-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Teisėja Regina Pocienė paskelbė, kad 2015 metais sulaikytas keturiasdešimtmetis vyras yra Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas.
Anot teismo, N.Filipčenka naudojosi suklastotais dokumentais, siekdamas nuslėpti tikrąją tapatybę, ir ne kartą neteisėtai kirto šalies sieną.
Vilkėdamas pilką kostiumą ir saugomas keturių ginkluotų pareigūnų, N.Filipčenka ramiai išklausė nuosprendį ir patvirtino teismui jį supratęs.
Anot Valstybės saugumo departamento, tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.
Lietuvos teisėsauga anksčiau skelbė, kad N.Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Lietuvos teisėsauga anksčiau skelbė, kad N.Filipčenka siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Penktadienį nei teisėja, nei prokuroras šių aplinkybių nekomentavo. Anot teisėjos, N.Filipčenka byloje atsisakė duoti parodymus. Išvedamas iš teismo salės jis į žurnalistų klausimus neatsakė.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
BNS primena kitas pastarųjų metų ryškiausias šnipinėjimo bylas.
– dėl šnipinėjimo Baltarusijai 2015 metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“ dirbusį Romualdą Lipskį nuteisė kalėti trejus metus ir tris mėnesius. 2016 metų gegužę pagal prokuroro skundą Apeliacinis teismas bausmę jam sugriežtino iki penkerių metų. Jis pripažintas kaltu dėl to, kad Minskui rinko informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur vykdoma NATO oro policijos misija. R.Lipskis turėtų kalėti iki 2019 metų sausio.
– 2016 metų kovą Lietuvos kariuomenėje paramediku tarnavęs Andrejus Ošurkovas nuteistas kalėti trejus metus. Anot teismo, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei, ir perduodavo ją Baltarusijos žvalgybininkui. A.Ošurkovas šiemet baigė atlikti bausmę ir sausio pabaigoje buvo paleistas iš pataisos namų.
– 2014 metų balandį kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR darbuotojas iš Lietuvos išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas.
Šiaulių apygardos teismas šiemet vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitoną Sergejų Pušiną ir Rusijos pilietį Sergejų Moisejenką.
– Šiaulių apygardos teismas šiemet vasarį dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitoną Sergejų Pušiną ir Rusijos pilietį Sergejų Moisejenką. Pirmajam skirta penkerių metų, antrajam – dešimties su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Anot teismo, S.Pušinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policiją. Jie apskundė nuosprendį, bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
– Lietuvos žvalgyba šiemet balandį paviešino dar vieno šnipo tapatybę – metinėje ataskaitoje rašoma, kad FSB darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį. Lietuvos žvalgybos teigimu, susipažindamas jis prisistato Rusijos pasienio tarnybos pareigūnu, savivaldybės darbuotoju, Europos Sąjungos (ES) programos atstovu ar projektų koordinatoriumi, jis potencialius taikinius stebi per bendradarbiavimo susirinkimus, konferencijas, lietuvių bendruomenės renginius.
– 2013 metų gruodį Baltarusijos karo teismas du Baltarusijos piliečius nuteisė dešimties ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai. Nuteistieji identifikuoti kaip A.Fenzeliau ir E.Kočiura.
– 2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
