(BNS nuotr.)

S.Skvernelis įsiutęs, R.Karbauskis siūlo tramdyti emocijas

S.Skvernelis įsiutęs, R.Karbauskis siūlo tramdyti emocijas

Premjeras Saulius Skvernelis sako išvis nebežinantis, ar įmanoma įgyvendinti planuojamas reformas, kai joms priešinasi net jį delegavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

Šios frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybės vadovas pernelyg pasiduoda emocijoms.

„Mes turime skirtingas nuomones vienu klausimu, aš manau, kad reakcija truputį per daug emocionali, o šioje situacijoje yra labai skirtingos išeitinės pozicijos. Aš manau, per daug emocijų, jos turi atslūgti“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R.Karbauskis.

„Valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos vadovaujamas Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį pritarė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) susijungimui, nors Vyriausybė prašo palaukti, kol darbo grupė parengs aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą.

Po šio komiteto sprendimo S.Skvernelis pareiškė prašysiantis Seimo etikos sargų įvertinti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko veiksmus, ar skubindamas pritarimą savo buvusios darbovietės išsaugojimui jis nepainioja interesų.

Trečiadienį Seime žurnalistams komentuodamas situaciją S.Skvernelis sakė net nesantis tikras, „ar apskritai kokios nors pertvarkos dabar įmanomos“.

„Sprendimai, kurie priimami, jie turi būti daromi sistemiškai. Jeigu galvojame apie atskiro universiteto, o gal geriau mokyklos, interesus, tada segmentiškai taip ir dirbam. Kitas etapas, sakykime, Šiaulių universitetas – reikalingas stiprus, susibūrusi grupė, kuri pasakys, kad Seime nuspręsim, kad jis turi būti, tada turėsime tą patį vaizdą, kokį ir turėjome“, – kalbėjo premjeras.

„Mes dabar ir kalbame, ar tie per rinkimus išsakyti teiginiai, lozungai apie neišvengiamus pokyčius, apie tai, kad būsime kitokie, kitaip elgsimės, ar jie buvo skirti laimėti rinkimus, ar laimėjus rinkimus daryti sprendimus, kurių reikia. Klausimas, ko mes norime – ar norime status quo, ir tada sakyti kitų metų gruodžio mėnesį, kad vėl 50 tūkst. išvažiavo, ir dalis tų moksleivių išvažiuoja studijuoti, nes (Lietuvoje) nėra prasmės“, – piktinosi Vyriausybės vadovas.

„Valstiečių“ vadovas R.Karbauskis tuo tarpu sako nematantis pagrindo pasipiktinimui.

Anot jo, sprendimas dėl VDU ir LEU jungimosi Seime nebus tvirtinamas iki Vyriausybės pateiktos aukštojo mokslo tinklo pertvarkos.

„Bet kokiu atveju šitas sprendimas dėl universitetų jungimosi Seime nebus priimtas anksčiau, nei bus patvirtinti Vyriausybės planai. Aš tiesiog apgailestauju, kad (premjeras) taip emocionaliai reaguoja į šitus dalykus, čia ne tas klausimas, ties kuriuo reiktų tiek emocijų rodyti“, – sakė R.Karbauskis.

„Aš išgirdęs tokią reakciją, aš iš pradžių net nesupratau, į ką reakcija, tik po to supratau, kad čia į komiteto sprendimą. (…) Saulius labai emocingas žmogus, ir tos emocijos kartais ne padeda, o trukdo, tai tikiuosi, kad mes su laiku išmoksime jas kontroliuoti, gal tai, kad jis mažiau metų politikoj, tas emocijas iššaukia. Čia nėra jokių problemų“, – sakė „valstiečių“ vadovas, pridūrės, kad frakcija yra „absoliučiai vieninga“.

Tuo tarpu komiteto sprendimą pritarti minėtų universitetų jungimuisi S.Skvernelis įvertino kaip „desperatišką bandymą išgelbėti universitetą, kuris jau seniai diskreditavo tiek mokytojo profesiją, tiek ir visą mūsų valstybės švietimo sistemą“.

Trečiadienį Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Premjero sudarytai darbo grupei dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl LEU ir VDU jungimo dabar neturėtų būti priimami ir reikėtų palaukti balandžio pabaigos, kai minėta darbo grupė pateiks išvadas.

Darbo grupė jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.

Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos.

Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.

Sausį premjeras S.Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.

Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų