-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Beprasidedant susitikimui viso pasaulio spauda laukė, koks bus Prancūzijos ir Rusijos vadovų pasisveikinimas. Juk E. Macrono rankos paspaudimas JAV vadovui Donaldui Trumpui nuskambėjo plačiau nei susitikimo metu pasiekti susitarimai. Šį kartą pasisveikinimas buvo trumpas, prancūziškas ir draugiškas, atspindintis prezidento E. Macrono komandos siekį sukurti jaukią, tačiau darbingą aplinką.
E. Macronas tapo pirmuoju lyderiu, priėmusiu Rusijos vadovą po savaitgalį vykusio didžiojo septyneto (G7) valstybių susitikimo Briuselyje. Jo metu buvo sutarta apsvarstyti naujas sankcijų priemones Rusijai, jei situacija Ukrainoje nesikeis.
Šis vizitas – pirmasis po kelių nesėkmingų bandymų Prancūzijos ir Rusijos vadovams sėsti prie bendro stalo. Spalį planuotas susitikimas Paryžiuje buvo atšauktas, Prancūzijos prezidentui Francois Hollande‘ui pareiškus, jog Rusija gali susilaukti sankcijų dėl sprogdinimų Alepo mieste, Sirijoje.
Susitikimas prasidėjo Versalio rūmuose – Prancūzijos didybę ir istoriją atspindinčioje istorinėje aplinkoje. Rusijos prezidentui buvo pristatyta tapybos darbų paroda, skirta paminėti 300-ąsias Rusijos caro Petro I vizito į Prancūziją metines. Pastarasis sąlygojo platų prancūziškosios kultūros, mados, prancūzų kalbos ir tradicijų pripažinimą tuometinėje imperijoje bei sutvirtino valstybių politinius ryšius.
Taigi, apžvalgininkų teigimu, šis kontekstas pasirinktas dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, barokinį teatrą primenanti atmosfera nesvetima abiem lyderiams. Rusijos prezidentas žinomas dėl pomėgio vaidybai, o E. Macronui rinkiminės kampanijos metu patarė aktorių komanda. Kita vertus, rūmuose veikianti tapybos darbų paroda žymi Prancūzijos karinę galią, yra skirta pabrėžti Prancūzijos istorinį dominavimą pasauliniu lygmeniu bei sudarė pretekstą V. Putino apsilankymui.
Oficiali susitikimo darbotvarkė apėmė abiejų valstybių bendradarbiavimo galimybes sprendžiant tarptautinių konfliktų keliamus iššūkius, kovą su terorizmu, ekonominius ryšius. Teigiama, kad būtent E. Macrono ir V. Putino asmeniniai santykiai bus esminis faktorius, sprendžiant situaciją Sirijoje bei Ukrainoje.
Juos suderinti bus sudėtinga dėl požiūrio skirtumų ir nesenos valstybių santykių praeities. Viešojoje erdvėje Rusija ne kartą buvo kaltinama kišimusi į Prancūzijos prezidento rinkimus ir įtakos jų rezultatams darymu. Nepaisant to, kad nei E. Macrono aplinka, nei Prancūzijos vyriausybė niekada nepatvirtino šių gandų, Rusijos parama radikaliosios dešinės judėjimo Prancūzijoje lyderei Marine Le Pen ir jos antieuropietiškoms idėjoms buvo akivaizdi.
Prancūzijos lyderis rinkiminės kampanijos metu palaikė Europos Sąjungos diktuojamą projektą ir kritikavo Rusijos kišimąsi. Tuo tarpu V. Putinas atvirai palaiko Basharo al. Assado režimą bei remia separatistines jėgas Krymo pusiasalyje. Vis dėl to tiek E. Macronas, tiek V. Putinas patvirtino nenorintys, kad Sirija taptų žlugusia valstybe, o abi šalys yra pajėgios kartu siekti pažangos sprendžiant konfliktus Ukrainoje.
Daugiausiai sutarimo taškų radus kovos su terorizmo srityje, požiūris į žiniasklaidą ir jos daromą įtaką išsiskyrė. Vien jau tai, kad spaudos konferencijos metu vienas mėgavosi žurnalistų dėmesiu ir tvarkingai, dažnu atveju netgi už abu pranešėjus, atsakinėjo į klausimus, o kitas – išraiškingai tylėjo, rodo valstybių lyderių santykį su žiniasklaida.
E. Macronas neslėpė nuogąstavimų dėl Rusijos naujienų tarnybų „Russia Today“ ir „Sputnik“ polinkio į dezinformaciją bei pavadino juos „melagingos propagandos organais“. Tuo tarpu V. Putinas spaudos konferencijoje su 200 žurnalistų atsakė tik į keturis klausimus, nekomentuodamas vieno apie Rusijos kišimąsi į rinkimų rezultatus.
Homoseksualių asmenų teisių padėtis Čečėnijoje ir Rusijoje veikiančių nevyriausybinėms organizacijoms taikomi suvaržymai taip pat buvo įtraukta į lyderių susitikimo darbotvarkę. Spaudos konferencijos metu E. Macronas persakė prezidento V. Putino žodžius, kuriais gavo patvirtinimą ištirti situaciją ir imtis atitinkamų priemonių.
Prancūzijos prezidentas savo ruožtu akcentavo, kad viso pasaulio mažumų ir bendruomenių padėtis yra jo šalies interesų lauke kaip kova už žmogaus teises. Tad jis pažadėjo likti budrus.
Nepaisant to, kad E. Macronas, buvęs Prancūzijos ekonomikos ministras, yra vertinamas kaip politikos naujokas, jo laikysena apibūdinama kaip tvirta. Esą jis tvarkingai dėliojasi savo pozicijas tarptautinėje politikoje ir dalyvauja svarbiausiose diskusijose kaip lygiavertis partneris net ir du dešimtmečius vieną didžiausių pasaulio galybių valdančiam V. Putinui.
Vis dėlto Maskva ims rimčiau vertinti Prancūziją ir Europos Sąjungą tik tada, kai šios įrodys savo karinę galybę ir drįs priimti griežtus sprendimus Rusijos atžvilgiu. Apžvalgininkų teigimu, abiejų valstybių vadovai – pragmatikai, susitikimu pasinaudosiantys savo tikslams ir interesams pasiekti. Tikėtina, jog abi valstybės glaudžiau bendradarbiaus kovojant su terorizmu, o padėtį Ukrainoje sieks spręsti platesniame „Normandijos“ formate.
