačiau ekonominės veiklos formų mažinimas prie to niekaip neprisideda.

Vytautas Žukauskas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų