-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dangą individualaus namo stogui besirenkantys pirkėjai labiausiai kreipia dėmesį į keturis kriterijus: medžiagos tvirtumą ir atsparumą, eksploatavimo laiką, estetinį vaizdą ir kainą. Visus šiuos kriterijus bene geriausiai atitinka šiuolaikiška plieninė stogų danga, todėl pastaruoju metu ji gana paklausi tarp individualių namų savininkų.
Plieninė danga gaminama iš vientiso skardos lakšto. „Specialaus plastiškumo, stogams skirto plieno lakštas pirmiausia gamykloje iš abiejų pusių padengiamas ne plonesniu nei 275 g/m² cinko sluoksniu, vėliau – pasyvinančiuoju sluoksniu, tuomet – gruntu. Galiausiai išorinė lakšto pusė padengiama specialiu atmosferos poveikiui atspariu polimeriniu sluoksniu, – apie tai, kaip gaminama plieninė stogų danga, pasakoja UAB „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas. – Nuo viršutinio polimerinio sluoksnio labiausiai priklauso viso stogo ilgaamžiškumas ir kaina. Pavyzdžiui, ekonomiškiausiai – poliesterio polimeru padengtai dangai – patikimi gamintojai suteikia 10 metų estetinių savybių ir 30 metų sandarumo garantiją. O štai pažangiausiai, padengtai poliuretano (PUR) sluoksniu, – beveik dvigubai didesnę: net 20 metų estetinių savybių ir 50 metų sandarumo garantiją. Tad, pasirinkus šiek tiek brangesnę, tačiau aukštesnės kokybinės klasės dangą, stogo išvaizda ir sandarumu ji džiugins gerokai ilgiau“.
„Pigiausiai – 27 mikrometrų storio poliesterio sluoksniu padengtai dangai suteikiame 10 metų estetinių ir 30–50 metų techninių savybių garantiją. Pastarąją taip nurodome todėl, kad ji labai priklauso nuo eksploatacinių sąlygų: aplinkos veiksnių, cinko garavimo greičio ir kt., – dėmesį į garantinio laikotarpio trukmę atkreipia UAB „Toode“ pardavimų vadybininkas Šarūnas Girčys. – Žinoma, pasirinkusieji aukštesnės kokybės PUR arba „MattNova“ apsauginiu sluoksniu dengtą produktą, gaus ir kone dvigubai ilgesnę garantiją. „MattNova“ apsauginis sluoksnis dengiamas ir ant storesnio (350 g/m) cinko sluoksnio, (poliesteriu arba poliuretanu apsaugota danga dengia 275 g/m² cinko sluoksnį).
„Toode“ nuotr.
Dabar plieninę stogų dangą, kaip ir bet kokį kitą daiktą, galima nusipirkti internetu. Tačiau neturintiems didelės patirties, o ypač perkantiems pirmą kartą ekspertai vienbalsiai pataria pirmiausia pasikonsultuoti su specialistais, atvykti apžiūrėti stogų dangos profilių, spalvų pavyzdžių, kad vėliau nereikėtų nusivilti, pamačius įrengto stogo vaizdą, arba jis nuviltų po kelerių eksploatacijos metų. Internetu sudėtinga įsitikinti gaminio kokybe, nebent perkama laiko patikrinto, kokybe garsėjančio prekės ženklo produkcija. Netrūksta atvejų, kai pigia produkcija susigundę pirkėjai jau po metų dvejų ant stogo pamato estetinius pažeidimus – pakitusios spalvos dėmes, nublukusią dangą ar kt.
Dėl praktiškumo ir estetinės įvairovės plieninė danga naudojama tiek gyvenamųjų namų, tiek visuomeninės ir pramoninės paskirties statinių stogams.
„Ruukki“ nuotr.
Nors ir nedaug, vis dėlto porą trūkumų plieninė danga turi.
Jei stogą plienine danga planuojate dengti savarankiškai, pirmiausia reikia gerai išstudijuoti gamintojų pateikiamas instrukcijas, su specialistu aptarti visus šio darbo etapus, kadangi nuo to, kaip tiksliai bus atlikti montavimo darbai, priklausys dangos ilgaamžiškumas. Nesilaikant technologijos, mechaniškai pažeidus polimerinę dangą ar net cinko sluoksnį, gali atsirasti korozijos židinių ir danga greitai taps nebetinkama naudoti.
M. Grigaliūnas nerekomenduoja patiems skaičiuoti stogo dangos sąmatos, nes reikia įvertinti daugybę specifinių parametrų. Pavyzdžiui, naudojant skirtingų profilių lapus ar esant skirtingiems nuolydžio kampams, reikia ir skirtingų užlaidų, kad būtų užtikrintas sandarumas, taip pat – specialių lankstinių ir kitų elementų.
Rimti gamintojai skaičiavimus atlieka greitai ir nemokamai, naudoja specialias ištobulintas programas, kuriomis iškart tiksliai apskaičiuojamas reikiamas kiekvieno atskiro lapo ilgis, lapų skaičius, visos kitos reikalingos detalės (skardos lankstiniai, lietaus vandens surinkimo ir nuleidimo sistema ir t. t.). „Derinant užsakymą, gamintojas pateikia itin išsamią medžiagų, detalių ir jų kiekių sąmatą. Patartina aplenkti tuos tiekėjus, kurie aiškiai, atskirose eilutėse neišvardija visų į sąmatą įtrauktų stogo priedų pavadinimų, jų skaičiaus ir pan., – pataria M. Grigaliūnas. – Pavyzdžiui, jei sąmatoje tik nurodoma „kiti stogo priedai“ ir bendra suma – didelė tikimybė, kad klientas bus apgautas. Išstudijavus detalią sąmatą, nesunku susigaudyti, kad pačios dangos kaina tesudaro 30–50 proc. bendros sumos, tad rinktis tik pagal „akcijinę“ vieno kvadratinio metro dangos kainą jokiu būdu nevertėtų. Reikia lyginti viso pasiūlymo kainą, atidžiai sutikrinant, ar pasiūlymuose įtraukti analogiški gaminiai, kiek jų reikės, kokia jų kokybės klasė“.
Dauguma gamintojų siūlo išpjauti lapus pagal užsakovo matmenis. „Suderinus užsakymą, gamykloje pagaminami reikiamo ilgio lapai konkrečiam stogui, atsižvelgiant į tai, kurioje stogo vietoje lapas bus tvirtinamas. Įprastai lieka tik įstrižos nuopjovos“, – apie individualiai pritaikytų dangos lapų privalumus pasakoja M. Grigaliūnas.
Tokių ištisinių lapų mažiausias ilgis gali būti vos 0,5 m, o didžiausias – net 12 m; tai priklauso nuo pasirinkto stogo dangos profilio rašto. Tokio ilgio lapų pakanka visam šlaitui nuo kraigo iki atbrailos uždengti. Kadangi sumažėja lapų jungimo vietų, stogas bus sandaresnis ir ilgaamžiškesnis, nesimatys lapų jungimo siūlės.
„Vis dėlto lapo ilgį lemia ne tik užsakovo pageidavimai, bet ir galimybė saugiai užkelti jį ant stogo. Nors, žinoma, kuo mažiau lapų sandūrų – tuo geriau. Kad stogas būtų maksimaliai sandarus, naudojame specialią programą, tiksliai parenkančią net patogiausią lapo kirpimo vietą“, – paaiškina Š. Girčys.
„Ruukki“ nuotr.
Geriausia, kai stogo dangos gamintojas iš gamyklos į statybvietę specialiu transportu pats pristato gaminį. Taip gamintojas atsako už transportavimo ar iškrovimo metu padarytus pažeidimus. Norint patiems organizuoti gabenimą, prieš pradedant darbus, reikia užtikrinti, kad stogo danga, vežama į statybvietę, nebūtų pažeista.
Jei ant kiekvieno dangos lapo yra užklijuota permatoma apsauginė plėvelė, o atvežti lapai bus sandėliuojami ilgiau nei 14 dienų, šią plėvelę būtina nuimti!
Kad stogas būtų funkcionalus ir patikimas, jį sudaro keli sluoksniai. Kokie ir kiek jų turi būti įrengta, priklauso nuo stogo tipo (mansardinis, su šiltinta palėpe, šalta palėpe ir kt.).
Įprastą stogo „sumuštinį“ sudaro:
Apatinis grebėstas, esantis prie atbrailos, daromas iš lentos, kurios skerspjūvis yra 50 x 100 mm. Pagrindinei grebėstų daliai naudojamos kur kas plonesnės lentos – 32 x 100 mm. Lentų klojimo žingsnis priklauso nuo dangos bangos pločio. Jei pasirenkama klasikinio profilio (valcais jungiama) danga, specialistai rekomenduoja naudoti platesnius grebėstus ir juos išdėstyti tankiau: kas 200–300 mm vietoj įprastų 350 mm.
Ypatingą dėmesį reikia skirti sudėtingoms stogo vietoms – vidiniams kampams, dūmtraukių, alsuoklių ir vėdinimo kanalų sankirtoms su stogo danga ir kt. Tokiose vietose dangos lapas klojamas ant gerokai tankesnių grebėstų, galima net grebėstus pakeisti orientuotųjų skiedrantų (OSB) plokštėmis. Vidiniuose kampuose po danga įrengiamos sąlajos, o aplink stogą kertančius elementus – „sijonėliai“.
„Toode“ nuotr.
Įprastinė skardinės dangos klojimo schema
Paskiausiai ant stogo montuojami išoriniai užbaigiamieji elementai:
Ant plieninės stogų dangos sniegas neužsilaiko ir nesikaupia. Jis paprasčiausiai nučiuožia šlaitu žemyn. Krisdamas jis gali ne tik apgadinti automobilį, augalus ir kitus daiktus, nuplėšti lietaus vandens surinkimo latakus, pažeisti kaminėlius, antenas, bet ir smarkiai sužeisti žmones. Todėl ant stogo būtina įrengti sniego užtvaras ir kitus saugumo elementus.
Stogo dengimas plienine danga nėra itin sudėtinga užduotis, bet atliekant darbus būtina tai daryti kruopščiai ir tiksliai laikytis gamintojo rekomendacijų, instrukcijų. Tuomet stogo danga bus patikima ir estetiška.
Plieninės dangos lapams pjaustyti negalima naudoti abrazyvinių diskų, kad lapai nebūtų pažeisti, nudeginti apsauginiai polimeriniai ir cinko sluoksniai, plienas neimtų koroduoti. Sugadinus dangą, prarandamos teisės į garantiją. Plieninę stogo dangą geriausia kirpti skardos žirklėmis.
Komplektą sudarė: dangos lapai, sraigtai su tarpinėmis, vėjalentės, karnizų ir kraigo elementai, lietaus vandens surinkimo ir nuleidimo sistemos elementai, kniedės, sandariklis, dažai.
Darbai truko 2 dienas. Stogą dengė 3 žmonės, vienas jų – profesionalus stogdengys.
Dirbti su šia stogų danga labai patiko. Didžiulį įspūdį paliko gaminių kokybė: lapai tarpusavyje susijungė taip lygiai ir tiksliai, kad beveik nematyti jungimosi vietų. Lapų bangos sutapo tiesiog idealiai. Jei lyginsime su stogo konstrukcijos įrengimu – gegnių montavimu, difuzinės plėvelės klojimu, grebėstų tvirtinimu, tai dangos klojimas buvo grynas malonumas. Viskas vyko greitai, paprastai, nekilo jokių neaiškumų ar nesusipratimų. Neskubant ir nepersitempiant visas darbas buvo atliktas per savaitgalį.
Kadangi norėjau, kad lapų tvirtinimo vietų būtų kuo mažiau – juk kiekvienas tvirtinimas sraigtu yra ir potenciali korozijos vieta, – dangos lapus užsakiau pagal namo stogo dydį – 5,5 metro aukščio. Toks lapų ilgis buvo patogus dirbti, nereikėjo lapų kloti keliomis eilėmis, darbai ėjosi greitai ir sklandžiai.
Nuo lapų užsakymo iki stogo uždengimo praėjo mėnuo, mat per tą laiką darbus teko netikėtai stabdyti dėl iškritusio sniego. Pagrindinis darbas atliktas, dabar man dar liko apskardinti kaminą, sumontuoti lietaus vandens surinkimo ir nuleidimo sistemą, įrengti sniego užtvaras ir kitus saugos elementus.
Dangos klojimo darbai truko 1 dieną, dar porą dienų skirta papildomiems elementams (vėjalentėms, kraigui, lietaus vandens surinkimo ir nuleidimo sistemai) montuoti. Stogą dengė 2 žmonės, abu neprofesionalai.
Stogą dengėme standartiniais lapais, dviem horizontaliomis eilėmis. Jei dabar vėl reikėtų dengti stogą, vėl rinkčiausi plieninę dangą – greičiausiai kito profilio, bet būtinai patikimo gamintojo. Per tiek metų turėjau progos įsitikinti, kaip atrodė kiti stogai, kurie buvo dengti tuo pačiu metu kaip ir mano, bet pigesnėmis nežinomų gamintojų dangomis. Džiaugiuosi, kad nesusigundžiau pataupyti – mano namo stogas nenubluko, nenusilupo dažai, niekur neprarūdijo, neprakiuro. Dar nereikėjo jokio remonto, tvarkymo, valymo ar kokių nors kitokių priežiūros darbų.
Vis dėlto dėl patirties nebuvimo ir tuo metu negausios informacijos tam tikrų klaidų neišvengiau. Galinius lapus teko pjauti išilgai: tam naudojau paprastą pjovimo diską, nors abrazyvinių pjovimo priemonių naudoti negalima. Pjūvio vietas apšlifavau, užtepiau bitumine mastika. Nupjauti galai buvo paslėpti po vėjalentėmis. Iki šiol dėl to jokių problemų nekilo – stogas atrodo kaip naujas ir nėra nė menkiausio korozijos židinio.
Šiandien tikrai nuomočiausi elektrines skardos kirpimo žirkles – mažiau darbo ir ramiau dėl rezultato. Taip pat šiandien rinkčiausi valcuotą dangą, mat jei reikia ant stogo užlipti (teko montuoti vakuuminį saulės kolektorių), turi labai saugotis, kad neužmintum ant bangos išlinkio, koją statyti tik į bangos įlinkį. Dangos storis labai nedidelis – apie 0,5 mm, todėl labai lengva ją įlenkti.
Nebuvau įsirengęs jokių priežiūrai skirtų elementų – stogo tiltelių, kopėtėlių ir kt. Kol jų nereikėjo, apie tokius elementus net nesusimąsčiau. Panašu, kad ant valcuotos dangos sniego užtvaras, saugos elementus ir lietaus vandens surinkimo sistemą tvirtinti paprasčiau – nereikia gręžti ir prisukti, tereikia užspausti reikiamą elementą.
Dar vienas niuansas, paaiškėjęs tik gyvenant, – lyjant girdėti, kaip danga šiek tiek barška. Antrame aukšte yra šiltintos lubos, o ne stogo šlaitai – įrengta neapšiltinta palėpė. Joje išvedžiota vėdinimo sistema. Tose vietose, kur ortakiai kerta lubas, garso izoliacija silpnesnė. Tad kitą kartą šiltinčiau šlaitus, o ne lubas.
Apskritai esu patenkintas savo pasirinkimu ir ramia sąžine rekomenduočiau plieninę stogų dangą kitiems. Nėra abejonių, produkcija turi būti kokybiška, žinomo gamintojo.
