Ekstremalių situacijų komisija spręs dėl Gedimino kalno

Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie šaukiamą savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį.

Vilniaus savivaldybė pranešė, jog pirmadienio pavakare planuotas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis bus šaukiamas.

Anot jo, šiuo metu situaciją dėl Gedimino kalno dar sprendžia Operacijų valdymo centras, jam vadovauja kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius – esą nuo čia priimamų sprendimų priklausys ir tai, ar Ekstremalių situacijų komisija pirmadienį rinksis savivaldybėje.

Ankstesniame savivaldybės pranešime nurodyta, kad posėdis rengiamas „kilus pavojui nekilnojamajai kultūros vertybei – Gedimino kalnui“.

Pranešime nurodoma, kad posėdis rengiamas „kilus pavojui nekilnojamajai kultūros vertybei – Gedimino kalnui“.

Pasak savivaldybės, komisija, įvertinusi grėsmes ir rizikas, spręs du klausimus: ar uždaryti kalną lankytojams, taip pat apsispręs „dėl išsamaus dokumentų apie kalno tvarkybą pateikimo“ komisijai, ekspertams ir visuomenei nuo pat tvarkybos pradžios 1983 m. iki dabar.

„Tai įvairių atliktų tyrimų, ekspertinių vertinimų, leidimų ir suderinimų su įvairiomis institucijomis dokumentai, kurių Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol nėra gavusi“, – teigiama pranešime.

Komisija taip pat žada aptarti išsamų informacijos apie kalno tvarkybą pateikimą.

Vilniaus savivaldybė dėl Gedimino kalno būklės ketvirtadienį paskelbė ekstremalią padėtį. Tai leidžia kalnui tvarkyti naudoti lėšas iš valstybės rezervo. Jau šią savaitę Vyriausybėje ketinama svarstyti dėl beveik 3 mln. eurų skyrimo.

Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos.

Šiuo metu už kalną yra atsakingas Kultūros ministerijai pavaldus Lietuvos nacionalinis muziejus. Vilniaus meras Remigijus Šimašius siekia, kad kalnas būtų perduotas savivaldybei. Kultūros ministerijos vadovai teigia tokios galimybės nesvarstysiantys.

Visuomenė neinformuojama

Pirmadienį R.Šimašius išsakė kritikos, kad visuomenei suteikiama per mažai informacijos, ypač apie pietrytinį kalno šlaitą. Jis kelia klausimą, ar po pietine Aukštutinės pilies siena, kuri mėgstama besifotografuojačių turistų, „atsivėrusi ertmė yra katastrofos ženklas, ar tik detalė“.

Jis taip pat tikina, kad antradienį savivaldybė žada priimti tolesnius sprendimus.

„Gavę šią medžiagą, spręsime, kurį iš kelių pasirinkti: stabilizuoti esamą kalno būseną sutvirtinant gruntą ir paliekant niekada toje vietoje nebuvusias, tačiau dabar esančias sienas, ardyti šias sienas ir mūrus atstatinėti toje vietoje, kur jos originaliai ir buvo, t.y. toliau nuo šlaito krašto“, – teigia R.Šimašius.

Ar tai suderinta su kalną valdančiu muziejumi bei ministerija, meras nedetalizuoja.

Praėjusį šeštadienį nuo pietrytinio Gedimino kalno šlaito nuslinko dvi nuošliaužos su velėna, Kultūros ministerija teigia, kad situacija suvaldyta – grunto nelygumai išlyginti, atitvertas šaligatvis.

Sekmadienio rytą priešingame, šiaurės vakariniame šlaite po rostverkais pastebėta besiformuojanti grunto briauna, ji taip pat buvo išlyginta.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.